„Savo kolekcijoje siekiame parodyti kuo didesnę Rosa genties įvairovę. Čia auga ne tik pačių populiariausių grupių rožių atstovės, bet ir naujausios, dar labai mažai paplitusios veislės. Rožyne rožės susodintos tiek pagal grupes, tiek pagal juos sukūrusius selekcininkus bei šalis“, – išplatintame pranešime cituojamas VDU Botanikos sodo Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius.

Jono Petronio nuotr. 

Anot dr. A. Balsevičiaus, rožynas didžiuojasi gausia istorinių rožių kolekcija: čia auga daugiau nei 200 istorinių veislių rožių (istorinėmis arba senovinėmis rožėmis laikomos tos veislės, kurios buvo auginamos prieš kelis tūstančius metų iki 1867 metų). Seniausios rožės – išlikusios nuo XVI a. Šiais laikais istorines rožes „nukonkuravo“ modernios komercinės, nuolat reklamuojamos veislės ir daugelis senovinių rožių tapo labai retos. Todėl Botanikos sodas yra puiki vieta istorinių rožių ekspozicijai bei išsaugojimui. Kolekcijoje saugomos ir Lietuvos senuosiuose želdynuose, gėlių darželiuose augintos bei išlikusios rožės.

Jono Petronio nuotr. 

Daug dėmesio skiriama atsparių šalčiams ir prisitaikiusių prie vietinių klimato sąlygų kultivarams. Ypač gausios tankiadyglio erškėčio (Rosa spinosissima L.) bei raukšlėtalapio erškėčio (Rosa rugosa Thunb.) hibridų kolekcijos, kuriose auga ne tik dažniausiai auginamos vakarų Europoje išvestos, bet ir skandinaviškos bei latviškos veislės.

Patys pirmieji kolekcijos žiedai pražysta gegužės pabaigoje. Birželio pradžioje žydi tankiadyglio erškėčio (Rosa spinosissima L.) hibridai. Istorinės rožės žydi birželio mėn. (gausiausiai birželio viduryje ar antroje pusėje). Modernių rožių žydėjimo pikas – birželio pabaiga bei liepos pradžia. Vėliau jų žydėjimas tęsiasi iki pat pirmųjų šalnų spalio mėnesį. Tačiau žydėjimas labai priklauso nuo oro sąlygų: šiemet, esant karštiems orams, rožės pražydo gerokai anksčiau.

Botanikos sodo rožyną sukūrė žinomi Lietuvoje rožių ekspertai Dovilė ir Mindaugas Rylos.