Energijos kainos ir toliau auga visoje Europoje, o Eurostato duomenys rodo, kad liepos mėnesį energijos kaina Europos Sąjungoje (ES) buvo 14,1 proc. didesnė nei metų pradžioje. Labiausiai pabrango dujos. Energijos infliacija šiuo metu yra didžiausia nuo 1997 metų, kai ES pirmą kartą buvo paskelbtas bendras vartotojų kainų indeksas. Šie skaičiai liudija, kad visos Europos gyventojai šią žiemą turi tikėtis didelių mokesčių už komunalines paslaugas, ypač tai pasijaus Šiaurės Europoje ir Baltijos šalyse, kur žiemos šaltesnės, kur trumpiau džiugina dienos šviesa. Siekdami sumažinti sąskaitas, gyventojai turi gerai pagalvoti, kaip taupyti energijos išteklius.

„Namų apšiltinimas, šildymo sistemos keitimas, efektyvesnio apšvietimo įrengimas – tai pirmos idėjos, kurios šauna į galvą, kai galvojame apie energijos išteklių taupymą namų ūkyje. Tačiau yra ir kitų sprendimų, pavyzdžiui, langų keitimas, kuris taip pat gali padėti gerokai sutaupyti“, – sako Dmitrijs Astašonoks, VELUX generalinis direktorius Baltijos šalims.

Gali iki 11 proc. sumažinti patalpai apšildyti reikalingą energijos kiekį

Apmokėti būsto išlaidas – tai gali būti iššūkis daugeliui europiečių, nes dar prieš pandemiją 9,4 proc. žmonių būstui išleido 40 proc. savo pajamų. Šiuo metu 15 proc. europiečių gyvena nepatenkinamomis sąlygomis, o 50 mln. namų ūkių kenčia nuo energijos nepritekliaus, negali tinkamai šildyti savo namų žiemą.

Langų izoliacija ir energijos vartojimo efektyvumas daro didelę įtaką namo energijos suvartojimui ir patalpų klimatui. Energiją taupantys stiklai – dvigubi ar trigubi – padeda sumažinti šilumos nuostolius, mažina anglies dvideginio išmetimą ir tuo pačiu – mokesčius už komunalines paslaugas.

„Mūsų atliktas tyrimas rodo, kad pakeitus du stogo langus energiškai efektyvesniais, galima iki 11 proc. sumažinti patalpai apšildyti reikiamą energijos kiekį, o pro vieną langą iššvaistomos šilumos nuostolius – iki 60 proc. Kita vertus, saulėtą dieną pro stiklinį langą patenka papildomos šilumos, tačiau svarbu, kad bendra namo nauda iš saulės būtų didesnė nei energijos nuostoliai per langus. Be to, per šildymo sezoną stoglangiai paprastai yra ekonomiškesni už fasado langus. Pavyzdžiui, stoglangiai su dviejų kamerų stiklo paketu leidžia sumažinti patalpoje temperatūrą 1–2°C laipsniais, išlaikant tą patį komforto lygį“, – sako D. Astašonoks.

Ekspertas aiškina, kad keičiant langus svarbu atkreipti dėmesį ne tik į paties lango energinį efektyvumą, bet ir į izoliaciją aplink langą. Todėl jis rekomenduoja langų keitimą patikėti profesionalams, nes netinkamai atlikti darbai gali prisidėti prie kondensato susidarymo, pelėsio atsiradimo ir šilumos energijos sąnaudų padidėjimo.

Šilumą sutaupyti gali padėti ir langų priedai

Sumažinti šilumos nuostolius gali padėti ir įvairios modernios technologijos bei langų aksesuarai, pavyzdžiui, paprastos ar automatizuotos žaliuzės. Taip pat yra automatinių sistemų, kurios langų ir žaliuzių uždarymą reguliuoja pagal oro sąlygas ar temperatūrą, kad būtų pasiektas maksimalus efektyvumas.

„Įrodyta, kad patalpų klimatas turi įtakos ne tik mūsų sveikatai, bet ir pasitenkinimui gyvenimu. Todėl svarbu, kad patalpose palaikytume optimalią šilumą nemokėdami už tai pernelyg didelės kainos. Todėl šiuo metu nereikėtų atidėlioti būsto energinio efektyvumo didinimo, nes tokie darbai dažnai yra gerokai paprastesni nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pavyzdžiui, profesionalas gali pakeisti langus per vieną dieną nesukeldamas daug nepatogumų. Tokios investicijos nauda – sveikesni namai ir mažesnės šildymo sąskaitos“, – drąsina ekspertas.