2025 metų kovo mėnesį Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,4%, 1,3%, 0,4% ir 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.680 Eur (+10 Eur/m²), 1.846 Eur (+24 Eur/m²), 1.172 Eur (+4 Eur/m²) ir 1.149 Eur (+2 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje užfiksuotas 0,1% butų kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 1.752 Eur (-2 Eur/m²).

Per metus (2025 metų kovo mėnesį, palyginti su 2024 metų kovo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 3,3%, Kaune – 5,6%, Klaipėdoje – 5,4%, Šiauliuose – 6,5% ir Panevėžyje – 6,4%.

2025 metų pradžioje šalies būsto rinka rodo įspūdingus rezultatus. Po itin spartaus būsto sandorių augimo šių metų sausio ir vasario mėnesiais sandorių skaičiaus augimas tęsėsi ir kovo mėnesį. VĮ Registrų centro duomenimis, šių metų kovą šalyje namų įsigyta 19% daugiau, o butų – 20% daugiau nei tą patį mėnesį 2024 metais. O pavyzdžiui, šalies sostinėje šių metų sausis, vasaris ir kovas senesnės statybos butų segmente istoriškai buvo rezultatyviausi mėnesiai, lyginant su ankstesnių metų tais pačiais mėnesiais.

Kad būsto rinka sparčiai atsigauna rodo ir naujai išduodamų būsto paskolų apimtys. Lietuvos banko duomenimis, 2025 metų vasario mėnesį Lietuvoje suteiktų naujų būsto paskolų apimtys pasiekė rekordines aukštumas – tai yra beveik 240 mln. eurų arba net 92% daugiau nei prieš metus. Itin geri būsto rinkos rodikliai suteikė optimizmo ir būsto pardavėjams, kurie jį stengiasi parduoti vis aukštesnėmis kainomis.

Tačiau kai atrodė, kad būsto pirkėjai jau prisitaikė prie tvyrančios geopolitinės įtampos ir mažėjančių palūkanų aplinkoje jau gali drąsiau planuoti savo būsto klausimus, pasaulį supurtė žinia apie JAV įvedamus muitus į šią šalį importuojamai produkcijai. Pasaulinės prekybos rinkos staiga susidūrė su itin dideliais iššūkiais, kurie gali išbalansuoti prekybinius ryšius tarp šalių bei neigiamai paveikti tiek Europos Sąjungos, tiek ir Lietuvos ekonomikos plėtrą. Ypač tolimesnio JAV ir Kinijos prekybos eskalacijos atveju. Nors šiuo metu yra sudėtinga įvertinti realų įvestų muitų poveikį ir jų tęstinumą, tačiau akivaizdu, kad tai yra neigiama žinutė vartotojams ir ypač tiems, kurie planuoja prisiimti didesnius įsipareigojimus, pavyzdžiui, įsigyjant būstą.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šalies vartotojų pasitikėjimo rodiklis per 2025 metų vasario–kovo mėnesį smuko 4 procentiniais punktais, kas rodo, kad gyventojų lūkesčiai dėl jų finansinės ar bendros ekonominės šalies padėties truputį suprastėjo. Tai gali būti susiję ir su pastaruoju metu ypač aktyviomis diskusijomis dėl planuojamų Lietuvos mokestinės sistemos pokyčių, kurie neišvengiamai padidintų mokestinę naštą tiek verslui, tiek gyventojams. O prastėjantys gyventojų lūkesčiai gali atsiliepti šiuo metu itin stipriai atrodančiai būsto rinkai – tai yra sulėtinti rinkos atsigavimo tempą ar pardavimo kainų augimą.