Ginčas kilo dėl atsakovų sklypo dalyje esančio šlaito, kurio nuolydis suformuotas į ieškovų sklypo pusę. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šlaitas suformuotas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl paviršinių nuotekų nuvedimo, todėl ieškovų sklype kaupiasi vanduo. Teismas įpareigojo atsakovus įrengti jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype paviršinių nuotekų nuotakyną. Apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą paliko nepakeistą.

Viena iš būtinųjų šio tipo ieškinio patenkinimo sąlygų yra ieškovo nuosavybės teisės pažeidimas, paprastai trukdantis naudotis savo daiktu pagal paskirtį. Kadangi atsakovai, pažeisdami galiojantį teisinį reguliavimą, savo sklypo dalį suformavo su nuolydžiu į ieškovų sklypo pusę, jiems tenka pareiga imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad iš jų sklypo paviršinės nuotekos nepatektų į ieškovų sklypą ir taip nepažeistų pastarųjų teisių bei teisėtų interesų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, atsakovams turi būti leidžiama patiems pasirinkti, kokiu pagal teisinį reguliavimą leistinu būdu nuvesti paviršines nuotekas iš savo sklypo, nepažeidžiant ieškovų teisių. Dėl to kasacinis teismas paliko skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį iš esmės nepakeistą, tik patikslino pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį.