2025 m. birželio 15 d. sekmadienis, 20:57:21
Reklama  |  facebook

Įkrovimo infrastruktūra Lietuvoje pralenkė laiką – kol kas nėra tiek elektromobilių

2025-01-07 12:07
Elektros įkrovos infrastruktūrą vystantiems verslams šie metai buvo itin derlingi – beveik padvigubinę viešų krovimo stotelių skaičių jie smarkiai pralenkė laiką. Vis dėlto sektorius kol kas vystosi „avansu", nes elektromobilių skaičiaus augimas šlubuoja, o investicijos vykdomos žvalgantis į ateitį ir prisiimant nemenką riziką.
nuotrauka
Energetikos ministerijos nuotr.


Minimos įmonės
In Balance grid, UAB
LIEPA (Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacija),
LAIEK (Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija),
Kurana, UAB
Lietuvoje šiuo metu jau veikia apie 2 tūkst. viešų elektromobilių įkrovos taškų, kai 2030 metams valstybės keliamas tikslas – pasiekti 6 tūkst. viešųjų įkrovimo prieigų skaičių.

Nors įkrovimo prieigų skaičiaus plėtros tempai lenkia laiką, to negalima pasakyti apie elektromobilių pirkimą. 2024 m. gruodžio mėn „Regitros" duomenimis, šalyje iš viso buvo užregistruoti 16178 grynieji elektromobiliai. Nors elektromobilių šalyje kas mėnesį daugėja, jų skaičiaus augimo tempas kur kas mažesnis už valstybės keliamus tikslus – 2030 m. turėti net 230 tūkst. elektromobilių. Tai reiškia, kad per ateinančius penkerius metus šių transporto priemonių skaičius turėtų augti daugiau nei 14 kartų.

Simonas Stankus, išmanius elektromobilių įkrovimo sprendimus kuriančios įmonės „Inbalance grid" vadovas, pabrėžia itin greitą elektros įkrovos stotelių tinklo plėtrą, tačiau kelia klausimą, ar jos bus pakankamai apkrautos.

„Mano prognozės yra optimistiškos – tokiu tempu Lietuva tikrai pasieks užsibrėžtą tikslą turėti 6 tūkst. viešųjų įkrovimo taškų iki 2030 metų. Šiuo metu kalbėti apie infrastruktūros trūkumą nėra pagrindo", – teigia pranešime cituojamas S. Stankus. Dabar, anot jo, opi kita problema – diskusijų centre atsidūrė klausimas, ar iki dešimtmečio pabaigos pavyks pasiekti tikslą turėti 230 tūkst. elektra varomų automobilių. „Juk galutinis uždavinys – iki 2030 metų turėti ne tik 60 tūkst. viešųjų ir privačių įkrovimo taškų, bet ir užtikrinti, kad jie būtų pilnai apkrauti", – kalba S. Stankus.

iStock nuotr.

Vilčių teikia antrinė rinka ir subsidijos

Vis dėlto jis svarsto, kad elektromobilių prieinamumas turėtų pradėti didėti, mat aiškiai pastebimas antrinės jų rinkos augimas.

„2024-aisiais pirmą kartą registruota dvigubai daugiau naudotų elektromobilių nei naujų, o tai jau sudaro sąlygas didesniam įperkamumui. Manau, kad per artimiausius penkerius metus naujų elektromobilių kaina taip pat kris dėl mažėjančių gamybos kaštų, tačiau svarbu, kad ir valstybė aktyviai reguliuotų ir skatintų šį procesą, jei nori įvykdyti ES įsipareigojimus dėl CO2 emisijų mažinimo", – dėsto bendrovės vadovas.

Jo manymu, valstybei reikėtų rimtai persvarstyti elektromobilumo skatinimo programas, nes dabartinė 5 tūkst. eurų parama įsigyjantiems elektromobilį yra nepakankama.

Kaip pavyzdį, kai dosnios subsidijos gali paskatinti gyventojus greičiau pereiti prie elektromobilių naudojimo, jis pateikia Rumuniją. Šalies vyriausybės skirta 10 tūkst. eurų subsidija davė vaisių iš karto – per kelis metus naujų elektromobilių registracija Rumunijoje išaugo 5 kartus.

Elektromobilių įkrovimo parkas.
Bendrovės
„Elinta Charge“ nuotr.
 
Nepaisant to, kad 2024-aisiais rumunai paramą sumažino perpus, šios šalies gyventojai ir toliau registravo kur kas daugiau naujų elektromobilių. Subsidija suveikė kaip stiprus elektromobilumo skatinimo katalizatorius, prijaukinęs visuomenę prie šios transporto priemonės.

Vystytojai prisiima milžinišką riziką

Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijai (LIEPA) priklausančios įmonės, plėtojančios elektros įkrovos infrastruktūrą, skaičiuoja, kad atsižvelgiant į dabartinius plėtros tempus, įkrovos stotelių artimiausius kelerius metus šalyje bus pakankamai net ir tokiu atveju, jei elektromobilių skaičiaus augimas paspartėtų.

„Elektros įkrovos sistemos vystytojai investuoja milijonus į infrastruktūrą, stato modernius elektros įkrovos stotelių parkus. Tačiau elektromobilių yra vis dar per mažai ir tai milžiniška verslo rizika – kas išlaikys infrastruktūrą, jei investuotos sumos neatsipirks" – sako pranešime cituojama Kristina Čeredničenkaitė, LIEPA prezidentė.

LIEPA narių skaičiavimais, investicijos į elektromobilių įkroviklį verslui gali atsieiti nuo kelių iki kelių šimtų tūkstančių eurų. Pavyzdžiui, greitam įkrovimui skirtas kroviklis kainuoja apie 150 tūkst. eurų, tačiau vystytojas dar moka už elektros tinklo galios didinimą, mėnesinį rezervinės galios mokestį ir t.t. Viską sudėjus vystomos dešimtis milijonų eurų siekiančios investicijos, kurių atsipirkimo laukiama tik po 10-15 metų.

Heidelberg MaterialsElektra įkraunamas betonvežis.
Bendrovės
„Heidelberg Materials Lietuva“
nuotr.
 
Vien subsidijų nepakanka

Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas, svarstydamas, kas galėtų paskatinti gyventojus pirkti elektromobilius, sako manantis, kad vien subsidijomis situacijos iš esmės pakeisti nepavyks, nors jų didinimas ir duotų nemenką impulsą.

„Be abejo, subsidijos yra geras dalykas, žmonės mėgsta jas gauti ir jos iš tiesų padidina elektromobilių skaičių. Tai rodo ir kitų šalių pavyzdžiai. Tačiau subsidijavimas nėra labai tvarus būdas, amžinai jis tęstis negali. Tokiu būdu juk nepakeisi pusės automobilių parko, reiktų milžiniškų sumų", – dėsto pranešime pacituotas M. Nagevičius.

Anot jo, yra ir kitų, tik kiek sudėtingesnių būdų padidinti elektromobilių prieinamumą ir patrauklumą pirkėjams. Pavyzdžiui, degalų̨ iš atsinaujinančių̨ energijos šaltinių̨ (DAEI) apskaitos vienetų sistema, kai naftos degalų pardavėjai perka DAEI iš elektros įkrovos infrastruktūros plėtotojų.

„Infrastruktūros vystytojai uždirbtų ne tik parduodami elektrą, bet ir iš parduotų DAEI vienetų. Įkrovimo bendrovės taip galėtų pasidengti savo kaštus ir sumažinti įkrovimo kainą. Be abejo, tai paskatintų žmones pirkti elektromobilius", – mano energetikos ekspertas.

Be to, pasak jo, įkrovos infrastruktūra galėtų būti pritaikyta taip, kad veiktų tik tuo metu, kai netrūksta elektros tinklo pajėgumo ir atleidžiant verslą nuo ESO mokamo galios mokesčio. Tai taip pat leistų sumažinti įkrovimo kainą.

Soliport

Saulės energija varomos įkrovos stotelės. Bendrovės „Soliport“ nuotr.

M. Nagevičiaus teigimu, šiandien pirkdami automobilį žmonės nesunkiai gali paskaičiuoti, kiek kainuos važiuoti naudojant elektrą, o kiek dyzeliną, ar atsipirks palyginti didelė investicija į elektromobilį. Deja, svarstyklės dažnai nusvyra iškastinio kuro naudai.

„Yra dalis žmonių, kurie nori būti žali, tvarūs arba madingi, jie gali šiek tiek daugiau už tai sumokėti, gali sau leisti lėtesnį atsipirkimą. Visgi ribos vistiek yra - mažai kas gali gelbėti pasaulį pinigais, kurie skirti išlaikyti šeimą", – priduria pašnekovas.

KuranaBendrovės „Kurana“ 
nuotr.
 
Biometano sektoriuje situacija panaši

Analogiška situacija šiuo metu susiformavusi ir biometano – iki gamtinių dujų kokybės išgrynintų biodujų – sektoriuje. Šių netaršių degalų Lietuvoje pagaminama užtektinai, daugėja ir jo užpylimo stotelių. Deja, skaičiuojama, kad Lietuvos keliuose šiandien šiuo kuru varomo transporto beveik nėra, tik kelios dešimtys vilkikų.

Tiesa, nuo liepos mėnesio biodujos, tad ir biometanas, Lietuvoje bus atleistos nuo akcizo – toks sprendimas priimtas siekiant prisidėti prie kovos su klimato kaita ir paskatinti šios alternatyvios energijos rūšies paklausą šalies rinkoje.

„Vis dėlto nors valstybė ir duoda signalus, kad biometano vartojimas yra skatinamas, kad šis kuras yra tvarus ir atitinka šalies kryptį mažinti iškastinio kuro naudojimą, vis dar matome situacijų, kai skelbiami konkursai tvariam viešajam transportui pirkti, į kuriuos biometanu varomi autobusai neįtraukiami. Praėjusiais metais tokį atvejį matėme Vilniuje.

Turime didelį biometano gamybos potencialą Lietuvoje, tačiau jo vartojimo vietinėje rinkoje trūksta ir gamintojai priversti ieškoti rinkų užsienyje", – sako pranešime cituojamas Jurgis Polujanskas, bioetanolio ir biodujų gamintojos „Kurana", kuri biometano gamybą vysto su bendrove „Tube Green", vadovas.

Kol biometano vartotojų vietinėje rinkoje stinga, jis eksportuojamas į kitas ES šalis, mat kai kur šiuo kuru varoma didelė dalis krovininio transporto. Tarp jų ir Skandinavijos šalys, Italija, Vokietija. Skaičiuojama, kad kurui naudojamas biometanas į aplinką išskiria 80-90 proc. mažiau anglies dvideginio nei dyzelinis kuras. 
Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2025-06-13 10:58
Panevėžio apygardos teismas atmetė bendrovės „Proit“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo siekiama sustabdyti AB „Via Lietuva“ vykdomą elektroninės kelių rinkliavos (e-tolling) sistemos nuomos (EKRIS) konkursą. Tai jau antrasis „Proit“ inicijuotas teisminis bandymas per past...
nuotrauka
2025-06-13 10:54
Atvertas eismas rekonstruotu tiltu per Dubysą Ariogaloje, Raseinių rajono savivaldybėje. Tiltas eismo dalyviams atveriamas net keliais mėnesiais anksčiau nei planuota, o visi statybos darbai turėtų būti baigti liepos pabaigoje.
nuotrauka
2025-06-11 13:58
Šį mėnesį planuojama pradėti Kareivių gatvės atkarpos nuo Verkių g. iki Žirmūnų g. rekonstrukciją. Itin didelius eismo srautus patiriančioje sostinės gatvėje bus siekiama pagerinti situaciją visiems eismo dalyviams – automobilių vairuotojams, dviratininkams ir pėstiesiems, taip pat viešojo transport...
nuotrauka
2025-06-10 11:51
Kauno geležinkelio stotis ir jos prieigos – vartai į miestą, matomi atvykstantiems svečiams ir turistams. Siekiant šią teritoriją padaryti patrauklesnę keliaujantiems, teritorijoje tarp M. K. Čiurlionio gatvės ir stoties pastato pradedami rekonstrukcijos darbai. Čia bus įrengtos patogios „Kiss and R...
nuotrauka
2025-06-10 09:45
Maždaug pusės senesnės statybos Vilniaus daugiabučių namų vidaus vamzdynų būklė yra kritinė. Šių gyvenamųjų objektų inžinerinių tinklų nusidėvėjimas pasiekė tokią ribą, kad ignoruoti padėtį darosi pavojinga. Tai liudija ir kasmet tūkstančiais fiksuojamos avarijos. Specialistai atviri – be gyventojų ...
nuotrauka
2025-06-10 09:20
Elektromobilių įkrovimo tinklo operatorė „Inbalance grid“ pradėjo vasaros plėtros sezoną – startavo nuo Kryžkalnio „Orlen“ degalinių, kur įjungti 8 nauji greitojo įkrovimo taškai A1 kelyje į pajūrį ir iš jo. Iš viso šiais metais „Inbalance grid“ įrengs 54 didelės galios įkrovimo prieigas.
nuotrauka
2025-06-09 13:18
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) finansuos įvairiose Lietuvos savivaldybėse esančių kelių, vedančių į teritorijas, kuriose kuriamos darbo vietos, tvarkymą: 7 projektams įgyvendinti skirta 5 mln. eurų.
nuotrauka
2025-06-09 09:37
Krašto apsaugos ministerija skelbia Kairių karinio miestelio infrastruktūros sukūrimo ir priežiūros paslaugų pirkimą viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu. Naujasis karinis miestelis Klaipėdos rajone užtikrins nuolatinę infrastruktūrą Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų ...
nuotrauka
2025-06-09 09:09
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) šiandien atnaujino Jūrinio vėjo parko plėtros konkursą. Tai antrasis konkursas, skirtas išrinkti 700 megavatų jūrinio vėjo parko vystytojus. Sprendimą dėl šio konkurso datos praėjusią savaitę priėmė Lietuvos Vyriausybė. Konkurso dalyvių paraiškų pri...
nuotrauka
2025-06-06 13:31
AB „Via Lietuva“ praneša, kad birželį planuojama pradėti valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2505 Leipalingis-Kapčiamiestis-Kauknoris 10 km ilgio ruožo nuo Kapčiamiesčio iki Kauknorio fizinius remonto darbus, taip pat sutvarkyti jame esančius tiltus per Niedą ir Kalvį.
nuotrauka
2025-06-06 09:52
Klaipėdos miesto savivaldybė siekia, kad kiekvienas miestietis judėdamas gatvėmis jaustųsi saugiai ir patogiai, todėl toliau kryptingai investuoja į infrastruktūros dviratininkams ir pėstiesiems gerinimą. Šiuo metu baigiami darbai Sausio 15-osios gatvėje – čia klojama nauja asfalto danga, o liepą nu...
nuotrauka
2025-06-06 09:33
Trečiadienį, birželio 4 d., Neries transformatorių pastotėje pažymėtas trijų kertinių sinchronizacijos projektų užbaigimas: trečiojo sinchroninio kompensatoriaus įjungimas, atlikta Neries pastotės rekonstrukcija ir pastatyta nauja elektros perdavimo linija Vilnius-Neris. Sinchroniniai kompensatoriai...
nuotrauka
2025-06-05 11:09
Konkursas dėl teisės vystyti antrąjį 700 MW jūrinio vėjo parką bus atnaujinamas š. m. birželio 9 d., šiandien nutarė Vyriausybė. Konkursą įgyvendins Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
nuotrauka
2025-06-05 10:51
UAB „Ignalinos butų ūkis“ nuosekliai gerina teikiamų paslaugų kokybę ir užtikrina aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimą. Siekiant efektyvesnio buitinių nuotekų valymo ir mažesnės neigiamo poveikio aplinkai, pastaruoju metu buvo modernizuota penkių Ignalinos rajono buitinių nuotekų valymo įrenginių ...
nuotrauka
2025-06-04 16:08
Vyriausybė pritarė dviejų strateginių karinės infrastruktūros projektų vystymui Palangoje ir Šiauliuose. Priimančiosios šalies paramai skirta infrastruktūra ne tik sustiprins sąjungininkų ryšių sistemas prie Baltijos jūros, bet ir sukurs geresnes sąlygas Šiauliuose užduotis vykdantiems NATO sąjungin...
nuotrauka
2025-06-03 14:52
AB „Ignitis gamyba“ eksploatuojamoje Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (HAE) birželio 3 d. prasidėjo 5-ojo agregato vamzdyno montavimas polių lauke šalia kitų keturių agregatų. Pirmieji keturi agregatai darbą pradėjo 1992-1998 metais.
nuotrauka
2025-06-03 09:45
Vilniaus senamiestyje antradienį pradedamas spręsti kelis dešimtmečius vairuotojus ir pėsčiuosius trikdęs Drujos gatvės „butelio kaklelis". Pertvarkius išsikišusį sandėlį ir įrengus trūkstamą infrastruktūrą, iki metų galo šiaurinėje gatvės dalyje atsiras daugiau erdvės visiems eismo dalyviams.
nuotrauka
2025-06-03 09:30
AB „Via Lietuva“ tęsia automagistralių ir magistralinių kelių atnaujinimą – pasirašytos sutartys dėl paprastojo remonto darbų automagistralėje Vilnius-Panevėžys. Fiziniai kelio dangos remonto darbai bus pradėti liepos-rugpjūčio mėn. Darbai suplanuoti dviejuose automagistralės ruožuose, kurių bendras...
nuotrauka
2025-06-02 09:53
Vilniaus miesto savivaldybė, reaguodama į Pilaitės gyventojų poreikius ir siekdama gerinti susisiekimo sąlygas, inicijuoja Gilužio gatvės atkarpos nuo Tolminkiemio gatvės iki Bitėnų gatvės statybos projektą.
nuotrauka
2025-06-02 09:38
Prastos būklės keliai Lietuvoje tampa ne tik vairuotojų galvos skausmu, bet ir gilesnių visuomenės problemų veidrodžiu. Naujausia apklausa atskleidžia, kad beveik pusė šalies gyventojų dėl blogos susisiekimo infrastruktūros patiria regioninę atskirtį. Dar daugiau lietuvių mano (61 proc.), kad šalies...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra