Ekspertas: statydami aukščiausią pasaulyje medinį dangoraižį, japonai paneigia su mediena susijusius mitus
2018-02-26 10:53
Pasaulį apskriejus žiniai, kad Japonijoje bus statomas aukščiausias dangoraižis pagamintas iš medžio, Kauno technologijos universiteto (KTU) lektorius Mindaugas Kasiulevičius džiaugiasi, jog Azijos architektai imasi tokio ryškaus projekto, bet pastebi, kad medienos statyba vis dar apipinta mitais.
Japonijos medienos gaminių kompanija „Sumitomo Forestry“ iki 2041 m. planuoja pastatyti 350 metrų, 70 aukštų dangoraižį, skirtą įmonės 350-mečiui paminėti. Pastatas su balkonais, kuriuose vešės sodeliai ir želdynai, turėtų išdygti Tokijuje, o jo vertė siektų 4,5 mlrd. eurų.
Japonijos vyriausybė medinių pastatų privalumus įžvelgė jau seniai, o 2010 m. priėmė įstatymą, kad visi valstybiniai pastatai, turintys tris ar mažiau aukštų, turi būti statomi iš medžio.
Skelbiama, jog pastato statyboms planuojama panaudoti 180 tūkst. kub. m japoniškų medžių medienos, o plieno konstrukcijos sudarys tik 10 proc. pastato masės. Atsižvelgiant į didelį Japonijos seisminio aktyvumo lygį, karkasinės sistemos linijiniai elementai (kolonos, sijos, atraminės sienelės) bus gaminami ir iš plieno.
Komentuodamas žinią apie būsimą aukščiausią pasaulio medinį dangoraižį, KTU lektorius M. Kasiulevičius pažymi, jog mediena daugeliui vis dar asocijuojasi su gaisrais, todėl iš jos ypač vengiama statyti daugiaaukščius pastatus.
„Šiuo klausimu ji nėra pavojingesnė nei kitos medžiagos, – pažymėjo pašnekovas. – Svarbiausias klausimas, kaip mediena bus prižiūrima, kuo bus padengta. O šioje srityje technologijos stipriai pasistūmėjusios į priekį.“
Visgi, statant daugiaaukščius medinius pastatus, susiduriama su problema dėl jungimo ir tvirtinimo būdų. „Japonai šioje srityje yra neblogai įgudę ir puikiai sugeba sukurti jungimo būdus be varžtų. Nors šiuo atveju panašu, kad jie bus naudojami“, – sakė KTU Statybos ir architektūros fakulteto lektorius.
Kitas dažnas mitas, pasak M. Kasiulevičiaus, jog mediena tarnauja trumpiau: „Pačioje Japonijoje yra medinių namų, skaičiuojančių šimtus metų. Didžiausias medienos priešas – drėgmė, todėl svarbu ją nuo to apsaugoti. Kovodami su drėgme, japonai išgarsėjo savo plačiais stogų karnizais. Dabar tam pasitelkiami įvairūs dažai, impregnantai ir kiti sprendimai.“
Vis dėlto mažiau erdvės užima ir pigesni už medieną yra metalas, stiklas ir betonas. „Jei plieno ir betono užtenka 20 centimetrų konstrukcijos, medžio gali reikėti ir 40 cm. Dėl to mediniai daugiaaukščiai pastatai tampa masyvesni, lieka mažiau naudingo ploto“, – aiškino M. Kasiulevičius.
Jo teigimu, daugelis nežino, kad medinės konstrukcijos yra naudojamos ir pramonėje, ne tik gyvenamuosiuose namuose.
„Nemaža dalis Klaipėdos uosto, chemijos pramonės įmonių sandėliai yra mediniai. Tai daroma dėl ilgaamžiškumo reikalavimų, nes mediena yra atspari cheminiam poveikiui“, – sakė KTU dėstantis M. Kasiulevičius.
Lietuvos miestų ateitį lems ne vien naujų pastatų skaičius ar plėtros tempas. Vis svarbesniais urbanistinio planavimo kriterijais tampa būsto prieinamumas, viešųjų erdvių kokybė, žalioji infrastruktūra ir gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos. Šie klausimai aptarti XX Lietuvos urbanistiniame fo...
Miestų gyvenimo kokybę gali pakeisti ne tik didelės infrastruktūros investicijos ar nauji statiniai, bet ir nedidelės, tiksliai parinktos intervencijos į viešąsias erdves. Kaip tokie sprendimai padeda atgaivinti apleistas teritorijas, stiprinti bendruomenes ir kurti sveikesnę miesto aplinką, lapkrič...
Architektūros konkursų nugalėtojai jau paskelbti, o vienas svarbiausių naujausių sprendimų laukia Klaipėdoje – išrinkta kultūros, verslo ir gyvenamųjų namų kvartalo prie Priešpilio gatvės architektūrinė idėja. Tuo metu architektų bendruomenė pristato apdovanotus darbus, kviečia susipažinti su konkur...
Vilniaus centre esanti istorinė šventovė po restauravimo darbų pasikeis ne tik išoriškai – specialistams pavyko atkurti ir ilgą laiką sunkiai įžiūrimas istorines detales. Aušros Vartų koplyčios fasadui grąžinamos istorinės spalvos, atnaujinami puošybos elementai, o restauruojant sieninę tapybą iš na...
Vaikų ir šeimų laikino apgyvendinimo patalpos gali būti ne tik funkcionalios, bet ir priminti namus. Klaipėdoje atnaujinta 10 Šeimos ir vaiko gerovės centro erdvių – projektuojant interjerą dėmesys skirtas ne vien baldams ir spalvoms, bet ir skirtingiems gyventojų poreikiams, patalpų lankstumui bei ...
Stiprėjančios liūtys ir ekstremalūs orai verčia keisti požiūrį į miestų infrastruktūrą. Užuot ieškojus būdų, kaip kuo greičiau pašalinti lietaus vandenį, siūloma jį įtraukti į miesto planavimą – paversti viešųjų erdvių, žaliųjų zonų ir net urbanistinės struktūros dalimi. Tokį modelį Vilniui pasiūlė ...
Architektams šiandien tenka spręsti ne tik pastatų projektavimo uždavinius – jų profesiją iš esmės keičia dirbtinis intelektas, klimato krizė ir griežtėjantys reguliavimo reikalavimai. Kaip šių pokyčių akivaizdoje turėtų keistis architektų kompetencijos, atsakomybės ir pats profesijos vaidmuo? Šiuos...
Vilniaus Užupyje planuojama iš esmės pertvarkyti beveik 60 metų veikiantį lopšelį-darželį „Užupiukas“. Tačiau architektams teks spręsti ne tik pastato modernizavimo ir plėtros uždavinius – projektą apsunkina ir šalia esantis status šlaitas. Geriausioms idėjoms atrinkti paskelbtas architektūrinio pro...
Vilniaus Valakampių 1-ajame paplūdimyje planuojama spręsti vienas opiausių lankytojų problemas – higienos patogumų trūkumą, nusidėvėjusią infrastruktūrą ir nepatogų sporto erdvių išdėstymą. Tačiau didelių urbanistinių pertvarkų nebus: atnaujinimo koncepcijoje numatyta išsaugoti natūralų kraštovaizdį...
Naujas autobusų terminalas, požeminė jungtis su geležinkelio stotimi ir atnaujintos viešosios erdvės – Vilniaus stoties rajoną planuojama iš esmės pertvarkyti. Pristatytos atnaujintos projekto vizualizacijos atskleidžia, kaip galėtų atrodyti ši sostinės dalis, tačiau sprendiniai dar nėra galutiniai....
Kaip atnaujinti 1970 m. statytą mokyklą, kad ji atitiktų šiuolaikinius ugdymo poreikius, bet neprarastų architektūrinio išskirtinumo? Vilniuje ieškoma sprendimo S. Daukanto progimnazijai – architektai pateikė keturias rekonstrukcijos vizijas, o atnaujintą mokyklą planuojama atverti 2031 metais.
Kyjive sukurtas sodas, kuriame kraštovaizdžio architektūra tampa pagalbos nuo karo nukentėjusiems žmonėms priemone, pelnė vieną svarbiausių Europos Komisijos apdovanojimų. Prie projekto, skirto Ukrainos karių, veteranų ir jų šeimų fiziniam bei emociniam atsigavimui, architektūriniais sprendiniais pr...
Sovietmečiu pertvarkytame Kauno modernizmo pastate atkuriamos istorinės erdvės ir autentiškos detalės. Buvusiose Valstybinėse taupomosiose kasose, kuriose dabar įsikūrusi Kauno miesto savivaldybės administracija, jau atkurtas vestibiulis, o baigiamas tvarkyti pagrindinės laiptinės ir lifto kompleksa...
Tvarkant Kauno centrinio pašto aplinką, greta istorinio pastato nugriovus sovietmečiu įrengtus garažus, paaiškėjo, kad mūrinėje teritorijos tvoroje atsirado nauja anga ir durys. Teigiama, kad šie pakeitimai nebuvo numatyti projekte ir suderinti su tvoros savininku. Dėl valstybės turto suniokojimo kr...
Kai svetainėje tenka ir ilsėtis, ir dirbti, ir valgyti, vien gražių baldų nepakanka – svarbu tinkamai suplanuoti kiekvieną zoną. Prieš 15 metų įrengtoje trijų asmenų šeimos svetainėje permainų ėmėsi IKEA interjero dizainerė: atnaujinta erdvė tapo šviesesnė, funkcionalesnė, joje atsirado daugiau viet...
Beveik 1 000 vaikų skirta ugdymo įstaiga Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje turės įsilieti į istorinį kraštovaizdį ir atitikti šiuolaikinės mokyklos poreikius. Ant Išganytojo kalvos planuojamam darželiui ir mokyklai, kurioje ugdysis Vokietijos brigados karių šeimų vaikai, architektai pateikė šešia...
Pirkdami būstą žmonės dažnai pirmiausia vertina jo išvaizdą, tačiau tikroji pastato vertė atsiskleidžia gerokai vėliau – per tai, kaip jis dera su aplinka, kiek patogus kasdieniam gyvenimui ir kaip atrodo po dešimtmečio. Architektūra vis labiau tampa ne tik estetikos, bet ir tvarumo, ilgaamžiškumo b...
Palangos vasaros skaityklai sukanka 60 metų, tačiau ekspertai svarsto ne tik, kaip išsaugoti jos architektūrą, bet ir kaip užtikrinti, kad šis medinio modernizmo objektas ateityje išliktų gyvas, naudojamas ir atviras visuomenei.
Penki architektų pasiūlymai varžosi dėl galimybės iš esmės pakeisti Vilniaus senamiestyje, Islandijos g. 3, esančio pastatų komplekso paskirtį – čia planuojama įkurti šiuolaikinį Vilniaus universiteto (VU) pedagogų rengimo centrą, o jo atnaujinimui numatoma iki 4 mln. eurų su PVM.
Seni fabrikai ir gamyklos Vilniuje gauna antrą gyvenimą – buvusios pramoninės erdvės vis dažniau pritaikomos biurams, renginiams ir kūrybinėms veikloms. Pramoninį paveldą keičia ne griovimas, o konversija, o išlikusios konstrukcijos ir nestandartinės erdvės tampa vienu iš naujos paskirties pastatų p...
| www.julija.eu