2022 rugpjūčio 19 d. penktadienis, 5:06
Reklama  |  facebook

Ekologija „RESTOJE“ arba, Kai sąmoningumas nugali prieš sintetiką

Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ      2016-05-11 07:44
Kai prieš keletą metų į mano butą išdidžiai įžengė tinku apsiteplioję statybininkai ir, trumpai apsižvalgę, pareiškė: „Taip, tai izoliuosime akmens vata, sienas apkalsim gipso kartono plokštėmis, o į grindis sudėsim OSB“, nė negalvojau ginčytis. Tačiau šiandien su malonumu pasiginčyčiau: kodėl gipso kartonas? Rinkoje jau yra presuotų šiaudų plokščių, garsą izoliuojančių netgi geriau. Taip pat gamintojai siūlo namus apsišiltinti medžio plaušu, primenančiu minkštą vatą, o sienas nutinkuoti sveiką mikroklimatą patalpoje palaikančiu molio tinku. Galiausiai, jei nenorite molio tinko, galite eksperimentuoti dėliodami ir vidaus ir lauko apdailos raštus iš korėto degto molio apdailinių plytelių.
nuotrauka
Namo įėjimas. Asociatyvi svetainės Pixabay.com nuotr.


Bendrovė „Hesora ir ko“, prekiaujanti čekiškomis presuotų šiaudų plokštėmis (alternatyva gipso kartonui) parodoje  „RESTA“ pasirinko unikalų būdą įrodyti, kokiomis garso izoliacijos savybėmis šios plokštės pasižymi.

Po trumpo pokalbio su žurnaliste bendrovės atstovas atvėrė čia pat stovėjusią iš plokščių sukaltą dėžę, kurioje visu garsu melodiją „plėšė“ garso kolonėlė. Išorėje muzikos praktiškai nebuvo girdėti.

Bendrovė reklamuoja plokštes vaizduodama indivudualius namus, tačiau mano pirmoji mintis pamačius garso kolonėlę dėžėje buvo, jog  daugiabučių gyventojai už tokį „išradimą“ išbučiuotų rankas. Tiesa, šiaudų plokštė, nors ant jos lygiai taip pat galima kabinti paveikslus, klijuot plyteles, yra storesnė nei gipso kartono plokštė. Taigi, dėl „šventos ramybės“ tektų paaukoti šiek tiek būsto ploto.

Molio tinkų pristatymas parodoje „RESTA“ – Saulius Jackevičius. „Facebook“ nuotr.

Orientuojasi į sąmoningą klientą

Toliau įsikūrę apšiltinimo specialistai demonstruoja, kaip tarpus tarp namo sienų užpildyti minkštute medžio plaušų „vata“. Bendrovės atstovas paaiškina, jog plaušas apdorotas tik boraksu, kad jame nesiveistų kenkėjai ar graužikai. Šios medžiagos yra ekologiškos, kvėpuojančios (t. y. pralaidžios garams), vienodai gerai izoliuoja ir nuo šalčio žiemą, ir nuo karščio vasarą. Specialistų teigimu, įsirengus natūraliomis medžiagomis apšildytą būstą, patalpose vyrauja geras mikroklimatas.

Molio tinkais („Mr. Clay“) prekiaujantis Saulius Jackevičius savo stende demonstravo, jog panorėjus tinką ant sienų galima tepti ir rankomis – visos spalvos išgaunamos iš natūralių pigmentų, taigi tinku savo kambarį „išdekoruoti“ gali ir vaikai. Parodos metu stende dirbę žmonės moliu tapė paveikslus.


Korėtos apdailinės molio plytelės. „LDK plytinės“ nuotr.

„Pastaruoju metu juntame, kad jau ir klientas kitas – sąmoningesnis, protingesnis. Mes orientuojamės ne į prabangą, ne į turtingą, o į sąmoningą klientą. Šiuo metu molio tinkas išgyvena savotišką renesansą – tai visiškai natūrali medžiaga, dauguma spalvų išgaunama Lietuvoje. Mūsų gamykla turi savo nuosavą karjerą, taigi niekur toli važiuoti nereikia, vykdome harmoningą produkto gamybą“, – kalbėjo S. Jackevičius.

Dzūkijos miškuose padarytas atradimas nuims galvasopį architektams

„Tinkai reguliuoja mikroklimatą, žmogus gerai jaučiasi. Molis – tai žemė, natūrali medžiaga. Jis neišdegtas, visiškai nepakeista jo struktūra. Taigi nutinkavus sienas molio tinku jus supa tikra, natūrali aplinka“, – sakė S. Jackevičius. Drėgmė į tokias sienas ir įeina, ir išeina.

S. Jackevičius atskleidė, jog šiuo metu molio tinku tinkuojami būsimi žalieji biurai pačiame Vilniaus cetre. Verslininkai suvokia laimingų darbuotojų galią ir vsiškai nebjo „senovinų“ technologijų.

„Sąmoningumas nugali prieš sintetiką“, – išvadą padaro S. Jackevičius.

Čia pat kaimynystėje klinkerio degto molio plyteles lauko ir vidaus apdailai pristatinėjo „LDK plytinės“ vadovas Gintaras Knieža. Jis teigia, jog pagrindinė Varėnos miškuose įsikūrusios plytinės veikla – tikros, senoviniu būdu nulipdytos molio plytos, o dekoratyvinės klinkerio plytelės apdailai atsirado kaip papildomas gaminys.

„Šie gaminiai, tiesą sakant, neturi nieko bendro su senove ir senoviniais raštais, jie orientuoti į modernų laikmetį. Šios plytos – tai inovacija, atrasta Lietuvoje, Dzūkijos kaime“, – sako pašnekovas ir įduoda vieną fasado plytelę žurnalistei į rankas.

Apdailinės molio plytelės. „LDK plytinės“ nuotr.

Plytelė, įvertinus tai, jog ji gaminta iš degto molio, – itin lengva.

„Dažniausiai niekas nenori, kad apdaila būtų sunki – tuomet reikia daugiau medvaržčių, ir panašiai. Lengvas plyteles lengviau ir transportuoti – mažėja transporto sąnaudos. Tikrą molį sunku pjaustyti, apdirbti – o štai šis gaminys yra labai lankstus. Jei tik panorėsite kitokių matmenų, kitokio reljefo – lengvai tai įgyvendinsime. Gamindami šias plyteles pritaikėme naują technologiją ir galime drąsiai sakyti – tokios technologijos nežino nė viena Europos keramikos gamykla“, – kalbėjo G. Knieža.

„O dabar jau prasidės architektų, dizainerių darbas. Jie, apsilankę mūsų stende, pripažįsta, jog iš tiesų egzistavo problema: statybose yra daug silpnų ir minkštų paviršių, kurie negalėtų atlaikyti sunkios apdailos. O šis gaminys – kaip tik tai, ko reikia“, – sulaukęs pirmųjų atgarsių iš architektų džiaugėsi plytinės vadovas ir savininkas.

„Orą pardavinėti – labiausiai apsimoka“

Jis prasitarė, jog visa paslaptis – „sukryžmintos“ senosios ir naujosios molio apdirbimo technologijos.

Iš senovės perimti molio brandinimo, degimo būdai, – protėviai žinojo, kaip šią medžiagą padaryti ilgaamže, atsparia aplinkos poveikiui.

Pašnekovas pabrėžia, jog naujosios plytelės buvo tiriamos fizikos institute ir prabėgo maždaug treji metai, kol buvo „atsakyti visi klausimai“, teigia G. Knieža.  Aiškintasi, koks yra plytelių atsparumas šalčiui, kokiais klijais jas geriausia klijuoti. Ar šiuose procesuose keitėsi pagrindinė gaminio sudėtis?

„Sudėtis vis dar yra molis ir oras. Plytas kūrėme su mintimi, kad orą pardavinėti vis tik labiausiai apsimoka. Kiti, mačiau, jau pakuoja orą į stiklainius ir pardavinėja, o mes dedame į plytas“, – juokauja G. Knieža.

Jis priduria, jog visi LDK Plytinės gaminiai lipdomi miške po atviru dangumi arba pavėsinėmis. Molis yra minkomas kojomis, plytos formuojamos rankomis. Bendrovė sulaukia ir kultūros paveldo objektus rekonstruojančių, ir privačių šiuolaikinių namų savininkų užsakymų. Tačiau nė vienam klientui neleidžiama su savo transporto priemonėmis atvažiuoti į mišką.

„Išvežame su arkliais. Ir už tai imame specialų mokestį. Kitas gali sakyti: „Ką, jūs kvaili?! Nereikia man tada tų plytų!“. Tačiau mums tada nereikia tokių klientų. Išvežimas su arklių traukiamu vežimu – tai mūsų meilės šiam gaminiui išraiška. Mūsų teritorijoje negali dirbti jokia sunkioji technika ir jokie akumuliatoriai. Taip mes gaminame šiuos produktus“, – apie neįprastą ritualą kalbėjo G. Knieža.

Statybunaujienos.lt




Žalia statyba

nuotrauka
2022-06-17 10:41
Kovojant su klimato kaita ir ieškant tvaresnių statybos sprendimų, Vakarų šalyse statoma vis daugiau medinių daugiaaukščių gyvenamųjų namų. Dėl savo architektūros ir dizaino sprendimų šie pastatai kasmet susižeria aibę prestižinių apdovanojimų.
nuotrauka
2022-06-06 10:41
Pasaulyje populiarėjančios tvarumo idėjos neapleidžia ir Lietuvos. Ši tema veržiasi ir į nekilnojamojo turto rinką, kuomet namų ieškantys pirkėjai apsvarsto ir poveikį aplinkai statant jų nusižiūrėtą būstą.
nuotrauka
2022-01-28 09:17
Žaliuojantys parkai ne tik ant žemės, bet ir danguje – taip dažnai vadinama žaliųjų stogų, augalais apsivijusių fasadų tendencija pamažu skinasi kelią ir Lietuvoje. Jų funkcionalumą ir augantį lietuvių susidomėjimą aptaria Kauno mokslo ir technologijų parko inovacijų bendruomenės narių „Saulės grąža...
nuotrauka
2022-01-26 10:45
Sostinėje vystomas „Business Garden Vilnius“ verslo parkas tarptautiniu mastu įvertintas už įdiegtus tvarumo sprendimus. Surinkęs 95 tarptautinės pastatų vertinimo sistemos LEED sertifikato balus, verslo centras gavo aukščiausią – „Platinum“ įvertinimą. Visame pasaulyje yra vos 30, o Europoje – 10 p...
nuotrauka
2022-01-14 07:04
„Økern Portal“ biurų pastatas Osle tapo išskirtiniu projektu Norvegijoje ne tiek dėl savo didumo, kiek dėl tvarumo ir neįprasto dizaino. Šio pastato, pelniusio aukštą įvertinimą Norvegijoje ir apdovanoto „Lietuvos metų gaminio 2021“ aukso medaliu, statyboje dalyvavo įmonė „Staticus“.
nuotrauka
2021-12-17 10:45
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sveikina Europos Komisijos paskelbtą pirmąjį Taksonomijos reglamento deleguotąjį aktą, kuriuo gyventojai ir įmonės galės aiškiai įsivertinti, kas yra tikroji žalioji investicija, o kas tik – „žaliasis smegenų plovimas“.
nuotrauka
2021-12-10 12:11
„Žalieji pastatai“ vis labiau įsitvirtina komercinio nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Šiuo metu Lietuvoje yra 126 tarptautiniais tvarumo sertifikatais įvertinti ar vertinami pastatai, iš kurių vien šiemet pagal BREEAM, LEED, WELL, LPTVS ar „Fitwel“ standartus buvo įvertinti 88.
nuotrauka
2021-10-29 07:39
Statybos pramonė ir visas sektorius stipriai veikia mus supančią aplinką, nes jo poreikiams sunaudojama net 40% viso pasaulio energijos ir generuojama net 30% visų atliekų. Norint daryti įtaką ir keisti, būtina imtis veiksmų, kurie užtikrintų ilgalaikius pokyčius, o ne vienadienius sprendimus.
nuotrauka
2021-10-18 07:08
Augantis vartotojų ir statytojų sąmoningumas ir vis griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai skatina gamintojus pasiūlyti rinkai vis daugiau ekologiškų medžiagų, kad statyba būtų tvari. Viena higieniškiausių ir aplinkai draugiškiausių žaliavų – mediena. Tačiau nors statyba iš medienos sparčiai po...
nuotrauka
2021-10-11 07:12
Gaminant betoną, išmetama apie 7–8 proc. viso į aplinką patenkančio CO2 kiekio. Todėl statybos pramonė intensyviai ieško technologijų, kurios leistų statyti švariau, „žaliau“. Viena tokių – armavimo plienu keitimas polipropileno fibra. Pandeminis laikotarpis šią tendenciją dar labiau aktualizavo: tr...
nuotrauka
2021-09-17 13:30
NT plėtros bendrovė „Sirin Development“ užbaigė Kauno logistikos centro antrąjį statybų etapą. Martinavos kaime, Kauno rajone, greta automagistralės Vilnius-Kaunas, atidaryta 16 tūkst. kv. m ploto sandėlių su administracinėmis patalpomis.
nuotrauka
2021-09-16 10:00
Rugsėjo pradžioje rekonstrukcijai uždarytame Palangos oro uoste bus atnaujintas ne tik kilimo ir tūpimo takas, peronas ir riedėjimo takas – rekonstrukcijos metu diegiami tvarūs inžineriniai sprendimai, dėl kurių visi procesai taps draugiškesni aplinkai.
nuotrauka
2021-09-02 09:05
Jau kurį laiką pasaulyje yra diskutuojama ir ieškoma sprendimų, mažinančių taršą ir triukšmą statybvietėse – siekiama saugoti žmones ir aplinką.
nuotrauka
2021-08-31 08:20
Norint išsaugoti planetą ateities kartoms, svarbu visose žmonių veiklos srityse siekti tvarumo. Viena iš šių sričių – statyba ir NT projektų vystymas. Europos Komisijos duomenimis, pastatai suvartoja maždaug 40 proc. visos pagaminamos energijos ir lemia daugiau nei trečdalį visos šiltnamio dujų emis...
nuotrauka
2021-08-27 15:52
Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliai“ pelnė BRE Global organizacijos įvertinimą – prekybos ir pramogų centrams ir Vilniaus „Akropolio“ verslo centrui suteikti tarptautiniai „BREEAM In-Use“ pastatų tvarumo sertifikatai.
nuotrauka
2021-05-28 11:02
Europai siekiant Žaliajame kurse numatyto siekio iki 2050 m. tapti klimato požiūriu neutraliu žemynu, prie šio tikslo vis didesne dalimi siekia prisidėti ir verslas. Ypač svarbiu tampa statybų sektoriaus indėlis. Skaičiuojama, kad būtent jam tenka maždaug 38 proc. pasaulinės CO2 emisijos.
nuotrauka
2021-05-13 16:27
Vilniuje, Lvovo g. 37 duris jau atvėrė vienas inovatyviausių verslo centrų Lietuvoje. Šiuolaikiškiems A+ energinės klasės pastato reikalavimams, užsakovo bei nuomininkų poreikiams ir lūkesčiams atliepti, „Caverion Lietuva“ 8 aukštų, 23.000 kv. m bendro ploto pastate įrengė didelės apimties ateities ...
nuotrauka
2021-05-13 14:15
Rekonstravus Vilniaus nuotekų valyklą, numatomas ilgalaikis teigiamas poveikis Neries upės ekologijai, o sumontuoti modernūs įrengimai sulaikys net smulkiausias plastiko, plaušo ir kitas fizines daleles (iki mažiausio 0,05 mm dydžio).
nuotrauka
2021-05-05 09:59
Studentų laisvalaikio klubo „Kolegos“ vietoje iškilsiantis naujas unikalus tarpdisciplininis prototipavimo laboratorijų centras KTU „M-Lab“ Kaune skelbia statybų pradžią – šiuo metu čia prasidėjo griovimo darbai. Planuojama, kad KTU Studentų miestelio vaizdą pakeisiantis inovatyvių laboratorijų komp...
nuotrauka
2021-04-13 10:23
Cemento gamybos apimtis visame pasaulyje 2019 m. jau siekė apie 4,2 mlrd. tonų, kai 1995 m. – tik 1,39 mlrd. Tai rodo labai spartų ir globalų statybos pramonės augimą. Šiandien pasaulyje yra vienintelė medžiaga, kurios žmonės sunaudoja daugiau nei betono, tai – vanduo.

Statybunaujienos.lt » Žalia statyba