„Nacionalinėje energetikos strategijoje numatėme jūrinio vėjo Baltijos jūroje plėtrą, nes tai yra vienas iš efektyviausių ir perspektyviausių elektros energijos šaltinių. Parengti įstatymo projektai sukurs sąlygas atviro ir skaidraus konkurso būdu ateiti investuotojams į šį projektą, kuris ne tik iš esmės padidins vietinę elektros gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių, bet ir reikšmingai prisidės prie valstybės ekonomikos ir naujų darbo vietų kūrimo“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Įstatymo projekte numatyta, kad už perdavimo tinklų įrengimą, prijungiant jūrinėje dalyje esančias elektrines, atsakomybė būtų suteikiama elektros perdavimo sistemos operatoriui.

Įstatyme bus įtvirtintas paramos modelis vėjo energetikai jūroje ir jo nustatymo principai. Kaip ir kitose ES šalyse nustatyta, kad vėjo energetikos plėtra bus finansuojama taikant kainų skirtumo (angl. contract for difference) modelį. Projekte įtvirtintos skaidrios ir visiems rinkos dalyviams vienodos konkurso sąlygos. Planuojama, kad aukcionas įvyks 2023 m.

Elektrinėse Baltijos jūroje pagaminta elektra ženkliai prisidėtų prie elektros energijos importo mažinimo – 700 MW parkas galėtų pagaminti iki 3 TWh ir patenkinti iki ketvirtadalio elektros energijos poreikio Lietuvoje.

Energetikos ministerijos užsakymu „Smart Continent LT“ atliko jūrinio vėjo elektrinių plėtros poveikio šalies ekonomikai ir investicinės pagalbos poreikio įvertinimą.

Ekspertų vertinimu, šis projektas sukurtų 1337 tiesiogines darbo vietas, skirtas parko operacijoms atlikti ir priežiūrai užtikrinti. Su papildomomis darbo vietomis vien su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių per metus būtų surenkama 8,68 mln. eurų.

Vertinama, kad parkas taip pat sukurtų naujas galimybes į vėjo jėgaines inkorporuojant ir vandenilinio kuro gamybos įrangas, taip užtikrinant energijos gamybą ir mažiau palankioms oro sąlygoms, taip pat užtikrintų energetinių technologijų rinkos plėtrą, kadangi tikslingas vėjo jėgainių vystymas padėtų plėtotis ir vietinei energijos išteklių gamybos rinkai, kurtų paskatas investicijoms.

Kaip pranešama, ekspertų atlikta kitų šalių - Danijos, Nyderlandų, Belgijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės – jūrinių vėjo elektrinių sektorių analizė parodė, kad prijungimo sąnaudos yra mažesnės šalyse, kuriose prijungimą vykdo perdavimo sistemos operatorius (PSO). Daroma išvada, kad Lietuvoje efektyviausia prijungimo infrastruktūrą vykdyti PSO „Litgrid“, kadangi jis jau turi panašių sudėtingų didelės vertės projektų valdymo patirties, dėl savo teisinio statuso gali efektyviau veikti jūriniuose vandenyse ir galėtų projektus įgyvendinti su mažesniais kaštais nei privatus vystytojas.

Visose užsienio šalyse, kur yra plėtojamas jūrinis vėjas, yra skiriama parama šiai plėtrai, o dažniausia taikomas paramos modelis – sutartis dėl kainų skirtumo (angl. contract for difference), o paramos laikotarpiai yra nuo 10 iki 20 metų. Lietuvoje ekspertų rekomenduojama nustatyti šį modelį, paramą skiriant 15 metų nuo vėjo elektrinių parko įrengimo ir prijungimo.

Vyriausybė pranešė, kad nustatyta, jog šio paramos modelio poveikis elektros kainoms būtų minimalus - nuo 1,5 proc. optimistiniu iki 3 proc. pesimistiniu scenarijumi. Jis dar galėtų mažėti finansuojant infrastruktūros įrengimą iš tokiems projektams skirtų ES finansinių instrumentų.

Įvertinta, kad infrastruktūros – jūriniai ir sausumos elektros energijos eksporto kabeliai ir jūrinė pastotė – galimi finansavimo šaltiniai yra ES struktūriniai ir investiciniai fondai, Europos infrastruktūros tinklų priemonė (angl. Connecting Europe Facility, CEF), Teisingo perėjimo fondas (angl. Just Transition Fund), Modernizavimo fondas.

Apibendrinant, studijoje teigiamai įvertintas poveikis ekonomikai, nes su sukurtomis papildomomis darbo vietomis surenkamų mokesčių dydis padidėtų 8,68 mln. eurų per metus ir ši suma suma būtų didesnė negu vidutiniai metiniai VIAP išmokėjimai vėjo elektrinėms jūroje optimistiniu scenarijumi 3,21 mln. eurų ir realistiniu - 6,3 mln. eurų.

Jūrinio vėjo energetikos plėtra numatyta įgyvendinant Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje ir Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytus atsinaujinančios energetikos tikslus.