Ikiteisminio tyrimo duomenimis, dalijasi FNTT, asmenys valdė 8 įmones, statančias privačius namus ir kotedžus Vilniuje ir Vilniaus rajone. Siekdami nemokėti privalomų mokesčių, įmonių vadovai į galimai nusikalstamą schemą įtraukė bendrininkus, visi asmenys, kurių yra ne mažiau kaip 9, tarpusavyje glaudžiai susiję. Įmonių pastatytus namus ir kotedžus, įtariama, suklastojus dokumentus, parduodavo bendrininkai – fiziniai asmenys, tad privalomas mokėti PVM būdavo gudriai nuslepiamas. Veikdami pagal tokią schemą, per daugiau nei dvejus metus asmenys įtariami valstybei nesumokėję beveik 254 tūkst. eurų PVM.

Siekdami sumažinti įmonėms privalomą mokėti PVM, įtariamieji į įmonių apskaitas įtraukdavo sąskaitas faktūras už tariamai subrangovų atliktus vidaus apdailos darbus gyvenamuosiuose namuose, bendra tokių darbų vertė sąskaitose siekė beveik 670 tūkst. eurų. Pareigūnų surinkti duomenys leidžia manyti, kad tokie darbai realiai nebuvo vykdomi, o dokumentai galimai netikri ir neatitinka tikrosios situacijos. Skaičiuojama, kad galimai klastojant dokumentus, per kiek daugiau nei dvejus metus valstybės biudžetui buvo nesumokėta per 115 tūkst. eurų PVM.

FNTT pareigūnai, kaip rašoma pranešime, siekdami atskleisti nusikalstamas schemas ir jos organizatorius, Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose atliko 28 kratas įtariamųjų gyvenamosiose vietose, įmonėse, automobiliuose. Kratų metu buvo paimti su ikiteisminiu tyrimu susiję dokumentai, skaitmeninė technika, rasta ir grynųjų pinigų. Sulaikyta 16 asmenų, jiems pareikšti įtarimai. Keturi asmenys buvo uždaryti į areštinę.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Tyrimo metu laikinai apribotos nuosavybės teisės į įtariamųjų turtą, kurio vertė – 1,8 mln. eurų.

Griežčiausia bausmė, gresianti už sukčiaujant įgytą didelės vertės svetimą turtą – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Už mokesčių vengimą, kai suma viršija 750 MGL, griežčiausia galima bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Griežčiausia bausmė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų, tiek pat daugiausiai gali būti skiriama ir už neteisingų duomenų apie pajamas pateikimą. Dokumentų klastojimas, kai dėl to galėjo būti padaryta didelė žala, griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.