Preliminariais duomenimis, kaip praneša FNTT, į valstybės biudžetą gali būti nesumokėta daugiau nei pusė milijono eurų mokesčių. Pareigūnai atliko kratas įvairiose sostinės vietose, įtarimai pareikšti penkiems asmenims, dviem Ukrainos piliečiams paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl galimai apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto, apgaulingos apskaitos tvarkymo, didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, neteisingų duomenų apie įmonės pajamas, pelną ir turtą pateikimo. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė.

Tyrimo metu nustatyta, skelbia FNTT, kad Ukrainos piliečių bendrininkų grupė per dvejus metus į Lietuvą atsivežė daugiau kaip 300 darbuotojų iš Ukrainos ir Baltarusijos. Penkias įmones Lietuvoje ir Lenkijoje valdę organizatoriai veikė pagal susigalvotą schemą – klastodami dokumentus, dirbti atvykusius asmenis neva įdarbindavo savo pačių įkurtose įmonėse Lenkijoje, o vėliau pagal subrangos sutartis darbuotojus komandiruodavo į Lietuvą. Tyrimo metu paaiškėjo, kad organizatoriai turėjo sudarę sutartis su 13 statybos sektoriaus įmonių Lietuvoje, kuriose atvežti darbuotojai atlikdavo elektros montavimo darbus. Surinkti duomenys leidžia manyti, kad darbuotojai oficialiai nebuvo įdarbinami nei Lenkijoje, nei Lietuvoje, o pagal tokią schemą veikdami bendrininkai galimai nemokėjo jokių mokesčių nei Lietuvoje, nei Lenkijoje.

Gavę pajamas už darbuotojų atliktus darbus, bendrininkai iš Ukrainos siekė išvengti mokesčių valstybei. Pareigūnai įtaria, kad bendrininkai, pasitelkę dar vieną jiems priklausančią Lietuvoje registruotą įmonę, galimai klastojo dokumentus, įformindami fiktyvius statybos darbų tarpusavio sandorius. Tuo pačiu galimai buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, klastojami kiti dokumentai, siekiant išvengti mokesčių valstybei sumokėjimo – per 278 tūkst. eurų PVM ir per 240 tūkst. eurų pelno mokesčio.

FNTT pareigūnai Vilniaus mieste atliko 16 kratų įtariamųjų namuose, darbo vietose, jų automobiliuose. Kratų metu buvo paimti tyrimui reikšmingi buhalterinės apskaitos dokumentai, kompiuteriai, mobilieji telefonai, neapskaityti grynieji pinigai, rankraštiniai užrašai.

Tyrimo metu laikinai apribota įtariamųjų turto už daugiau nei 300 tūkst. eurų.

Tai ne pirmas FNTT atskleistas atvejis ir pradėtas tyrimas, kai pagal analogišką nusikalstamą schemą trečiųjų šalių piliečiai fiktyviai komandiruojami iš Lenkijos į Lietuvą, nemokant jokių mokesčių. FNTT, įžvelgdama šias neigiamas tendencijas, atidžiai stebi, analizuoja kitų šalių piliečių įdarbinimo atvejus, o užfiksavusi pažeidimų ar nusikalstamų veikų požymių, sprendžia klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir kaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

Didelės vertės svetimo turto pasisavinimas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. Už apgaule įgytą didelės vertės svetimą turtą griežčiausia galima bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Griežčiausia bausmė, gresianti už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.