2025 m. liepos 9 d. trečiadienis, 11:08:12
Reklama  |  facebook

Į aukštį ar į plotį: kokia miestų plėtra užtikrintų geresnę gyvenimo kokybę ir didesnį tvarumą?

2023-01-02 07:29
Pasaulio gyventojų skaičius kasdien išauga po 200 tūkstančių. Visas šis populiacijos augimas koncentruojasi miestuose. Prognozuojama, kad 2050 metais miestiečių pasaulyje bus jau dukart daugiau nei provincijos gyventojų. Tai reiškia, kad itin sparčiai didėja ir būsto mieste poreikis. Anot ekspertų, augimo galimybės yra tik dvi. Pirmoji – auginti miestų plotą, didinant priemiesčius. Antroji – tankinti jau esamos miestų teritorijos apgyvendinimą. Pastarasis variantas sulaukia daugiau užtarėjų, nes kompaktiški miestai patogesni žmogui ir palankesni klimatui.
nuotrauka
Vilniaus m. sav. nuotr.


Minimos įmonės
Releven, UAB
Augimo į plotį perspektyva nėra itin tvari: namai užima didelius žemės plotus, kurie negali būti panaudoti žemės ūkiui ir mažina gamtos įvairovę. Didėjantis maisto poreikis ir klimato kaitos keliama grėsmė pasėliams ir ūkininkavimui tinkamai žemei reiškia, kad teks mažinti laukinės gamtos plotą, toliau naikinti buveines ir ištisas gyvūnų rūšis.

Kartu miestų didinimas į plotį didina asmeninių automobilių poreikį. Natūrali tokio poreikio pasekmė – didėjančios transporto spūstys, augančios laiko sąnaudos norint pasiekti žmonėms reikalingas vietas – darbą, ugdymo įstaigas, prekybos ir paslaugų vietas, namus. Taip pat tai yra priežastis, dėl kurios didėja ir stovėjimo aikštelių būtinybė.

Dėl to politikai ieško sprendimų, skatinančių miestus statyti į aukštį ir efektyviau išnaudoti jau dabar užstatytus plotus. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje svarstomas planas iki 2050 metų nebedidinti užstatytų žemės plotų.

„Miestų tankinimas ir gyventojų koncentravimas į aukštesnius, daugiau šeimų talpinančius pastatus ne tik sumažina žemės plotus, kuriuos dengia pastatai bei stovėjimo aikštelės automobiliams. Kartu toks gyvenimo būdas suteikia galimybę sunaudoti gerokai mažiau statybinių medžiagų, kurių gamyba itin nepalankiai veikia klimatą“, – NT vystymo bendrovės „Releven“ pranešime cituojamas tvarumo ir inovacijų direktorius Guido Wolfas.

Kelionės į darbą

Statistinis vilnietis spūstyse per metus praleidžia vidutiniškai 136 valandas, rodo praėjusiais metais vykusios Judumo savaitės renginyje pateikti duomenys.

NT vystymo bendrovės
„Releven“
tvarumo ir inovacijų
direktorius Guido Wolfas.
„Releven“ nuotr.

Noras gyventi erdviau, turėti daugiau privatumo lemia Vilniaus horizontalų augimą – Riešės, Avižienių, Lentvario, Kuprioniškių, Nemenčinės, Bajorų kryptimis. Toks augimas lemia ir intensyvesnius transporto srautus į Vilnių.

Siekiant sumažinti gyventojų spūstyse prarandamą laiką ir skatinti miestų dinamiškumą visame pasaulyje populiarėja 15 minučių miesto koncepcija. Pagal ją visos gyventojams reikalingos vietos turėtų būti pasiekiamos per 15 minučių pėsčiomis arba viešuoju transportu.

„Tiesa yra ta, kad pagal 15 minučių konceptą parengti miestų rajonai taupo mūsų laiką, galime daugiau jo skirti poilsiui, šeimai. Miesto centre sukoncentravus daug gyvenamųjų ir darbo vietų, prekybos ir paslaugų centrų įmanoma pasiekti gerokai efektyvesnį laiko išnaudojimą, tuo pačiu – geresnę gyvenimo kokybę“, – tvirtina G. Wolfas.

15 minučių miesto koncepcija numato, kad tankiuose miestų centruose pakankamai dideli plotai skiriami ir atviroms erdvėms, kurios veikia kaip žmonių traukos centrai, taip pat skatina vietos gyventojų fizinį aktyvumą. Tankiuose miestų centruose savaime, dėl sumažėjusio poreikio važiuoti, mažėja transporto srautai. Juos dar labiau mažina tikslingai priimami judėjimo automobiliais populiarumą mažinantys sprendimai. Tokiu būdu pasiekiama sveikatai palankesnė oro kokybė centrinėje miesto dalyje.

Aplinkos oro tarša

Tyrimą atlikę Drezdeno technologijų universiteto (Vokietija) mokslininkai padarė išvadą, jog kelionės, trikdomos transporto spūsčių, trunka iki 4 kartų ilgiau, jų metu sudeginama 80 proc. daugiau kuro, lyginant su ta pačia kelione, kai važiuojama be spūsčių. Kartu tai reiškia, kad panašiai išauga ir į aplinką išmetamo anglies dvideginio, azoto oksidų ir smulkiųjų kietųjų dalelių, kurios gali patekti į eismo dalyvių plaučius, koncentracija.

„Remiantis oro kokybės tyrimų duomenimis, prasčiausia oro kokybė miestuose yra prie intensyvaus eismo gatvių bei rajonuose, kur šildomasi deginant kietąjį kurą individualių namų autonominiuose įrenginiuose“, – nurodo Vilma Bimbaitė, Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja.

Ji nurodo, kad jau yra pakankamai mokslinių tyrimų, įrodančių, kad vairuotojai ir keleiviai yra veikiami didelių teršalų koncentracijų, ypatingai spūsčių metu. Rytinių ir vakarinių spūsčių metu darbo dienomis oro kokybės tyrimų stotys didžiuosiuose miestuose fiksuoja teršalų koncentracijų padidėjimus. Priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, vidutiniškai teršalų (kietųjų dalelių, azoto dioksido) koncentracijos gali išaugti 2-3 kartus, lyginant su įprastinėmis eismo sąlygomis.

Fizinis aktyvumas

Neatsiejamas miestų tankinimo proceso ir Europos miestų centrinių rajonų elementas – intensyvus pėsčiųjų bei dviratininkų eismas. Gyventojai vaikščioti pėsčiomis bei važiuoti dviračiais skatinami ir pritaikant infrastruktūrą specialiai jiems, didinant viešųjų erdvių patrauklumą, ir mažinant miestų centrų patrauklumą automobilių eismui. Pavyzdžiui, branginant parkavimo paslaugas.

Tuo tarpu gyvenimas priemiestyje reikalauja automobilio. Dažnu atveju, atokiau nuo miesto esančios gyvenvietės neturi tokio išvystyto viešojo transporto tinklo kaip mieste. Dėl šios priežasties gyvenantiems toliau nuo miesto centro rytus ir vakarus reikia pašvęsti ilgesnėms kelionėms, kurias lemia spūstys.

Visuomenės sveikatos specialistai pastebi, kad žmonės, nepaisant gyvenamosios vietos, siekia būti aktyvesniais ir į savo dienotvarkę įtraukia sveikatinimą sporto klubuose, paįvairina kelionę iki darbo važiuodami dviračiu ar eidami pėsčiomis, skatina savo vaikų aktyvumą. Vis dėlto miestuose sporto būrelių pasirinkimas didesnis visoms amžiaus grupėms – nuo naujagimių iki senjorų. Priemiestyje tokios įvairovės nėra.

Sveikata

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, jog fizinio aktyvumo stoka yra itin svarbi sveikatos sutrikimų, prastesnės gyvenimo kokybės ir trumpesnio gyvenimo priežastis.

„Paskaičiuota, kad padidinus fizinį aktyvumą iki 2030 metų galima būtų išvengti net 500 mln. svarbių neužkrečiamųjų ligų ir psichinių būklių – širdies ligų, nutukimo, diabeto ir kitų“, – Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pranešime cituojama Fizinio aktyvumo padalinio vadovė Fiona Bull.

PSO duomenimis, pasaulyje yra apie 1,4 mlrd. nepakankamai fiziškai aktyvių žmonių. 2016-aisiais metais ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse per mažai fiziškai aktyvių žmonių buvo net dukart daugiau, nei besivystančiose valstybėse.

15 minučių miesto koncepcijos pritaikymas yra palankus fiziniam aktyvumui ne tik dėl pėstiesiems labiau pritaikytos infrastruktūros bei didesnės motyvacijos vaikščioti, nes atstumai būna pakankamai nedideli. Sutankintiems centriniams miesto rajonams būdingi mažesni transporto priemonių srautai ir mažesnė oro tarša.

„Didesnis populiacijos ir paslaugų tankis bei įvairovė, pasiekiami taikant 15 minučių miesto planavimo modelį, sumažina kelionių atstumus, leidžia motorizuotą transportą pakeisti aktyviomis kelionėmis, dėl ko mažėja anglies dvideginio išmetimas ir oro tarša, gerėja oro kokybė. Atsilaisvinusios viešosios erdvės gali būti apželdintos ir savo ruožtu kažkiek prisidėti prie anglies dvideginio sugėrimo bei sumažinti miestuose pasireiškiantį karščio salos reiškinį. Kartu visi šie veiksniai lems geresnę piliečių sveikatą ir mažesnį sveikatos sutrikimų kiekį – mažiau ankstyvų mirčių, kvėpavimo ir kraujotakos ligų, nutukimo smegenų ligų bei vėžinių sutrikimų“, – žurnale „The Lancet“ rašo sutankintų miestų poveikį sveikatai analizavę mokslininkai.

Efektyviausias kelias

„Apibendrinus galima teigti, kad miestų koncentravimas ir mišrios paskirties statinių gausėjimas centrinėje miesto dalyje yra efektyviausias būdas spręsti daugelį šiandienos miestams būdingų problemų – poveikio aplinkai, transporto spūsčių ir kelionių trukmės, gyventojų sveikatos“, – sako G. Wolfas.

Anot eksperto, atviri miestų rajonai, siūlantys didelę paslaugų, komercinės ir kultūrinės veiklos, gyvenamųjų vietų ir atvirųjų erdvių įvairovę patrauklūs ne tik tuo, kad gali sumažinti ir kelionių kainą – skaičiuojant ir pinigine prasme, ir laiku – ir kainą gyventojų sveikatai.

Jis nurodo, kad, nepaisant to, jog centrinėse didžiųjų miestų dalyse tradiciškai ir taip tankus apstatymas didelio aukštingumo pastatais, neretai tokie pastatai būna išnaudojami neefektyviai.

„Pasaulinė patirtis rodo, kad miestų centruose esančių neefektyviai naudojamų arba apskritai nebenaudojamų pastatų perplanavimas pirmuosius aukštus skiriant aktyviai komercinei veiklai pasižymi gebėjimu paskatinti vietos verslą, sustiprinti bendruomenes, sumažinti teršalų išmetimą ir padidinti žmonių aktyvumą“, – teigia G. Wolfas. 
Statybunaujienos.lt
Žymės  Urbanistika



Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2025-07-09 09:49
Kairysis Nemuno krantas Kaune netrukus pasikeis neatpažįstamai – išrinkta trečiojo ir tolesnių „Nemunaičių“ kvartalo etapų architektūrinė vizija. Tarptautiniame „SBA Urban“ rengtame architektūros konkurse dalyvavo 15 architektų komandų iš viso pasaulio. Konkursą laimėjo 3 architektų komandos – I vie...
nuotrauka
2025-07-07 08:17
Naujamiestis – vienas iš greičiausiai augančių sostinės rajonų ir strateginė Vilniaus teritorija, kur sprendimai dėl plėtros šiandien gali nulemti ne tik šio rajono, bet ir miesto gyvybingumo ateitį, sako NT ir verslo ekspertai. Sparčiai besikeičiantis buvęs pramoninis rajonas vis dar neturi aiškaus...
nuotrauka
2025-07-04 13:49
Daugeliui kava yra daugiau nei rytinis gėrimas. Tai ritualas, malonumas ir jėgų suteikiantis eliksyras, galintis į gerą pakeisti net sunkiausią dieną. Tačiau kalbant apie tokį svarbų gėrimą, dažnas nesusimąsto, kaip pasirinktas kavos ruošimo būdas gali paveikti jos skonį. Net ir naudojant tą pačią k...
nuotrauka
2025-07-03 10:02
Tęsdama ilgalaikį įsipareigojimą remti Ukrainos pokario atsigavimą, Italijos architektų studija „Scandurra Studio" buvo pakviesta pristatyti projektą „Ateities mokykla Ukrainai" 2025 m. Lvivo urbanistiniame forume, kuris vyko birželio 11-13 d.
nuotrauka
2025-07-02 11:59
Nacionalinis plėtros bankas ILTE skyrė kiek daugiau nei pusę milijono eurų Kėdainių rajone esančio Kalnaberžės dvaro atnaujinimui. Pasak projektą įgyvendinančios UAB „Rangon“ vadovo, siekiama atgaivinti nykstantį kultūros paveldą ir pritaikyti jį šiuolaikiniams visuomenės poreikiams.
nuotrauka
2025-07-01 08:41
Pirmadienį, birželio 30 d., Panevėžyje, Juozo Miltinio dramos teatre įvyko Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA) 2025 ceremonija, kurios metu pagerbti geriausi architektūriniai kūriniai Lietuvoje.
nuotrauka
2025-06-30 14:39
Vilniaus centrinėje dalyje, tarp A.Juozapavičiaus ir Žvejų gatvių, esantis sklypas įgys naują veidą – baigėsi konkursas, kuriame penkios architektūros studijos varžėsi dėl galimybės sukurti gyvenamąjį kvartalą prie Mindaugo tilto. Laimėtoju pripažintas studijos „Aketuri Architektai“ projektas „FLUME...
nuotrauka
2025-06-30 08:34
Bet kuris kokybiškas produktas gimsta dar braižymo lentoje, o jo kelionė tęsiasi tol, kol patikimai tarnauja daugelį metų. Todėl renkantis jungiklius, svarbu ne tik dizainas – dar svarbiau, iš ko ir kaip jie pagaminti. Originalūs JUNG jungikliai išsiskiria išgaamžėmis medžiagomis, pažangiomis gamybo...
nuotrauka
2025-06-27 15:46
Stresas, įtampa, nuovargis – dažni šiuolaikinio žmogaus palydovai. Todėl vis svarbesniu tampa klausimas – kur mes galime atgauti jėgas? Pasak psichologo, atsakymas slypi ten, kur praleidžiame daugiausia laiko – mūsų namuose. Tinkamai kuriama namų aplinka gali tapti ne tik atsipalaidavimo erdve, bet ...
nuotrauka
2025-06-27 14:46
Klaipėdos centrinio pašto pastate, kur numatoma įkurti F. W. Argelanderio mokslo ir meno centrą – pažintis su navigacijos, astronomijos, pašto istorijos ekspozicijomis, pačiu Argelanderiu bei Prūsijos karališkąja šeima, interaktyvūs sprendimai, erdvės mokslui, menui, bendruomenėms. Jau išnagrinėtos ...
nuotrauka
2025-06-27 14:34
Naujausias Turto banko užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad, renkantis darbdavį, kas penktam gyventojui svarbi ergonomiška darbo vieta. Psichologas-psichoterapeutas Erikas Siudikas pritaria – kai darbo erdvė jauki, yra oro, šviesos, darnos, kūnas atsipalaiduoja, imama giliau kvėpuoti, mąstyti ir ku...
nuotrauka
2025-06-27 10:31
Vilniaus Dailės akademijos ir Islandijos menų universiteto tyrėjos Viltės Adomavičiūtės vystomas projektas „Hempforma“ pateko tarp 22 finalininkų prestižiniame pasauliniame Naujojo europinio bauhauzo (NEB) prizo konkurse. „Hempforma“ siūlo gaminti tyrimais pagrįstas tvarias biokompozitines akustines...
nuotrauka
2025-06-27 10:19
Kultūros infrastruktūros centro (KIC) Kultūros paveldo objektų priežiūros ir konsultavimo grupės „FIXUS Mobilis“ įgyvendinamas edukacinis projektas „PASIDAIRYK PATS“ (oficialus pavadinimas „Apsaugok ir sutaupyk: paveldo prevencinė priežiūra“) sulaukė didelio susidomėjimo. Tą patvirtino ir surengta k...
nuotrauka
2025-06-27 08:52
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai – išskirtinės architektūros ir istorinės atminties objektas – šiandien išgyvena tylų irimo procesą. Neeksploatuojamo pastato priežiūra reikalauja vis daugiau valstybės lėšų, o nesiimant sprendimų dėl jo įveiklinimo, šios investicijos tėra laikinos priemonės, – rašom...
nuotrauka
2025-06-26 15:07
Tarptautinės rinkos tyrimų kompanijos „Kantar“ (UAB „TNS LT“) Vilniaus biuras praėjusią savaitę persikėlė į naujas patalpas baigiamo rekonstruoti Šv. Jokūbo komplekso teritorijoje. Atskirame 19 amžiaus pabaigos pastate bendrovė suderino istorinį paveldą su šiuolaikiniu darbo organizavimu.
nuotrauka
2025-06-26 14:36
Lietuvos oro uostai (LTOU) skelbia, kad jau sudaryta geriausių architektūrinių idėjų naujam Vilniaus oro uosto atvykimo terminalui pasiūlymų eilė. Tarptautinė komisija, kuri buvo sudaryta iš oro uostų atstovų ir gerai žinomų Lietuvos bei užsienio architektų, įvardino penkias geriausias idėjas, o pir...
nuotrauka
2025-06-20 16:31
Istorija be mitų: ekspertų žvilgsnis į Atgimimo aikštę – į taip pavadintą diskusiją archeologus, istorikus, kitų sričių ekspertus bei visuomenę pakvietė Klaipėdos savivaldybė. Prieš tęsiant projekto įgyvendinimą, dar kartą siekta išgirsti įžvalgas apie aikštės istorinį kontekstą bei šiandieninius mi...
nuotrauka
2025-06-20 15:13
Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje (Šakių r.) baigiami tvarkybos darbai, pradėti 2022 metų spalį. Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu buvo tvarkoma ne tik bažnyčios pastatas, bet ir šalia esant varpinė. Šie darbai yra labai svarbūs siekiant išsaugoti vertingą regiono sakralinį stati...
nuotrauka
2025-06-20 07:45
Ottas Alveris, vienas iš Mustamäe valstybinės vidurinės mokyklos projektuotojų, teigia, kad natūralios šviesos įnešimas į šiuolaikinius viešuosius pastatus yra iššūkis bet kuriam architektui.
nuotrauka
2025-06-17 13:04
Daugelį Vilniaus rajonų iš pirmo žvilgsnio pažįstame, tačiau apie jų istoriją žinome labai nedaug. Miesto rajonai dažnai slepia daugybę savo veidų, ne išimtis – ir Viršuliškės. Kaip atrodė rajonas iki 8-ojo dešimtmečio? Kaip keitėsi Viršuliškės išdygus pirmiesiems daugiabučiams? Visa tai galima suži...

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras