Svarbu paminėti, kad vasario 2 d., spaudžiant speigui, didmeninė elektros paros kaina Lietuvoje pasiekė net 317 Eur/MWh. Nors ši kaina yra aukšta, ji išlieka mažesnė nei užfiksuotas 2024 m. sausio 5 d. pikas, kai kaina siekė 671 Eur/MWh. Elektros suvartojimas šiemet yra 38,6 proc. didesnis nei pernai tą pačią savaitę.

Elektros energijos gamyba ir regioniniai skirtumai

Lietuva praėjusią savaitę pasigamino apie 70 proc. visos suvartotos elektros energijos, rašoma Lietuvos energetikos agentūros (LEA) pranešime. Pagrindiniu šaltiniu išliko vėjo elektrinės (119 GWh), tačiau jų generacija krito 18,5 proc. dėl Suomijoje užšalusių menčių. Šį trūkumą kompensavo šiluminės elektrinės, padidinusios gamybą 30 proc. (iki 78 GWh), bei hidroelektrinės, kurių gamyba augo net 40,8 proc. Regioniniu mastu Lietuvos ir Latvijos elektros kainos (192,8 Eur/MWh) buvo mažesnės nei Estijoje (203,4 Eur/MWh), kuriai įtaką darė remontuojamos elektrinės. Tuo tarpu Lenkijoje kaina išliko gerokai žemesnė – 154,8 Eur/MWh. 

Elektros gamybos ir vartojimo rodikliai

• Vartojimo šuolis: Šiemet elektros suvartojimas yra 38,6 % didesnis nei pernai tuo pačiu metu.
• Vietinė generacija: Lietuva pati pasigamino 70 % reikiamos elektros.
• Gamybos struktūra: 

1. Vėjo jėgainės: 119 GWh (nors gamyba krito 18,5 %, išlieka pagrindiniu šaltiniu).
2. Šiluminės elektrinės: 78 GWh (gamyba augo 30 %).
3. Hidroelektrinės: 17,1 GWh (gamyba augo 40,8 %).

• Saugyklų būklė: Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas siekia 29,63 % (gerokai mažiau nei pernai, kai siekė 52,55 %).

Gamtinių dujų rinka ir atsargų būklė

Vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų TTF taške sausio pabaigoje siekė 34,1 Eur/MWh. Kainų augimą lėmė ne tik šaltis, bet ir sumažėjęs SGD importas iš JAV dėl audringų orų bei geopolitinės įtampos Artimuosiuose Rytuose. Nepaisant dabartinio augimo, ateities sandoriai prognozuoja, kad artimiausiu laikotarpiu kainos gali būti 2–3 Eur/MWh mažesnės nei manyta anksčiau.

Pastebimas spartus dujų atsargų mažėjimas:

• Inčukalnio saugykla: užpildymas siekia 29,63 proc. (prieš metus buvo 52,55 proc.).
• Europos saugyklos: užpildymas sudaro 41,13 proc.
• Klaipėdos SGD terminalas: per savaitę rinkai patiekta 574,32 GWh dujų.

Naftos produktų kainos ir degalų rinkos tendencijos

Brent nafta pasaulinėse rinkose brango 5,9 proc. (iki 68,6 USD/bbl), o tai turėjo tiesioginės įtakos degalų kainoms Lietuvoje. Dyzelinas vidutiniškai pabrango 2 proc., o benzinas – 0,6 proc. Šiuo metu skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainų Lietuvoje padidėjo iki 0,154 Eur/l – tai didžiausias atotrūkis per pastaruosius trejus metus. Nors kainos kilo, Lietuvoje benzinas išlieka 11,4 proc., o dyzelinas – 0,8 proc. pigesnis už ES šalių svertinius vidurkius. Tarp Baltijos šalių pigiausi degalai fiksuojami Estijoje.

Pagrindinių energijos išteklių kainų pokyčiai (2026 m. sausio pabaiga)

Išteklius	Kaina / Rodiklis	Savaitės pokytis	Papildoma informacija
Elektra (didmeninė)	192,8 Eur/MWh	+24 %	Vasario 2 d. kaina šoktelėjo iki 317 Eur/MWh
Gamtinės dujos (TTF)	34,1 Eur/MWh	+9,4 %	Prieš metus kaina buvo aukštesnė – 48,8 Eur/MWh
Biokuras	35,95 Eur/MWh	+11,9 %	Brangimą lėmė išaugęs poreikis šilumos gamybai
Brent nafta	68,6 USD/bbl	+5,9 %	Įtakos turėjo geopolitiniai neramumai Irane
Dyzelinas	-	+2,0 %	Brangiausias per 3 metus lyginant su benzinu
Benzinas	-	+0,6 %	Lietuvoje 11,4 % pigesnis už ES vidurkį