2021 rugsėjo 24 d. penktadienis, 21:20
Reklama  |  facebook

Juozas Baranauskas: Lietuva – statybininkų kraštas, o daugelis individualių namų ir butų – tai bandymų poligonai Fotogalerija

2014-11-28 11:00
Kartą VšĮ „Vilniaus statybininkų rengimo centras“ direktorių Juozą Baranauską apstulbino televizijos laidoje moters išsakyta nuomonė. Žurnalistai kalbino moterį, ką tik persikėlusią gyventi į naują namą. Ji ir sako: „Jūs neįsivaizduojate, koks baisus vaizdas čia – aplink statybos vyksta!“. J. Baranauskas prisipažino, kad jam buvo labai netikėta, kad žmonėms tai atrodo tragiška. „O man statybos – visas gyvenimas, labai gera matyti, kaip namas statomas: kasdien vis daugiau ir daugiau tvarkos, ir iš krūvos statybinių medžiagų išauga gražuolis pastatas“. Skaitytojų dėmesiui siūlome linksmą interviu... apie rimtus dalykus.
nuotrauka
Juozas Baranauskas per daugelį metų išgražėjusiame, renovuotame Statybininkų rengimo centre garsėja kaip geras specialistas ir atidus bei geranoriškas vadovas bei pedagogas. Portalo nuotr.


Minimos įmonės
Vilniaus statybininkų rengimo centras, VŠĮ
J. Baranauskas Vilniaus inžinerinį statybos institutą pabaigė 1970-aisiais, įgijo inžinieriaus- statybininko specialybę. Paskui buvo pašauktas į armiją. Sako, dėkui Dievui, kad Kaune tarnavo - kariniame statybų padalinyje. Pavyzdžiui, Kaliningrado srityje statė priešlėktuvinės gynybos punktą. „Tokių nedidelių raketų, panašių į tas, kuriomis Ukrainoje buvo numuštas Malaizijos oro linijų lėktuvas, aikštelę“, - paaiškino pašnekovas, kuris grįžęs įsidarbino Vilniaus namų statybos kombinate, ne vienoje šio kombinato valdyboje kilo karjeros laiptais, o galiausiai ne visai savo noru (dabar nesigaili) tapo įstaigos, ruošiančios statybininkus, vadovu.

Kaip statybininkas mokytojus mokė... mokyti


Statybų kombinate pusmetį padirbėjęs pameistriu, J. Baranauskas tapo darbų vykdytoju, darbų vadovu, aikštelės viršininku (šiais laikais tokia pareigybė atitinka projekto vadovo), galiausiai tapo vienos iš kombinatui priklausančių valdybų vyriausiuoju inžinieriumi. Ir štai 1981 metais Vilniaus namų statybos kombinatas jaunų specialistų rengimui pasistatė vadinamąją proftechninę mokyklą.

„Aš, aišku, nė į tą pusę nežiūrėjau, man rūpėjo kiti dalykai – darbas statybose. O kombinato vadovybė pradėjo ieškoti statybininkus ruošiančiai profesinei mokyklai direktoriaus. Ilgokai jiems nesisekė rasti tinkamo kandidato. Tikriausiai todėl pasikvietė mane kombinato vadovas ir paprašė pavadovauti mokyklai bent jau tol, kol ras jai direktorių. Aš ir sakau: „Nejaugi taip prastai dirbu, kad mane norite išsiųsti kitur?“. O man atsako: „Pats pagalvok, kokią karjerą per dešimt metų mūsų kombinate padarei. Nejaugi taip būtų, jei aš tavęs nevertinčiau? O dabar tu mums padėk, nors laikinai pabūk mokyklos vadovu“. Bet juk jūs pati žinote, kad pasaulyje nėra nieko pastovesnio už laikinumą“, - nusijuokė J. Baranauskas, iki šiol vadovaujantis statybininkų rengimo įstaigai, tiesa, bėgant metams, reformuotai, sujungtai su kita ir pakeitusiai pavadinimą.

Pirmosios dienos, savaitės naujajam direktoriui lengvos nebuvo. „Juk turėjau būti ne eiliniu mokytoju, o jiems vadovauti, tai yra mokyti mokytojus. O aš to niekada nebuvau daręs. Bet darbo nebijojau, man įdomu buvo, manau, kad ir mokytojams – taip pat. Pasitaikydavo ir linksmų situacijų. Pavyzdžiui, direktorius turi kontroliuoti, ar teisingai vedamos pamokos. O buvo daug patyrusių, didelį stažą turinčių mokytojų. Kaip aš juos turėjau kontroliuoti? Jei aš jus imčiau mokyti, kaip straipsnį parašyti, nors pats ne tik nesu to daręs, bet net ir nemėginau. Ką jūs sakytumėte ir kaip jausčiausi aš? O man teko eiti stebėti jų vedamų pamokų“, - juokėsi pašnekovas.

Tačiau padėties be išeities nebūna. „Po pamokų aptardavome su mokytojais, kas gerai, o kas nelabai, ką galbūt galima daryti kitaip. Jiems būdavo įdomu išklausyti žmogaus „iš šalies“ nuomonę, tai yra žmogaus, kuris neįsisukęs toje rutinoje ir draugiškai sako, kad „gal taip geriau ar anaip – pasvarstykim“. Visi buvom geranoriški, ir jokių konfliktų nekilo“, - prisiminęs džiaugėsi direktorius.

Į „profkę“ – kaip į tremtį


Tarybiniais laikais buvo viskas planuojama. Net ir tai, kiek mokinių iš vidurinės „pasiųsti“ į profesinės technikos mokyklas. Ir į pono Juozo vadovaujamą profesinio rengimo mokyklą ateidavo jaunimo, kuris apie statybininko specialybę net negalvojo. Juk anuomet net gabiems, tačiau dėl judrumo ar iškrėstų išdaigų prastai vertintiems vaikams būdavo sakoma: „Nieko iš tavęs nebus – eisi į „profkę“. Tad statybininkų mokykloje, be abejo, nemažai būdavo ir tokių, kurie patys nežinojo, kodėl jie čia atsidūrė, ko gyvenime ketina siekti, ir kurie tikėdavosi, kad bent nebus taip barami ir spaudžiami, kaip vidurinėse, tad lengviau pagyvens. „Dažnai tekdavo kalbėti su mokiniais, ar tikrai nori dirbti statybininkais, kuris iš jų – vos ne varu atvarytas, o kuris pats norėjo šio amato. Tuos, kurie profesinėje mokykloje mokytis neketino ir atsidūrė po patirto spaudimo, įtikindavau, kad čia ne katastrofa, kad panorėję galės toliau studijuoti aukštojoje mokykloje, o dabar reikia mokytis, siekti gerų rezultatų. Ir kad dirbti statybininku visai įdomu. Didelių konfliktų ar streso nebuvo, pavykdavo susitarti“, - pasakojo pašnekovas.

Kad J. Baranauskas tikrai išmanė savo darbą ir statybininkų rengimas buvo puikiai organizuotas, rodo kad ir toks faktas: šios mokyklos absolventai nepabijodavo vėliau į ją atsiųsti savo vaikų. Tačiau pasitaikydavo ir beveik kurioziškų situacijų. Pavyzdžiui, vieną rugsėjį į direktorių kreipėsi susirūpinęs istorijos mokytojas: niekam nepavyko susikalbėti su vienu naujoku. Vaikai skirtingi, vienas, būdavo, išdykauja, kitas – stengiasi, tačiau tas jaunuolis atrodė kitoks. Istorikas pareiškė, kad vaikas nekvailas, tačiau susišnekėti neįmanoma visai – reikia tėvą kviesti pokalbio. „Sėdėjome mano kabinete, aš ir to vaikinuko tėvas, pakviečiau tą istorijos mokytoją. Atėjo jis ir sako: „Laba dien, direktoriau“. Paskui, kreipdamasis į mano svečią: „Laba diena, dekane!“ Ir nusistebėjo, kad vis dar nėra to padaužos tėvo. Paaiškėjo, kad vieno universiteto profesorius, žinomas istorikas ir pedagogas, ir yra mūsų moksleivio tėvas. Jis ir sako: „Aš sūnų specialiai atsiunčiau į proftechninę mokyklą, kad pamatytų gyvenimo. O paskui žiūrėsim, kaip klostysis“. Iš tiesų tai buvo gabus geros šeimos vaikas. Tais laikais patekti į „profkę“ atrodė lyg negarbinga, tai jis ir protestavo kaip mokėjo. Supratęs, kad niekas jo nuskriausti neketina, liovėsi protestuoti, pradėjo gerai mokytis, tapo puikiu mokyklos saviveiklininku ir visur pritapo. Jo tėvas taip pat aktyviai dalyvavo tėvų komiteto veikloje“. Tiesa, tokių savaip streikuojančiųjų prieš prievartinį nuorientavimą į profesinę technikos mokyklą sovietiniais laikais būdavo ir daugiau. Bet direktorius ir kolektyvas dirbo taip sumaniai, kad mėnesį ar du paišdykavę, jaunuoliai susivokdavo, kad jiems tik gero linkima, susidomėdavo statybininko profesija ir imdavo mokytis. J.Baranauskas įsitikinęs, kad per daugelį metų pavyko išugdyti ne vieną puikų statybininką, kurių dalis žinias vėliau gilino aukštosiose mokyklose.

Filosofija apie... atšipusį oblių


„Šiais laikais laisvė ir demokratija, tad į profesines mokyklas niekas prievarta nesiunčia. Todėl dar gana neseniai kalbėta, kad profesinės technikos mokyklos iš viso sužlugs, nes, atseit, kas, kai neliko prievartos, į jas gali stoti. Tačiau taip manantieji labai klydo, - pasakojo J. Baranauskas. – Dabar jaunas žmogus pats pasirenka savo kelią, žino, ko ir kodėl siekia, todėl rečiau pasitaiko išdaigininkų – nebent netyčia ką iškrečia. Bet kas jaunystėje neišdykavo? Aš ir pats ne auksinis buvau“, - atviravo pašnekovas. Su nesistengiančiais mokytis jis kalbasi tokiais žodžiais: „Ar tave kas nors čia atvarė su policija, ar pats savo noru įstojai? Ar tau reikalinga ši mokykla ir profesija? Jei atsako, kad reikalinga, mano patarimas būna vienas: kad stengtųsi, mokytųsi, tinkamai elgtųsi – ir taps geru statybininku, specialistu. Priešingu atveju, teks palikti mokyklą“.

Direktorius tvirtina, kad nėra reikalo bijoti darbininkiškos specialybės, nes pritaikę mokykloje įgytas žinias bei įgūdžius jauni žmonės gali ne tik gauti gerai mokamą darbą, bet ir toliau tobulėti ir tapti tikrais amato meistrais. „Mes sąžiningai jaunimui rodome, ko pas mus galima išmokti, kuo dirbti, ką padaryti, įgijus vieną ar kitą specialybę, turint tinkamų įrankių. Dažnai kviečiamės vidurinių mokyklų mokinius pas save, duodame naujausių įrankių – staklių, grąžtų, kitų elektrinių prietaisų – ir leidžiame paimprovizuoti, ką nors sukurti. O dažnoje vidurinėje, jei ir vyksta technologijų pamokos, tai ką jos gali sudominti, jei neretai inventorius – tik atšipęs oblius ir plaktukas. Tik atgrasys jauną žmogų nuo amato, o ne sudomins, - direktorius buvo atviras. – O pas mus atvykusių moksleivių net akys ima blizgėti, supratus, ką galima padaryti su šiuolaikiniais įrankiais“. Kartą vienos vidurinės mokyklos trys mokiniai panoro pereiti į J. Baranausko vadovaujamą mokyklą tiesiog tuoj pat, po apsilankymo. „Žinote tą jaunatvišką maksimalizmą? – juokėsi direktorius. – Aš jiems sakiau, kad neskubėtų, dar pagalvotų, o jie sakė, kad norėtų čia mokytis tiesiog „nuo dabar“.

Tačiau kas nežino šių dienų mokymo proceso realijų, kai pinigai mokykloms skirstomi pagal „krepšelių sistemą“? Nuvilioti kitos mokyklos tris mokinius – tai tarsi tą mokyklą „apvogti“. Kartais tampa net nebeaišku, kas svarbiau: ar trys galbūt ateityje puikūs statybininkai, pajutę savo pašaukimą, ar nesusipykti su kaimyninės mokyklos vadovais... J.Baranauskas diplomatiškas:

„Tikiuosi, kad tie trys vaikinai ateis pas mus naujais mokslo metais, jei apsisprendimas buvo tikrai tvirtas“. Tačiau norinčiųjų mokytis statybininko amato tikrai netrūksta. J. Baranausko vadovaujamame centre rengiami mūrininkai, betonuotojai, staliai, apdailininkai (dažytojai, tinkuotojai, plytelių klojėjai, fasadų šiltintojai įvairiomis medžiagomis, dekoratyvinio tinko klojėjai); nekilnojamojo turto agentai, apželdintojai. Kitais metais ketinama rengti santechnikus, elektros sistemų montuotojus.

Geras santechnikas ir geras profesorius: kam geriau?

Direktoriui priminiau socialiniame tinkle perskaitytą dialogą tarp žinomos mokslininkės, kuri skundėsi dėl universitetų dėstytojams mokamų mažų atlyginimų (1,5 tūkst. litų) ir darbininko, pareiškusio, kad „ponia dėstytoja nežino, kas tikrasis elitas“. Esą jo kaimynas santechnikas yra puikus specialistas, uždirba kelis kartus daugiau nei dėstytoja, o jo paslaugų klientai eilėje laukia mėnesius. Pasiteiravau, ar tai tik specialisto pasigyrimas, ar greičiau – realybė. „Per radiją girdėjau laidą apie tai, kad daugelyje Vakarų Europos šalių statybininko specialybė neprestižinė, todėl esą tiek daug įsileidžia svetimų statybininkų. Norėdami paneigti ar patvirtinti šį mitą, regis, Jungtinėje Karalystėje atliko tyrimą: įvertino vidutinį santechniko atlyginimą ir profesoriaus. Ir ką jūs manote? Paaiškėjo, kad santechnikai uždirba net truputį daugiau už universitetų profesorius“, - papasakojo J. Baranauskas. Jo nuomone, tokia informacija visai tikėtina. Lietuvoje taip pat labai daug kūrybingų, nebijančių tobulėti, gilinti profesines žinias ir įgūdžius specialistų, kurie vėliau tampa tais auksarankiais, kuriuos graibstyte išgraibsto užsakovai. Šie žmonės gali uždirbti tikrai solidžiai.

Direktorius papasakojo vieną šviežiausių nutikimų, įvykusių jo vadovaujamame centre. „Kartą į sekretorę kreipėsi solidžios išvaizdos vyriškis, kuris pateikė jau aukštojo mokslo diplomą ir pasiteiravo, ar galėtų įstoti į mūsų centrą. Mačiau jos nustebusias akis, kai ji šį žmogų palydėjo į mano kabinetą. Klausiu, kodėl žmogus ketina studijuoti profesinėje mokykloje? Ir jis paaiškino, kad baigęs aukštąją, įsidarbino vos už minimalų atlyginimą, turi banko paskolą ir nemato vilties oriai gyventi, jei neprisidurs ir kitame darbe. Tad įgijęs statybininkui būtinų žinių, po darbo ar per išeigines užsidirbtų kredito grąžinimui, susitvarkytų savo buitį, o tada – žiūrėtų, gal ir geras darbas pagal pirmąją specialybę atsiras“, - tokiu žmogaus pasirinkimu J. Baranauskas visai nesistebėjo. Jo įsitikinimu, suaugęs žmogus gerai viską apgalvojo ir suprato, kad amatas jam iš tiesų gyvenime gali labai praversti.

Siūlo nepaversti namų poligonu

„Aš pats esu inžinierius, tačiau nei mūryti, nei tinkuoti nemokėjau, kai baigiau aukštąją. Tad iš savo pavaldinių pasimokiau jau vien tam, kad galėčiau suprasti ir įvertinti, kada mūras geras ar tinkas tinkamai paklotas. Mano nuomone, jei žmogus nori tapti geru statybininku inžinieriumi, jis, prieš stodamas į aukštąją mokyklą, galėtų pasimokyti profesinėje mokykloje, ar bent per praktikas, arba atvykęs savo noru pasimokyti, pažiūrėti, kaip teisingai vienas ar kitas darbas daromas, kad įgytų geram vadovui būtinų praktinių žinių“, - neabejojo J. Baranauskas, kuris pats, tiesą sakant, sau namo nestatė, bet užtat puikiai vadovavo dukters namo statybai. O ir dabar, pamatęs, kad pažįstami ką nors neteisingai daro, pamoko, kaip reikia vieną ar kitą statybos darbą atlikti, suteikia vertingų patarimų.

J. Baranauskas pagarsėjo, kai viename iš renginių viešai pareiškė, kad Lietuva – statybininkų kraštas. Ir kad beveik kiekvienas žmogus jaučiasi esąs statybininku. Nežinia, ar šis pareiškimas turėjo potekstę, tai yra norą šiek tiek pašiepti savamokslius statytojus, kurie imasi individualių namų statybos „sau“, nesamdydami profesionalų. Įstatymai leidžia tam tikrus statinius statyti vadinamuoju ūkio būdu, nedraudžiama patiems atlikti namuose remonto. Tačiau klaidos, padarytos statant, kai nepakanka žinių, dažnai brangiai kainuoja. „Ar verta savo namą ar butą paversti bandymų poligonu ir paskui mokytis iš savo klaidų?“ – retoriškai klausė J. Baranauskas. Ir pasiūlė savamoksliams statytojams išeitį: jie tiesiog gali ateiti į J. Baranausko vadovaujamą įstaigą ir pasimokyti bent trumpai, bent dieną ar dvi, pasitarti. „Bet labai gerai, kad žmonės stato – Lietuva gražėja“, - reziumavo pašnekovas.


Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka





Asmenybės

nuotrauka
2021-09-19 07:15
Eidamas 88 metus mirė iškilus Lietuvos ir savo gimtojo Salako krašto patriotas, buvęs Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-06-09 09:35
Aplinkos ministerijos šių metų Viktoro Bergo premiją pelnė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Šia proga Aplinkos ministerija kviečia artimiau susipažinti su žinoma gamtosaugininke, kurios iniciatyva sutvarkyta ir pritaikyta lankymui daugelis vertingų gamti...
nuotrauka
2021-06-01 22:02
Gegužės 31 d. eidamas 80-uosius metus mirė Lietuvos inžinierius statybininkas, aktyvus visuomenės veikėjas Juozas Zykus.
nuotrauka
2021-06-01 16:28
Eidamas 96-uosius metus, mirė Statybos veteranų klubo patriarchas profesorius Bronius Sidauga. Gegužės 31 d. jis buvo palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.
nuotrauka
2021-01-26 15:24
Studijos „DO Architects“ bendraįkūrėja Andrė Baldišiūtė – pirmoji lietuvių architektė, jau šį trečiadienį debiutuosianti vokiečių bendrovės JUNG remiamos tarptautinės nemokamų renginių serijos „Architects, not Architecture | Virtual World Tour“ virtualioje scenoje.
nuotrauka
2020-12-23 09:39
Kokios naujovės laukia statybos sektoriaus artimiausiu metu? Kokiomis savybėmis turės pasižymėti šiame sektoriuje dirbantys žmonės? Apie tai pasakoja ne vieną dešimtmetį statybos sektoriuje dirbantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) alumnas, „Prorentus“ direktorius Linas Adoma...
nuotrauka
2020-12-11 11:29
Statybų sektorius visame pasaulyje kasmet auga vis sparčiau. Pagal Statistikos departamento duomenis, 2019 m. Lietuvoje statybos darbų atlikta už 2,4 mlrd. eur, dešimtadaliu daugiau nei praėjusiais. Tiesa, šį augimą stabdo darbuotojų trūkumas. Lietuvos statybų sektorius sparčiai transformuojasi ir ž...
nuotrauka
2020-11-19 13:55
Kasmet abiturientams tenka gerokai pasukti galvą, kol išsirenka tinkamą studijų kryptį, po kurių seka svajonių darbo paieškos. Ne vienas studentas prisipažintų, kad šią užduotį reikia atlikti labai gerai, o žingsniai turėtų būti itin nuoseklūs. Būtent tokiu įsitikinimu vadovavosi Tautvydas Šimanausk...
nuotrauka
2020-11-13 15:00
Kaimo statybos ministerijos (KSM) nebėra jau 35 metus, tačiau buvę kolegos, bent jau Pramonės valdybos darbuotojai, susitinka kas kelerius metus. Laiko atstumas jiems leidžia tuomet grėsmingas situacijas pamatyti kitoje šviesoje, o darbo ir gyvenimo patirtis – apmąstyti sektoriaus ir specialistų sit...
nuotrauka
2020-11-09 10:33
Architektūros menas dažnam asocijuojasi tik su baroko, gotikos, klasicizmo, modernumo ar kitais istoriniais stiliais. Kodėl sunku įvertinti šių laikų architektūrą ir koks architekto vaidmuo derinant užsakovo, vartotojų bei bendruomenės poreikius nepamirštant meninės dalies? Apie tai pokalbis su arch...
nuotrauka
2020-10-14 07:29
Lietuvos statybos inžinierių sąjunga (LSIS) kasmet teikia „Geriausio metų inžinieriaus“ apdovanojimus: Geriausiam metų projektuotojui, Geriausiam metų statybos vadovui ir Geriausiam metų techniniam prižiūrėtojui. Statybininkų dienos šventėje UAB „Structures“ projektuotojas Mindaugas Petkevičius buvo...
nuotrauka
2020-09-17 08:58
Nuo mažens esame pratinami laiką leisti komandoje: žaidimų aikštelėje žaidžiame su bendraamžiais, mokyklos suole sėdime su klasės draugu, o laisvalaikį mieliau leidžiame draugų ir artimųjų kompanijoje. Įvairius darbus taip pat dažnai norime atlikti ne po vieną, o kartu su kitais.
nuotrauka
2020-09-16 07:30
Jevgenij Kleinov yra įmonės „Naresta“ projektų vadovas, statybos inžinierius. Tačiau 36-erių vyras sako, kad sėkmingas projektų vadovo darbas yra susijęs ne tik su kompetencijomis, bet ir su gebėjimu bendrauti su užsakovais, partneriais. „Diplomatija, derybiniai įgūdžiai mano darbe labai svarbūs, ne...
nuotrauka
2020-08-26 11:01
Pasirinkę technologinės pakraipos studijas jaunuoliai yra laukiami įvairiausiose gyvenimo srityse, net ir kosmines technologijas kuriančiose kompanijose arba kosminių tyrimų centruose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
nuotrauka
2020-03-04 12:25
„Reikia atkakliai siekti tikslo, ieškoti būdų įgyvendinti idėją, kuria tiki ir nebijoti“, – sėkmingo verslo paslaptimis dalijasi teisės, buhalterijos, verslo, mokesčių konsultacijų paslaugų įmonės „Justicija“ vadovas Vaidas Šalaševičius. Be darbo savo įmonėje jis įsteigė ne vieną verslininkus vienij...
nuotrauka
2019-12-26 08:57
Saulius Bekampis nuolat segi Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) ženkliuką. Jį įsisegė gerokai anksčiau, negu baigiantis 2019 m. tapo LSIS prezidentu. „Segėdamas šį ženkliuką, išreiškiu didžiulę pagarbą savo profesijai – esu statybos inžinierius, tokiu laikau save ir iš prigimties. O ženkli...
nuotrauka
2019-11-13 13:27
Lapkritį aplinkosaugos veteranui, Aplinkos ministerijos įsteigtos VšĮ „Grunto valymo technologijos“ direktoriui Rapolui Liužinui sukanka 80 metų. Jį pažįsta dauguma aplinkosaugininkų bendruomenės narių. Vieniems jis buvo mokytojas, globėjas, kitiems – vadovas, bendramintis ir bendražygis.
nuotrauka
2019-11-05 10:16
Dienraščio „Verslo žinios“ jau devintus metus rengiamuose Verslo lyderių apdovanojimuose Jaunojo Metų CEO titulą pelnė Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnas Mantas Makulavičius, granito ir dolomito skalda prekiaujančios UAB „Milsa“ vadovas. Jo įsitikinimu, dabar yra Lietuvos aukso amžius, k...
nuotrauka
2019-10-21 15:46
Buvusiam ilgamečiam Palangos miesto vyriausiajam architektui Leonui Laimučiui Mardosui spalio 19 d. suėjo 90.

Statybunaujienos.lt » Asmenybės