„Pandemijos metu natūralumo ir tvarumo idėjos architektūroje ir dizaine tapo itin aktualios. Žmonės pradėjo ieškoti ilgalaikių sprendimų, patikimų medžiagų, kokybė ir ilgaamžiškumas tapo prioritetu“, – pranešime cituojama I. Vanagaitytė-Jankavičienė.

Medis tampa prabangos ir natūralumo simboliu

Dar visai neseniai medis name buvo siejamas su tradicine architektūra, geriausiu atveju tinkama kaimo sodybai. Šiuolaikinėje architektūroje medžio apdaila įgavo antrą kvėpavimą ir tampa prabangos, natūralumo simboliu.

„Vyravo nuomonė, kad dėl Lietuvos klimatui būdingų gana didelių temperatūros svyravimų ir drėgmės, medienos apdaila nėra ilgaamžė, reikalauja daug priežiūros. Todėl statantieji namus eksterjerui mieliau rinkosi plastikines ar cementines dailylentes, tinką arba klinkerį, o viduje dažniausiai naudodavo tinkuotas, dažytas sienas, kartais įterpdami išskirtinių detalių, – sako I. Vanagaitytė-Jankavičienė. – Tačiau pastaruoju metu populiarėja termiškai apdorota mediena, kuri atlaiko atmosferos poveikį, o derinama su stiklu, metalu, betonu sukuria ypatingą estetiką, įneša minkštumo, jaukumo net minimalistiniame, moderniame eksterjere ar interjere.“

Iš Japonijos atkeliavęs apdirbimo būdas

Vienas termiškai apdorotos medienos pavyzdžių – Shou Sugi Ban (Yakisugi). Ši medienos deginimo technologija atkeliavo iš Japonijos, kur ji buvo pradėta naudoti maždaug XVIII a. viduryje. Nors originaliai Shou Sugi Ban mediena buvo naudojama daugiausia namų fasadų apdailai, šiandien ji pritaikoma ir interjere.

Pasak Šarūno Kaniavos, degintą medieną gaminančios bendrovės „Sugi Ban Wood“ vieno iš įkūrėjų, taip apdirbtas medis pasižymi praktiškumu, lengva priežiūra ir ilgaamžiškumu. Taip pat, kadangi tai pakankamai nauja, retai kur sutinkama apdailos medžiaga Lietuvoje, ji patraukia tų naujakurių dėmesį, kurie ieško išskirtinių, naujų sprendimų.

„Medienos apdirbimas ją deginant, apsaugo vidinę medžio struktūrą, padaro ją atsparią ir ilgaamžę. Šiandien, kai daug kalbame apie atsakingą vartojimą, medžiagų ilgaamžiškumas tampa itin aktualiu. Ugnis ne tik padeda medieną „užkonservuoti“ keliasdešimčiai metų, bet ir išryškina kiekvienos lentos unikalią tekstūrą. Priklausomai nuo deginimo intensyvumo, kiek kartų lenta šlifuota bei kokia spalva alyvuota – galima išgauti išskirtinį, būtent tam projektui reikiamą atspalvį“, – cituojamas Š. Kaniava.

Pasak interjero dizainerės I. Vanagaitytės-Jankavičienės, stilistiniu požiūriu degintas medis ne tik funkcionali, bet ir jauki, estetiška medžiaga, juo galima dekoruoti sienas arba lubas, ypač šlaitines. Natūralumo aspektas pastaruoju metu yra itin vertinamas, todėl deginto medžio apdaila lengvai įsilieja į gana skirtingo stiliaus interjerą, suteikdama namams jaukumo, harmonijos ir ilgaamžiškumo.