Dauguma gyventojų tokią įstatymo nuostatą supranta kaip būtinybę vystytojui pilnai įrengti parduodamus butus, tačiau tai nėra tiesa. Nekilnojamo turto (NT) ekspertas Remigijus Pleteras atkreipia dėmesį, jog gyventojai turi būti atidūs kai renkasi naują būstą ir patys domėtis ar vystytojas siūlo apdailos sprendimus, ar ne, nes joks įstatymas to neįpareigoja.

„Nuo šių metų įsigaliojęs įstatymas numato, jog gyvenamosios paskirties patalpas galima pardavinėti tik visiškai baigtuose objektuose. Tokia įstatymo nuostata klaidina daugumą gyventojų, ieškančių naujos statybos buto. Iš tiesų įstatymas numato, jog vystytojas prieš parduodant turi registruoti pastato 100 procentinį baigtumą. Tai apsaugo nuo rizikų, jog įsigijus būstą vystytojas taip niekada ir neregistruos jo baigtumo, tačiau tai niekaip neįpareigoja pardavėjo pilnai ar dalinai įrengti parduodamų butų“, – sako „Bonava Lietuva“ pranešime cituojamas įmonės vadovas Remigijus Pleteras.

Pasak eksperto, nepaisant pernai kilusios sumaišties, kai buvo skelbiama daug informacijos apie tai, jog nuo šiol butus bus galima įsigyti tik su pilna apdaila, iš esmės niekas nepasikeitė, kas susiję su paties buto apdaila.

„Įstatymas įpareigoja vystytojus įrengti visus pastato sprendinius, tokius kaip laiptinės, sanitariniai mazgai, stogas, langai, įvažiavimo ir pėsčiųjų keliai bei kiti aplinkos darbai, tačiau nieko nesako apie butų apdailą, todėl tai ir toliau lieka pačių vystytojų sprendimas – siūlyti butus su pilna apdaila, ar ne“, – aiškina R.Pleteras.

Be to, ekspertas paaiškina, kad tiek dalinė, tiek pilna apdaila gali smarkiai skirtis, nes tai taip pat nėra reglamentuota. „Pavyzdžiui, kai kurie vystytojai dalinę apdailą siūlo su elektros išvedžiojimu, elektros lizdais, rekuperacinės sistemos įranga, sienų pertvaromis, potinkine santechnika. Tuo tarpu yra ir tokių, kur viso to nesiūlo, kur butas parduodamas kaip „dėžutė”, vos su betoninėmis sienomis ir langais. Tokiu atveju pirkėjams reikia viską įsirengti savomis, papildomomis lėšomis”, – sako R.Pleteras.

Ekspertas sako, kad iš esmės tai nėra nei gerai, nei blogai, nes dalis pirkėjų pageidauja savo būstą įsirengti taip, kaip nori patys, tačiau atkreipia dėmesį į pilnos apdailos privalumus: viena paskola jau įrengto būsto įsigijimui, vystytojo apdailos darbų garantija, galimybė apsigyventi iškart be papildomų laiko ir finansinių sąnaudų.

„Perkant butą su pilna apdaila, visi bankai Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje skaičiuoja vieną paskolą, nes buto kaina yra paskaičiuota jau su pilna apdaila. Kitu atveju, jei būstas perkamas su daline apdaila, dažnai klientai turi kreiptis dėl vartojimo paskolos būsto įsirengimui, jei tam neturi savų lėšų“, – dėsto NT ekspertas.

Kitas aspektas, į ką būtina atkreipti dėmesį, tai apdailos darbų garantija. „Kai būstą įrengia vystytojas, kuriam svarbu jo reputacija, iškilus poreikiui jis sąžiningai atlieka garantinius remonto darbus. Tuo tarpu būstą įsirenginėjant savarankiškai tokių garantijų dažnas netenka, nes pavieniai meistrai vengia sutarčių ir įsipareigojimų“, – sako R.Pleteras.

Jis neigia mitą, jog butus su pilna apdaila parduodantys vystytojai siūlo tik vieną pasirinkimą. „Tai nėra tiesa, nes dažniausiai klientams siūloma rinktis iš daugiau nei trijų skirtingų apdailos variantų, kurie sukuriami kartu su profesionaliais architektais, priklausomai nuo naujakurių poreikių, skonio ir finansinių galimybių“, – sako R. Pleteras.

Apibendrintai NT ekspertas sako, jog gyventojams, ieškantiems naujo būsto reikia išlikti budriems ir nesitikėti kiekvieną naujos statybos butą įsigyti su pilna apdaila, nes joks įstatymas to visgi nenumato.

„Pasirinkimas kokį būstą įsigyti – su pilna apdaila ar ne, lieka pačiam pirkėjui, o vystytojams lieka sprendimo teisė pardavinėti pilnai įrengtus butus ar ne“, – pabrėžia R.Pleteras. 

„Bonava Lietuva“ nuotr.