„Pastaraisiais metais stebime ryškėjančią tendenciją – vis daugiau jaunų porų nusprendžia pirmiausia kartu įsigyti būstą, o tik vėliau svarsto apie santuoką. Ši pokyčių kryptis atsispindi ir mūsų banko statistikoje. Remiantis 2025 m. pirmojo ketvirčio duomenimis, net 65 proc. naujų būsto paskolų buvo išduotos dviems bendraskoliams, o likę 35 proc. – vienam asmeniui. Tai rodo, kad būstas tampa vienu pirmųjų bendrų sprendimų porų gyvenime, dar prieš žengiant link santuokos", – komentuoja „Luminor" banko būsto finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.

Finansinis įsipareigojimas – dar tvirtesnis?

Šiuolaikinės poros vis dažniau partnerystę grindžia ne teisiniais, o finansiniais įsipareigojimais. Banko duomenimis, nuo 2022 metų bendraskolių skaičius reikšmingai išaugo – šiuo laikotarpiu dviejų asmenų pasirašomų būsto paskolų dalis padidėjo 8 proc.

Tuo pačiu auga ir santuokos nesudariusiems partneriams suteikiamų paskolų dalis, kuri šiuo metu siekia apie 9 proc. ir toliau nuosekliai kyla. „Bendras biudžetas reiškia didesnes pajamas, efektyvesnį išlaidų paskirstymą, didesnes galimybes pirkti norimą būstą – todėl partneriai vis dažniau ryžtasi imti paskolą kartu, net jei ir yra nesusituokę. Skirtingai nei emocinis „būkim kartu", finansinis įsipareigojimas reikalauja aiškaus susitarimo, atsakomybės ir ilgalaikio įsipareigojimo", – komentuoja pranešime pacituota L. Žukovė.

Tendenciją atliepė architektūra

Kai kurie šiuolaikiniai gyvenamųjų namų projektai bando atliepti ne tik funkcinius poreikius, bet ir pavaizduoti bendro gyvenimo grožį bei sudėtingumą. Vienas tokių – urbanistinis projektas Vilniuje „Romeo ir Džiuljeta", kurio architektūrinė koncepcija paremta priešingybių sugyvenimo idėja.

„Red M“ vizualizacija

„Dviejų skirtingų formų ir spalvų pastatai simbolizuoja priešingybes, kurios gali sugyventi viename kieme. Norėjome parodyti, kad ryšys gimsta ne iš vienodumo, o iš pasirinkimo būti kartu, nepaisant skirtumų", – sako pranešime cituojama Elina Mesengiser-Garber, nekilnojamojo turto rinkodaros ir pardavimų įmonės „Red M" direktorė.

Viršuliškių mikrorajonas yra viena iš tų Vilniaus vietų, kur susitelkę aukštybiniai pastatai ir juntamas savotiškas didmiesčio įspūdis.

„Šio projekto vietos pasirinkimą lėmė gerai išvystyta ir patogi infrastruktūra – viešojo transporto prieinamumas, netoliese esantys darželiai, mokyklos, prekybos centrai bei žaliosios zonos. Šiuo metu vykstančias projekto statybas planuojame užbaigti 2026 metų pabaigoje ", – sako E. Mesengiser-Garber.

Išskirtiniu architektūriniu akcentu taps projekto teritorijoje kuriama 3 metrų aukščio interaktyvi šviesos skulptūra. Šis objektas sujungia abu pastatus simboline šviesos linija, kai vienu metu bus liečiamos abiejų pastatų sienos, skulptūra įsižiebs. Anot E. Mesengiser-Garber, tai simbolizuoja ryšį ir bendrystę ne tik tarp pastatų, bet ir tarp juose gyvenančių gyventojų.