„Viskas, ką mes turime po žeme, ant žemės ir ore – laidai, kabeliai, vamzdžiai, keliai – visa infrastruktūra pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą iki šių metų pabaigos turėjo būti įregistruota ir pažymėtos tam tikros apsauginės zonos. Didžioji dalis ūkio subjektų, kurie privalėjo tai padaryti, to atlikti nespėjo. Įstatymas buvo priimtas 2019 metų viduryje, kol buvo parengtos visos poįstatyminės normos, subjektai nespėjo užregistruoti ir įteisinti apsaugos zonų“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biuro pranešime cituojama Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

Seimas priėmė sprendimą, kad registracija gali būti vykdoma dar dvejus metus. Pasak komiteto vadovės, jei šie patikslinimai nebūtų buvę priimti, būtų atsiradusi prievolė gauti žemės savininkų sutikimus dėl jau seniai esančių infrastruktūros objektų. A. Gedvilienė pažymi, kad gyventojams dėl to pokyčiai nenumatomi: „Jie tiesiog informuoja, kad jūsų žemės sklype yra tokia infrastruktūra, kuriai taikoma tam tikra apsaugos zona. Ta infrastruktūra jau 30 metų ten kažkur yra, gulėjo po žeme. Ta apsaugos zona visada egzistavo, tik dabar ji yra sureglamentuojama visuose dokumentuose. Jei, pavyzdžiui, žmogus būtų kreipęsis į savivaldybę dėl statybos leidimo ar dar kažko, savivaldybė, išduodama sąlygas, būtų pasakiusi: „per tokį ir tokį sklypą eina vamzdis ir statyti arčiau kaip 5 m nuo to vamzdžio negalima“. Dabar turės atsirasti bendri registrai ir visos įmonės, kurios turi infrastruktūros objektus, juos turės ten įrašyti. Bus lengvesnis planavimas.“