Formuojamas interneto koridorius: kertant Baltijos valstybių sienas, ryšys nebedings

Ryšio trikdžius panaikinantis koridorius
Nors mobiliojo ryšio infrastruktūra Baltijos šalyse yra išplėtota itin gerai, dėl valstybių sienų ir reljefo ypatumų – kalvų, miškų ar kitų gamtinių kliūčių – „Via Baltica" vis dar yra silpnesnių ryšio vietų. Siekiant panaikinti zonas, kuriose internetas sulėtėja arba visai dingsta, „5G-BALTICS" projekte minėtuose kelio ruožuose ketinama įrengti naujus 5G ryšio bokštus. Lietuvoje jų iš viso atsiras penkiolika – to turėtų pakakti, kad telefonu ar planšete būtų galima naudotis taip pat sklandžiai, kaip mieste.
„Projekto iniciatorių atlikti tyrimai rodo, kad vidutinis keliautojas „Via Baltica" kelyje praleidžia apie 15 proc. silpnu mobiliuoju ryšiu padengtose zonose. Naujoji infrastruktūra šią problemą išspręs visam laikui, užtikrindama net 99,9 proc. aprėptį. O svarbiausia, jog tam bus pasitelkta šiuo metu naujausia ir pažangiausia 5G technologija. Tai taps dideliu privalumu ne tik kokybiškomis pramogomis pasimėgauti norintiems keliautojams, bet ir verslui, kuris šiandien negali funkcionuoti be patikimo interneto", – dalinasi R. Mikalauskas.
.jpg)
Išmaniosios kelių technologijos
Didelę reikšmę naujoji ryšio infrastruktūra turės logistikos sektoriui. „Via Baltica" yra viena svarbiausių krovinių gabenimo arterijų visoje Šiaurės ir Rytų Europoje, todėl efektyvus transporto valdymas čia yra prioritetas. 5G ryšys leis realiu laiku stebėti krovinių judėjimą, optimizuoti maršrutus bei užtikrinti efektyvesnį bendradarbiavimą tarp logistikos įmonių ir klientų. Tikslesnės sekimo sistemos diegimui sudarytos galimybės turėtų sumažinti vėlavimus, padidinti tiekimo grandinės skaidrumą ir užtikrinti, kad kroviniai pasiektų paskirties vietas laiku.
„Keliautojams skirti ryšio bokštai smarkiai palengvins net kasdienes keliones. Pavyzdžiui, kelio dangoje esantys jutikliai galės ne tik perspėti apie slidų kelią, bet ir automatiškai iškviesti kelių priežiūros tarnybas, kad jos galėtų jį nubarstyti dar prieš įvykstant nelaimei. Vairuotojams taip pat bus sudarytos galimybės gauti realiu laiku atnaujinamą informaciją apie eismo sąlygas, kuro kainas aplinkinėse degalinėse/.../. Kitaip tariant, šiuo projektu iš anksto ruošiame dirvą artimiausioms dešimtmečio inovacijoms, įskaitant savavaldį transportą", – aiškina „Telia" atstovas.

Visi Baltijos šalių vyriausybių inicijuotame ir ES finansuojamame projekte dalyvaujantys operatoriai naudosis bendra infrastruktūra, užtikrinančia sklandų ryšio perėjimą kertant sienas.
Tai reiškia, kad keliaujant „Via Baltica" keliu mobiliojo ryšio paslauga nesutriks – pereinant iš Lietuvos į Latviją, Estiją ar atvirkščiai, vartotojai nepastebimai prisijungs prie vietinio tinklo, neprarasdami ryšio kokybės.
Tokia sistema leis operatoriams efektyviau išnaudoti išteklius, o vartotojams – mėgautis stabilesniu ir patikimesniu ryšiu visame maršrute.
„Šis projektas yra pavyzdys, kaip konkuruojančios įmonės gali bendradarbiauti dėl bendro tikslo. Užuot kiekvienas operatorius atskirai statęsis savo bokštus, ketiname komandiškai dalintis infrastruktūra, taip mažindami ne tik veiklos sąnaudas, bet ir poveikį gamtai. Tokiu būdu užtikrinsime geresnį ryšio prieinamumą, efektyvesnį energijos vartojimą ir mažesnę vizualinę taršą . O labiausiai tas pasitarnaus vartotojams – jie gaus patikimesnį ryšį ir tas kaip nors reikšmingai neatsispindės jų sąskaitose", – pastebi „Telia" tinklų komandos vadovas.Bendra infrastruktūra reiškia ir efektyvesnę tinklo priežiūrą bei plėtrą. Kadangi operatoriai kartu dalinsis sąnaudas ir atsakomybę už tinklo palaikymą, gedimai bus šalinami greičiau, o naujų bokštų statyba ar technologijų atnaujinimas taps paprastesnis.