„Pereidami nuo iš esmės monopolistinės prie konkurencinės rinkos, siekiame sudaryti palankias sąlygas elektros kainoms ir vartotojams naudingai konkurencijai atsirasti, kaip pavyzdžiui, įvyko telekomunikacijų sektoriuje, kuris taip pat buvo monopolistinis. Siekiame, kad rinkoje būtų kuo daugiau elektros energijos tiekėjų, kurie gyventojams siūlytų jų elektros vartojimo įpročius atitinkančius planus ir kainodarą, o vartotojams, esant poreikiui, elektros energijos tiekėją būtų lengvai ir paprasta keisti“, - sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Šiuo metu beveik visi buitiniai vartotojai elektrą perka naudodamiesi visuomeninio tiekėjo paslaugomis, o elektros energijos kaina ne dažniau kaip kas pusę metų yra nustatoma Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT).

Įgyvendinus pokyčius, bus sudarytos sąlygos atsirasti realiai tiekėjų konkurencijai, žmonėms bus teikiama daugiau kokybiškų paslaugų, atsiras galimybė pasirinkti labiausiai vartotojo interesus ir poreikius atitinkančius elektros energijos vartojimo planus bei elektros tiekėjus.

Perėjimas nuo reguliuojamos prie konkurencinės elektros tiekimo būtų įgyvendintas etapais. Tokiu pačiu būdu – etapais – anksčiau buvo atsisakyta mažmeninių elektros kainų reguliavimo nebuitiniams (verslo) vartotojams.

• Pirmuoju etapu – nuo 2021 m. sausio 1 d. būtų atsisakyta galutinės elektros energijos kainos reguliavimo daugiausiai elektros suvartojantiems vartotojams, t. y. tiems, kurie per metus suvartoja daugiau nei 5 000 kWh, taip pat visiems buitiniams vartotojams, kurių objektai prijungti prie vidutinės įtampos elektros tinklų ir atitinkamoms bendrijoms bei bendruomeninėms organizacijoms ir asociacijoms. Tokių vartotojų Lietuvoje yra 8,4 proc., tai yra apie 140 tūkst.
 
• Antruoju etapu – nuo 2022 m. sausio 1 d. būtų atsisakyta galutinių elektros energijos kainų reguliavimo visiems buitiniams vartotojams, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas per metus bus daugiau nei 1 000 kWh. Tokių vartotojų yra apie 46 proc., tai yra apie 760 tūkst.
 
• Trečiuoju etapu – nuo 2023 m. sausio 1 d. galutinės elektros energijos kainos būtų nebereguliuojamos ir tiems vartotojams, kurie per metus suvartoja mažiau 1 000 kWh. Tokių vartotojų taip pat yra 46 proc., tai yra 760 tūkst.

Siekiant apsaugoti pažeidžiamus vartotojus, rašoma pranešiem, yra numatoma, kad visuomeninis elektros energijos tiekimas jiems pasibaigtų paskutiniuoju etapu, nepriklausomai nuo elektros suvartojimo kiekio. Visgi, svarbu pažymėti, kad kaip ir visi kiti vartotojai, pažeidžiami vartotojai, nepriklausomai nuo siūlomų etapų galės savo nuožiūra ir bet kada anksčiau pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Be to, siūloma įtvirtinti įstatymu, kad jiems bus taikoma palankesnė garantinio tiekimo kainodara tais atvejais, jeigu jie nepasirinks nepriklausomo elektros energijos tiekėjo.

Įstatymų pakeitimais taip siekiama sukurti teisines prielaidas, leisiančias sukurti bazinę duomenų kaupimo ir mainų platformą (vadinamasis „data hub“), kas sudarys sąlygas tolimesnei ir dar efektyvesnei rinkos plėtrai užtikrinti.

Kartu su elektros energijos kainos reguliavimo buitiniams vartotojams atsisakymu vyks ir išmaniųjų elektros energijos skaitiklių diegimas. Išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemos, išmanieji elektros energijos tinklai bei bendra duomenų kaupimo ir apsikeitimo jais platforma ilgainiui gyventojams leis daug paprasčiau stebėti ir vertinti savo elektros suvartojimo poreikius ir pagal juos rinktis geriausiai tinkantį elektros energijos tiekėjo pasiūlymą.

Įgyvendinus mažmeninės elektros tiekimo rinkos liberalizavimą, elektros energijos įsigijimo ir tiekimo kaina, kuri sudaro apie 48 proc. galutinėje elektros kainoje, nebebus reguliuojama. Kita kainos dalis – elektros energijos perdavimas, skirstymas bei viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – toliau liks reguliuojama.

Elektros energijos rinkos liberalizavimas yra vienas iš Lietuvos įsipareigojimų ES. Dauguma šalių ES ir regione, kurio elektros rinkoje dalyvauja ir Lietuva, yra liberalizavusios elektros rinką buitiniams vartotojams. Estija šiuos įsipareigojimus jau įvykdė 2013 m., Latvija – 2015 m.