2024 balandžio 16 d. antradienis, 17:00
Reklama  |  facebook

Iššūkis Lietuvos verslui: kompensuoti gamybos kitose šalyse metu išskiriamą CO₂

2024-03-01 09:27
Praėjusių metų spalis Europos gamintojams žymi reikšmingą pokytį – prasidėjo pereinamasis Pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM, angl. CBAM – Carbon border adjustment mechanism) laikotarpis, kurio metu importuotojai privalo teikti ataskaitas apie tam tikrų į Europos Sąjungą įvežamų prekių ir jų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį. Nors pereinamasis laikotarpis užtruks iki 2025-ųjų pabaigos, trečiosiose šalyse produkciją gaminančios arba importuojančios įmonės jau dabar raginamos ruoštis naujam anglies dioksido (CO₂) mokesčiui, kuris bus pradėtas taikyti nuo 2026 m.
nuotrauka
Freepik nuotr.


Minimos įmonės
VESTA Consulting, UAB
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija,
Akmenės cementas, AB
Achema, AB

Atsakomybė už svetur įsikūrusius tiekėjus

PADKM laikoma pirmąja tokio pobūdžio politika Europoje, kuri iš pradžių bus taikoma elektros energijos, aliuminio, geležies ir plieno, cemento, trąšų ir vandenilio importui į Europos Sąjungą (ES).

„Klimato kaita yra pasaulinė problema, kuriai spręsti reikia globaliai priimtų sprendimų. Kol ES ambicijos mažinti klimato kaitą auga, daugelyje ne ES šalių vyrauja kur kas mažiau griežta klimato politika, kas veda prie vadinamojo CO₂ nutekėjimo pavojaus. Šis nutekėjimas įvyksta, kai ES įsikūrusios įmonės perkelia daug CO₂ išskiriančią gamybą į trečiąsias šalis arba kai produktai, gaminami ES, pakeičiami importuotomis prekėmis, kurias gaminant buvo išmetama daug anglies dioksido", – komentuoja pranešime cituojama „Vesta Consulting" EPD/LCA konsultantė Silvija Serapinaitė.

VESTA Consulting, Silvija SerapinaitėSilvija Serapinaitė, 
„Vesta Consulting" nuotr.
 
Pasak jos, PADKM tikslas yra suvienodinti konkurencijos sąlygas, susijusias su CO₂ išskyrimu, gaminant atitinkamas prekes ES ir trečiosiose šalyse bei skatinti trečiąsias šalis, jų gamintojus ir ES importuotojus mažinti išskiriamo anglies dioksido kiekį.

„Korekcinio mechanizmo nauji reikalavimai taikomi tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, importuojantiems reglamente išvardintas prekes. Šiuo atveju importas reiškia ne tik nustatytų prekių įvežimą iš bet kurios trečiosios šalies į ES teritoriją ir išleidimą į laisvą apyvartą ES, bet ir laikinąjį įvežimą perdirbti, po kurio perdirbtos prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą", – aiškina S. Serapinaitė.

Pereinamuoju PADKM taikymo laikotarpiu importuotojai yra įpareigoti teikti ketvirtines (už 3 mėn.) ataskaitas Europos Komisijai. Nuo 2026 m. sausio 1 d. visiškai įsigaliojus korekciniam mechanizmui importuotojai ataskaitas teiks kasmet už praėjusius metus ir privalės įsigyti mokamus emisijų sertifikatus.

„PADKM sertifikatų skaičius turės atitikti išmetamų ŠESD kiekį, išskiriamą gaminant importuojamas prekes. Vienas sertifikatas atitinka vieną su importuojamomis prekėmis susijusių emisijų toną. PADKM sertifikatų kaina bus apskaičiuojama kiekvieną savaitę pagal Europos apyvartinių taršos leidimų (angl. European Union Emissions Trading system, EU ETS) vidutinę aukcionų kainą. Praėjusių metų pavasarį vieno emisijos sertifikato kaina siekė 85-90 eurų", – teigia „Vesta Consulting" ekspertė.

Jos teigimu, prievolė kompensuoti CO₂ bus taikoma visiems PADKM prekių importuotojams, išskyrus atvejus, jei importuotojas galės įrodyti, kad CO₂ jau buvo kompensuotas gaminant importuotą prekę. Vis dėlto, tokiu atveju bus taikomas teisingumo principas – jei produkcijos gamybos metu kompensuotas CO₂ nesiekia PADKM sertifikatų kainos, susidariusį skirtumą vis tiek reikės padengti.

Papildoma našta ar galimybė?

Pasak Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) Patarėjo ekonomikos klausimais Gedimino Rainio, ES jau dabar griežtai kontroliuoja gamintojus per Apyvartinių taršos leidimų (ATL) sistemą, o PADKM įsigaliojimas yra taikomos prievolės pratęsimas už ES ribų.

„Situacija yra tokia: jei nori gaminti, turi pirkti ATL. Didžiausi CO₂ emitentai Lietuvoje yra trąšų gamyklos „Achema" ir „Lifosa", naftos perdirbėja „Orlen Lietuva", cemento gamintoja „Akmenės cementas". Visa jų gaminama produkcija – degalai, trąšos, cementas – yra absoliučiai reikalingi vartotojams. Tuo tarpu Rusijoje, Baltarusijoje ar Kinijoje nesilaikoma tokių griežtų aplinkosaugos reikalavimų, todėl jų produkcija yra pigesnė ir kelia didelę konkurenciją pagamintai Europoje. Nepaisant to, Lietuvos gamintojai vienareikšmiškai palaiko PADKM iniciatyvą, kuri suvienodintų konkurencines sąlygas vienuose didžiausių gamybos sektorių", – pasakoja pranešime cituojamas G. Rainys.

Akmenės cementas

„Akmenės cemento" nuotr.

Vis dėlto, baiminamasi, kad išaugusi administracinė našta neduos norimos naudos. Kaip pavyzdį pašnekovas pateikia bandymus taikyti antidempingo muitus kai kuriai Kinijos produkcijai – procedūros ilgai užtrunka ir daug kainuoja, o rezultatas dažnu atveju yra menkas.

LTPARAGediminas Rainys, 
LPPARA nuotr.
 
„Šiuo metu iš Europos Komisijos ateina tiek daug iniciatyvų, kad gamintojai vos spėja jas įgyvendinti: Tekstilės direktyva, automobilių, plastiko perdirbimo, ekologinio dizaino, teisės į remontą ir visos su energetika susijusios iniciatyvos. Nelabai reikia ir nuosavų iniciatyvų. Visos įmonės supranta, kad efektyvi energetika, atsinaujinantys ištekliai, žiedinė ekonomika yra ateitis. Didžiausia problema ir klausimas – kiek veiksmai šioje srityje pareikalaus papildomų finansinių išteklių, ar nenukentės finansiniai rodikliai", – sako jis.

Esminis klausimas, ar naujas CO₂ mokestis, taikomas už trečiosiose šalyse pagamintą ir importuojamą produkciją, neturės įtakos cemento, aliuminio, geležies ir plieno, trąšų ir vandenilio, taip pat elektros energijos kainų augimui.

„Be abejo, tai gali didinti kainas, nes atsiranda papildoma dedamoji – PADKM. Deja, griežtėjantys reikalavimai ir finansinio efektyvumo rodikliai dažnai yra nesuderinami. Gamintojai puikiai supranta, kad ši kryptis yra neišvengiama, bet ragina tai daryti nuosaikiai. Kitas klausimas, į kurį kol kas neturime atsakymo – kur bus naudojamos dėl naujo korekcinio mechanizmo surinktos lėšos?" – svarsto G. Rainys. 
Statybunaujienos.lt



Žaliasis kursas

nuotrauka
2024-04-11 10:29
„Orientuokimės į tai, kad mūsų vaikai neprisimintų tokio reiškinio kaip sąvartynas. Į Europos Sąjungą prieš 20 metų Lietuva įstojo prižiūrėdama šalyje 850 sąvartynų, šiuo metu yra tik 11 jų, o ateityje jų turėtų iš viso nebelikti“, – teigė pranešime cituojamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas tr...
nuotrauka
2024-04-11 10:09
2023 m. vasarį Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradėtos gerai žinomos pasaulyje dviračių gamintojos „Pon.Bike" gamyklos statybos pasiekė finišo tiesiąją. Beveik 40 tūkst. kv. metrų ploto pastatą per vienerius metus užbaigė tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva".
nuotrauka
2024-04-05 09:39
Turto bankas atidarė saulės parkus, kurie elektra aprūpina įmonės valdomus visuomeninės paskirties pastatus. Skaičiuojama, kad 2,21 MW suminės galios saulės parkai per 25 metų eksploatacijos laikotarpį CO2 emisiją sumažins kone 7 tūkst. tonų ir padengs didžiąją dalį elektros energijos poreikio pasta...
nuotrauka
2024-04-03 15:05
Balandžio 2d. baigėsi kvietimas norintiems atnaujinti savo individualų gyvenamąjį namą ir padidinti energinio naudingumo klasę. Mėnesį laiko trukęs kvietimas sulaukė didelio gyventojų susidomėjimo – gauta arti 2 000 paraiškų už daugiau nei 16 mln. eurų. Aktyviausiai namų modernizavimo galimybėmis do...
nuotrauka
2024-04-03 13:28
Trečdalis visų į aplinką išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – tokį kiekį Europos Sąjungoje generuoja pastatai, kuriuose gyvename ir dirbame. Skaičiuojama, kad šiuo metu net 75 proc. visų pastatų yra energetiškai neefektyvūs. Vis dėlto, augantis susidomėjimas „žaliaisiais“ pastatais situaci...
nuotrauka
2024-03-27 17:02
Penkios Armėnijoje įsikūrusios įstaigos, įskaitant vaikų darželius, kultūrinį centrą ir nacionalinį politechnikos universitetą, netrukus naudosis lietuvių įrengtos saulės jėgainės elektros energija. Elektrinę įrengs Lietuvos saulės energetikos bendrovė „Solet".
nuotrauka
2024-03-27 10:56
Besirūpinantiems savo individualaus gyvenamojo namo energiniu efektyvumu verta suskubti. Iki balandžio 2d. 17h. gyventojai, norintys atnaujinti savo individualų gyvenamąjį namą, padidinti energinio naudingumo klasę ir tuo pačiu pagerinti savo gyvenimo sąlygas, gali kreiptis į Aplinkos projektų valdy...
nuotrauka
2024-03-26 10:18
Architektai pastebi, kad dėmesys aplinkosaugai jau skiriamas ir įsirenginėjant būstą: gyventojai ieško sprendimų, kurie galėtų sumažinti poveikį aplinkai, todėl populiarėja produktai, pagaminti iš biologinės kilmės atliekų. Biocikliniai elektros instaliacijos gaminiai – naujovė tvariems namams, kuri...
nuotrauka
2024-03-26 09:51
Lietuvoje žaliąją elektros energiją jau perka daugiau nei kas dešimtas Lietuvos gyventojas. Labiausiai tarp jų išsiskiria 26-25 m. gyventojai, bendrai jie sudaro daugiau nei trečdalį (35,5 proc.) perkančiųjų žalią elektros energiją.
nuotrauka
2024-03-22 12:53
Iki šiol viešojoje Lietuvos geležinkelių infrastruktūroje buvo naudojamos tokios garsą atspindinčios ir jį sugeriančios sienelės, kurios negeneruoja papildomos pridėtinės vertės, tik nuolatines sąnaudas. Tačiau tai pakeis šalyje vykdomas analogų neturintis pilotinis projektas – jo kūrėjai pasiūlė in...
nuotrauka
2024-03-21 13:52
Daugiau nei pusė maisto atliekoms rūšiavimui skirtų priemonių atsiėmusių sostinės gyventojų ėmėsi rūšiuoti maisto atliekas. Tai atskleidė naujausias Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) atliktas tyrimas. Kaip teigia VAATC direktorius, džiugina ne tik rūšiuojančių žmonių skaičius, bet ...
nuotrauka
2024-03-21 10:30
Kovo 20 d. paskelbtas kvietimas teikti paraiškas Žaliųjų pirkimų lyderių apdovanojimams, kurie skirti viešojo sektoriaus įmonėms, organizacijoms ir institucijoms, taip pat prekių ir paslaugų tiekėjams, tiekėjus vienijančioms organizacijoms ar viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančioms organizacijoms, į...
nuotrauka
2024-03-15 09:28
Aplinkotvarkos bendrovė „Ecoservice" investuoja 18 mln. eurų į nuo gaisro nukentėjusio Gariūnų rūšiavimo centro atstatymą ir infrastruktūros gerinimą. Pastatuose projektuojamos moderniausios gaisro aptikimo bei automatinės gaisro gesinimo sistemos. Projektą planuojama užbaigti iki šių metų pabaigos.
nuotrauka
2024-03-13 09:16
Antradienį Europos Parlamentas patvirtino teisiškai įpareigojantį planą dėl pastatų sektoriuje suvartojamos energijos ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo.
nuotrauka
2024-03-12 14:32
Turto bankas užbaigė Kauno teritorinės muitinės ir Muitinės departamento pastato atnaujinimo projektą. Pastatas ne tik tapo šiuolaikiškesnis ir itin taupus, bet ir pats apsirūpins atsinaujinančia saulės energija. Negana to, čia esančių pastatų komplekso stogai ateityje tarnaus kaip nuotolinis saulės...
nuotrauka
2024-03-12 09:22
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas dalyvavo Paryžiuje vykusiame Pastatų ir klimato kaitos pasauliniame forume, kuriame su kitų valstybių atstovais aptarė pastangas didinti statybų sektoriaus dekarbonizaciją ir atsparumą klimato kaitai.
nuotrauka
2024-03-08 13:06
Turto bankas paskelbė BREEAM vertinimo ir konsultavimo paslaugų pirkimą, ekspertai dirbs prie A.Goštauto kvartalo konversijos. Siekiama, kad visi projekto etapai atitiktų keliamus tvarumo reikalavimus, o pastatų kompleksas gautų aukščiausią „Išskirtinis“ (angl. – „Outstanding“) sertifikatą.
nuotrauka
2024-03-08 12:55
Gyventojai, siekiantys atnaujinti savo individualų gyvenamąjį namą, nuo kovo 1d. visą mėnesį gali kreiptis į APVA ir pasinaudoti finansine parama. Per pirmąją kvietimo savaitę jau sulaukta beveik 600 paraiškų. Aktyviausi šį kartą Vilniaus, Kauno ir Alytaus rajonų gyventojai, norintys padidinti savo ...
nuotrauka
2024-03-07 13:16
Didžiausios šalyje vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys" ekspertai kartu su Lietuvos mokslininkais ketina plėtoti technologiją, kuri iš nuotekų gamintų elektrą. Mokslininkų komanda jau eksperimentuoja su kuro elementais, kurie pasitelkdami mieles gamina energiją iš biologinėse atliekose esanči...
nuotrauka
2024-03-05 16:21
Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse iš gyventojų surenkamos mišrios komunalinės atliekos panaudojamos cemento pramonėje. Atliekos tampa alternatyviu kuru, kuris naudojamas cemento gamybai – taip mažinamas iškastinio kuro naudojimas, į atmosferą išsiskiriančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų i...

Statybunaujienos.lt » Žaliasis kursas