Balandžio mėnesį suformuotos darbo grupės ataskaitoje, kaip praneša Aplinkos ministeerija, pateiktas veiksmų planas tikslui pasiekti – statyti statinius iš atsinaujinančių išteklių (organinių, medinių) konstrukcijų, kurios sudarytų 50 proc. statybinių medžiagų.

Nors šiuo metu nėra draudžiama tokių statinių statyba, tačiau teisės aktai leidžia statyti santykinai nedidelius statinius, apribojant jų aukštį. Todėl nuo 2024-ųjų siūloma švelninti apribojimus. Tokiu atveju galėtų būti projektuojami ir devynaukščiai pastatai. Pavyzdžiui, Skandinavijoje tokių griežtų apribojimų nėra – Norvegijoje pastatytas net 85,4 m aukščiau visiškai medinis pastatas.

Jeigu pusę statybinių medžiagų sudaro mediena ar organinės medžiagos, būtinas ypatingas dėmesys tokių pastatų gaisrinei saugai. Tai išsamiai aptarta darbo grupės ataskaitoje. Joje taip pat išsamiai aptartas imties apibrėžimas, projektavimas, teisės aktai, produktų gamyba, tiekimas, statinio naudojimas.

Lietuva jau yra pasiruošusi tokiems pokyčiams statybos sektoriuje – šalies įmonės turi nemažos medinių skydų ir modulių gamybos patirties. 98 proc. jų produkcijos eksportuojama į užsienį, daugiausia (apie 90 proc.) į Skandinavijos šalis. Be to, Lietuvoje plečiamos medienos perdirbimo įmonės, kurios sukuria didesnę pridėtinę vertę.