Naujas požiūris į kraštovaizdžio architektūros kompetenciją

Iki šiol želdynų projektavimo srityje trūko griežto reglamentavimo – projektus rengti ir jiems vadovauti galėjo įvairių sričių atstovai, pavyzdžiui, biologai ar agronomai. Nors šių specialistų indėlis yra vertingas, šiuolaikiniai miestų poreikiai reikalauja specifinių kraštovaizdžio architektūros, infrastruktūros integravimo bei klimato adaptacijos žinių. Augant gamta grįstų sprendimų poreikiui, tampa būtina aiškiai apibrėžti kraštovaizdžio architektų darbo lauką bei nustatyti aukštus kvalifikacinius reikalavimus, užtikrinančius projektų profesionalumą.

Kraštovaizdžio architektų veiklos reglamentavimas ir kontrolė

Parengtomis pataisomis siūloma aiškiai reglamentuoti kraštovaizdžio architektų veiklą, numatant sritis, kuriose jų kompetencija bus privaloma. Šie specialistai turės tiesiogiai įsitraukti į viešųjų erdvių, skverų, parkų kūrimą, taip pat į kvartalinės renovacijos bei pramoninių teritorijų konversijos projektus. Planuojama, kad kraštovaizdžio architektai taps pilnateisiais Lietuvos architektų rūmų nariais. Tai leis ne tik sugriežtinti jų kvalifikacijos priežiūrą, bet ir užtikrins, kad jų profesinė veikla būtų grindžiama etikos kodekso principais.

Kvalifikacijos reikalavimai ir pereinamasis laikotarpis

Siekiant užtikrinti aukščiausią paslaugų kokybę, nustatoma, kad kraštovaizdžio architektūros veiklą galės vykdyti tik asmenys, įgiję atitinkamą universitetinį išsilavinimą, derinantį menines ir technines disciplinas. Pakeitimai numato nuoseklų perėjimą prie naujos sistemos: nuo 2027 metų vadovauti želdynų projektams bus galima tik turint architekto atestatą arba specialų vadovo pažymėjimą, o nuo 2033 metų bus privaloma turėti pilną kraštovaizdžio architekto kvalifikaciją. Toks laikotarpis suteiks galimybę šiuo metu dirbantiems specialistams tinkamai pasiruošti naujiems reikalavimams.

Integruotas projektavimas ir darni aplinka

Vienas esminių reformos tikslų yra skatinti glaudų pastatų architektų ir kraštovaizdžio architektų bendradarbiavimą jau pačiose pirmosiose projektavimo stadijose. Tikima, kad toks integruotas procesas padės pasiekti, jog pastatai ir juos supanti aplinka funkcionuotų kaip vientisa, estetiška ir ekologiškai tvari ekosistema. Tokiu būdu želdynai taps ne tik dekoratyviu elementu, bet ir funkcinė urbanistinės erdvės dalimi.

Griežtesnė atsakomybė už želdinių apsaugą

Želdynų įstatymo pakeitimais taip pat siekiama užpildyti teisinio reguliavimo spragas, susijusias su atsakomybe už neteisėtą augalų naikinimą. Naujoji tvarka sudarys sąlygas aplinkos apsaugos kontrolės institucijoms tiesiogiai taikyti sankcijas už savavališką želdinių šalinimą, net jei jie nėra priskirti saugotiniems. Tai taps papildoma saugikliu saugant bendruomenėms priklausančias žaliąsias erdves nuo neatsakingų veiksmų.

Architektūrinių konkursų reforma ir viešumas

Architektūros įstatymo pakeitimai numato esmines naujoves organizuojant architektūrinius konkursus. Savivaldybių tarybos bus įpareigotos per dvejus metus nustatyti atvejus, kada tokie konkursai jų teritorijose yra privalomi, taip keliant viešųjų erdvių projektavimo kokybės kartelę. Be to, konkursų laimėtojai įgis pirmenybę derybose dėl tolesnio projektavimo, o tai garantuos projekto idėjos vientisumą nuo pat pirminio eskizo iki galutinio objekto pridavimo.