Ši sistema, kaip praneša ministerija, bus skirta projektų bei pažangos veiklų duomenų ir dokumentų registravimui, kaupimui, saugojimui, perdavimui ir dalies jų publikavimui. Duomenis viešam naudojimui planuojama pateikti naujoje centralizuotoje ES investicijų svetainėje, kuri šiuo metu kuriama ir pradės veikti 2021 m. pabaigoje – su galimybe filtruoti ir parsisiųsti norimą informaciją.

Anot ministerijos, siekiant įgyvendinti skaidrumo ir viešumo principus, naujoje ES investicijų svetainėje atveriant projektų vykdytojų duomenis, numatyta skelbti projekto vykdytojo pavadinimą, viešųjų pirkimų atveju – pirkimo sutarties vykdytojo pavadinimą, bendrą projekto vertę, konkretaus finansavimo šaltinio pavadinimą ir dydį, „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšų panaudojimo spartą, rezultatus bei kitus duomenis. Šiuo metu su planu susijusi informacija skelbiama Finansų ministerijos portale.

Finansų ministerija atkreipia dėmesį, jog Lietuva yra numačiusi laikytis Europos Sąjungos reglamente (ES 2021/241) nustatytų viešumo ir skaidrumo reikalavimų, tokių kaip lėšų kilmės viešinimas naudojant ES vizualinę informaciją, tiek ir kitų papildomų reikalavimų – atvirų duomenų, Europos Komisijos bei audito ataskaitų viešinimo.

Pažymima, jog Lietuva, viešindama „Naujos kartos Lietuva“ planą, jau dabar planuoja įgyvendinti bent 5 iš 6 praėjusią savaitę „Open Procurement EU Coalition“, kurios partneris yra „Transparency International“, ataskaitoje vertintų skaidrumo kriterijų: lėšų panaudojimo pažangos skelbimo, duomenų atvėrimo, informacijos skelbimo vienoje interneto svetainėje, Europos Komisijos ir audito ataskaitų viešinimo. Tiesa, iki šiol oficialių įpareigojimų nacionaliniuose planuose aprašyti šias procedūras nėra, galbūt todėl tokios šalys kaip Vokietija, Danija, Austrija, Lenkija, šioje analizėje yra sąrašo apačioje t. y. įvertintos 0.

Finansų ministerija taip pat akcentuoja, jog „Naujos kartos Lietuva“ planas buvo viešai ir skaidriai kurtas, atvirai pristatytas visuomenei ir ekspertams, todėl Lietuva ir toliau ketina taikyti atvirumo bei sąžiningumo standartus visam procesui.

Be jau minėtų priemonių, Europos semestre numatyta, jog du kartus per metus bus rengiamos „Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimo pažangos ataskaitos, kurios tuo pačiu bus skelbiamos viešai ir prieinamos visuomenei.

Taip pat Finansų ministerija yra numačiusi kasmetinius nacionalinio „Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimo renginius, kurių metu atsakingi atstovai pristatys įvykdytą pažangą bei atsakys į visuomenės klausimus.

Ministerija primena, kad europinė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė numato Lietuvai 2,225 mlrd. eurų dotacijų, kurios bus panaudojamos septynioms komponentų kategorijoms: žalioji pertvarka, skaitmeninė transformacija, sveikata, socialiniai reikalai, mokslas ir inovacijos, švietimas, viešasis valdymas. Žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija – visos Europos Sąjungos prioritetai, kuriems kiekviena šalis narė turi skirti mažiausiai, atitinkamai 37 ir 20 proc. plano lėšų. Suprantant šių prioritetų svarbą, nacionaliniame „Naujos kartos Lietuva“ plane žaliajai pertvarkai ir skaitmenizacijai skiriama netgi daugiau lėšų – atitinkamai 43 ir 33 proc. finansavimo.