Laikotarpis buvo pažymėtas išskirtiniais iššūkiais – pandemija, tiekimo grandinių sutrikimais, karu Ukrainoje, lėtėjančia Europos ekonomika ir spartėjančia dirbtinio intelekto bei automatizacijos plėtra. Dėl to TUI projektų skaičius mažėjo, tačiau augo jų apimtis ir vertė, kartu stiprėjo tarptautinė konkurencija dėl investicijų.

Ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo, cituojamo ministerijos pranešime, teigimu, Lietuvos pranašumas – gebėjimas greitai susitarti dėl prioritetų. Strateginės šalies kryptys išlieka gynybos pramonė, gyvybės mokslai, biotechnologijos ir fintech, o regionų įtraukimas – būtina tvaraus augimo sąlyga. Naujuoju laikotarpiu siekiama pritraukti didesnės apimties, aukštos pridėtinės vertės investicijas ir aktyviau įtraukti vietos kapitalą.

2025 m. patvirtintas 31 TUI projektas, kuris sukurs 2 139 darbo vietas, o investicijos į ilgalaikį turtą sieks 196 mln. eurų. Pradėtas darbas ir su stambiais Lietuvos investuotojais – per metus konsultuota daugiau nei 60 įmonių, pasirašytos 3 didelės investicinės sutartys.

Metai išsiskyrė reikšmingais projektais: „Royal Cosun“ bioekonomikos gamykla Kauno LEZ, „Rheinmetall“ šaudmenų gamykla ir gynybos kompetencijų iniciatyvos, aukštos pridėtinės vertės verslo paslaugų plėtra bei fintech sektoriaus branda, įskaitant „Robinhood“ atėjimą į Lietuvą.

Pasak „Investuok Lietuvoje“ vadovo Elijaus Čivilio, investicijų pritraukimas – ilgalaikis procesas. Lietuva vis labiau konkuruoja ne kaštais, o kokybe: projektai tampa stambesni, sudėtingesni, tačiau jų ekonominė grąža – didesnė. Auga ir ekosistemų branda, kuri pati tampa traukos veiksniu naujiems investuotojams.

Ateities iššūkiai siejami su itin didelių, infrastruktūrai imlių projektų pritraukimu, reguliacinės aplinkos konkurencingumu ir šalies įvaizdžio tarptautinėje erdvėje stiprinimu. Lygiagrečiai agentūra siekia skatinti ir vietos kapitalo augimą, kad užsienio ir Lietuvos investuotojai kartu kurtų ilgalaikį šalies ekonominį atsparumą.