2026 m. lapkričio 14 d. šeštadienis, 9:28:21
Reklama  |  facebook

Jūrų uosto infrastruktūra: BORTA įrengė sudėtingą koferdamų konstrukciją, silpną gruntą-dumblą stiprino cementacijos metodu Fotogalerija

2024-02-28 07:59
Malkų įlankoje esančios Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupės krantinės yra visiškai pritaikytos, kad galėtų remontuoti didžiuosius laivus. Tai tapo įmanoma įmonei „Borta“ rekonstravus dvi krantines (taip vadinamą pirsą) ir sutvirtinus 135A krantinę. Tokiu būdu atsirado galimybė tinkamai išnaudoti anksčiau įgyvendintą dokų duobių kasimo projektą ir, rekonstravus krantinę bei pirsą, užtikrinti laivų remonto veiklos tęstinumą.
nuotrauka
Per pustrečių metų „Borta“ atliko 135A, 135-os ir 136-os krantinių rekonstravimo darbus. BORTA nuotr.


Minimos įmonės
Borta, UAB
Vakarų laivų gamykla, AB
Klaipėdos valstybinis jūrų uostas (iki 2023 m. VĮ), AB

BORTARangos darbų sutartį dėl 1969 m. statytų krantinių rekonstrukcijos „Borta“ su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė 2020 m. gruodį, o darbai buvo baigti praėjusių metų birželį.

Per pustrečių metų „Borta“ atliko rekonstravimo darbus, kurių metu buvo visiškai nuardytos 135A, 135-os ir 136-os krantinių dangos, pašalintas gelžbetoninis antstatas ir konstrukciniai elementai, demontuoti krantinių zonose buvę inžineriniai tinklai bei senieji atmušimo įrenginiai, trukdę įrengti įlaidines konstrukcijas. Atlikus ardymo darbus, buvo įrengiami kevalai iš plokščių įlaidų, gelžbetoninė pokraninio kelio sija, inžinerinių komunikacijų konstrukcijos ir pokraninis kelias, sumontuota paviršinių nuotekų surinkimo sistema. Taip pat saugiam laivų švartavimuisi sumontuoti laivų švartavimosi stulpai, atmušimo įrenginiai, gelbėjimosi kopėčios.

Nenumatyti darbai privertė koreguoti terminą ir sąmatą

Remiantis rangos sutartimi, „Borta“ per 488 dienas, t. y. iki 2022 m. birželio 20 d., turėjo atlikti darbus, kurių bendra vertė – 8 mln. 700 tūkst. eurų. Tačiau darbai buvo baigti beveik metais vėliau, o sąmata išaugo iki 10 mln. 110 tūkst. eurų.

„Laiko ir sąmatos korekcijas, pradėjus darbus, lėmė nenumatyti darbai dėl aptikto storo (iki 2,5 m) dumblo sluoksnio po konstrukcijomis, vietoje projekte, kuris buvo darytas dar 2017 m., nurodyto 0,4÷1,2 metro. Tad numatyta dumblo sutvarkymo technologija nebetiko – sprendimo paieškos užtruko apie metus“, – pasakojo įmonės „Borta“ vadovas Kęstutis Zubrickas.

BORTA

Jo pastebėjimu, tokių netikėtumų galima būtų išvengti, jeigu projekte būtų nurodyti aktualūs esamu momentu duomenys arba situacija būtų dar kartą tikslinama taip, kad rangovai spėtų pateikti pasiūlymus, kurie atitinka realią situaciją. Įtampų ir rangovams, ir užsakovams sumažėtų, jeigu standartizuotos rangos sutartys būtų ne rekomendacinio, bet privalomojo pobūdžio, kaip siekia asocijuotas statybos sektorius.

Sprendimo paieškos: ką daryti su storu dumblo sluoksniu?

Dumblo sluoksniui esant iki 1,2 m, koferdamai (kevalai, sukalti iš plokščių įlaidų ) užpilami atitinkamos frakcijos žvyru, sustiprinamas pagrindas ir sutankinama viršutinė dalis, taip paruošiant pagrindą dangoms įrengti. Nustačius ženkliai storesnį dumblo sluoksnį, teko ieškoti naujo sprendimo: ką daryti, kad perteklinio dumblo kiekio nereikėtų kasti ir vežti utilizuoti. Sprendimo paieškos užtruko, vyko konsultacijos su užsienio specialistais, įlaidų gamintojais, projektuotojais. Pagaliau buvo nutarta dumblą, esantį koferdamų zonoje, sustiprinti cemento mišiniu. Tokią technologiją „Borta“ panaudojo pirmą kartą įmonės veikloje bei Klaipėdos uosto istorijoje. Šiems darbams atlikti buvo panaudota daugiau kaip 400 t cemento, panaudota speciali injektavimo įranga bei pasitelktos specialios plaukiojančios priemonės.

250 m ilgio pirsui reikėjo suformuoti 13 koferdamų, vadinamųjų kevalų, kurių kiekvieno skersmuo – 20 metrų. Koferdamų zonose esantis dumblas buvo injektuotas daugiau kaip į 1 tūkst. vietų. Tai buvo nenumatyti darbai, kurie beveik metais prailgino projekto įgyvendinimo terminą ir išaugino sąmatą, kaip ir dėl geopolitinių rinkos įtampų pabrangusios statybinės medžiagos, – užsakovas sumokėjo papildomai.
Sutvirtinus dumblą, rangovo laukė dar vienas didelis iššūkis.

Krantinei sutvirtinti sumontavo išskirtinę konstrukciją

Tvirtinant krantą 135A krantinėje, buvo įrengti specialūs įlaidai, kurie, panaudojus plaukiojančią hidraulinę platformą ir vikšrinius kranus „Liebherr“ (keliamoji galia 130 t bei 280 t), hidraulinius plaktus ir vibrogramzdintuvus, buvo nugramzdinti į 20 m gylį. Krantinės dalyje taip pat buvo įrengta konstrukcija iš 1 m skersmens vamzdžių (46 vnt.), įgramzdintų į 22 m gylį, įlaidų ir tvirtinimo detalių bei injekcinių inkarų.

BORTA„Pirso dalyje įrengėme išskirtinę konstrukciją, kokios dar nebuvo Baltijos šalyse, Skandinavijoje“, – pasakoja K.Zubrickas. Tai buvo konstrukcija, dėl kurios įmonė nerimavo ir ruošdamasi dalyvauti rangos konkurse.

BORTAKonstrukciją sudaro 1232 vnt. arba 9,3 tūkst. kv. m specialios formos įlaidai AS 500, iš kurių sumontuoti koferdamai nugramzdinti į 13,4 m gylį.

Didžiausias iššūkis buvo pačios konstrukcijos virš vandens montavimas. Kiekvienas 20 m skersmens kevalas buvo montuojamas iš 95 įlaidų, kurie vienas su kitu buvo jungiami, laikantis tikslių išmatavimų.

Visi kevalo elementai turėjo būti vienas su kitu sujungti spynos principu taip, kad laisvumas tarp atskirų sujungtų elementų būtų minimalus. Suklydus, konstrukciją tektų ardyti ir vėl sujungimo darbus pradėti iš naujo. Šie sujungti elementai turėjo sudaryti tikslių išmatavimų – skersmens ir spindulio (atkarpa, jungianti apskritimo centrą su paviršiaus tašku) – kevalą. Koferdamui įrengti įmonės teritorijoje buvo sukurtas konstrukcijos ruošinys, t. y. 20 m skersmens metalinis žiedas. Tai nukreipiančioji konstrukcija, kuri buvo padalinta į kelias dalis ir transportuojama į objektą, kur vėl buvo sujungiama, pakeliama virš vandens, sutvirtinama, kad būtų galima pradėti įlaidų gramzdinimo darbus.

Nugramzdintų 13 kevalų užpylimas taip pat reikalavo didelio atsakingumo ir atidumo. Jie buvo pripilti atvežto smėlio – palaipsniui, trečdaliais, laikantis specialios technologijos, kuri užtikrina kevalų stabilumą.

Rekonstrukcijos metu prie 135A krantinės ir pirso buvo visiškai sustabdyta Vakarų laivų gamyklos veikla, kuri atnaujinta iš karto po projekto užbaigimo.

„Borta“ stiprybė – sukaupta ilgametė patirtis

Specialiai šiam jūrų uosto infrastruktūros rekonstrukcijos projektui „Borta“ įsigijo 280 t keliamosios galios vikšrinį kraną „Liebherr LR1280“, kuriuo sunkios konstrukcijos vandenyje buvo montuojamos tiesiai nuo kranto. Dar vienas 16 t keliamosios galios kranas (plaukiojantis), buvo naudojamas tam, kad koferdamus pripiltų smėlio, kuris buvo plukdomas 200 t baržomis. Šiuo kranu buvo imami dumblo mėginiai, nustatant jo sluoksnio storį, injektuojant cementą, vykdant įlaidų gramzdinimo darbus. Atliekant hidrotechninius darbus, neįmanoma apsieiti be narų. Šiame objekte jų paslaugų reikėjo ne itin daug, nes įlaidoms ir vamzdžiams gramzdinti ar gruntui užpilti iš vandens pusės reikalinga beveik vien speciali technika.

Borta„Borta“ yra specializuota įmonė, kurios veikla sukoncentruota į jūrų uosto infrastruktūros įrengimą, rekonstravimą, metalinių konstrukcijų gamybą ir montavimą. Nors „Borta“ skaičiuoja 14-tus veiklos metus, tačiau iš tiesų kaupiamoji įmonės patirtis yra kur kas įspūdingesnė. Įmonėje triūsia specifinės patirties turintys specialistai, kurie šioje srityje dirba 20–40 metų (dalį patirties įgiję ir užsienyje). Todėl įmonė, kuriai vadovauja ir pats 25-erių metų patirtį šioje srityje sukaupęs K.Zubrickas, gali įvykdyti ir tokius itin sudėtingus projektus, koks buvo praėjusį birželį užbaigtas projektas Malkų įlankoje Klaipėdoje. „Šiame projekte įgytą koferdamų įrengimo bei dumblo sutvirtinimo papildomą, bet labai reikalingą ir svarbią patirtį aktyviai taikysime ir būsimuose darbuose“, – teigia K.Zubrickas.

Malkų įlankos infrastruktūros išvystymas, kaip sakė žiniasklaidoje cituojamas VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika, įmonės veiklą perkėlė į kitą lygį: „Jau galime džiaugtis rezultatais bei sukurta pridėtine verte ne tik mūsų įmonei, bet ir uostui, miestui, šaliai. Džiaugiuosi, kad šis projektas buvo įgyvendinamas nuosekliai ir kompleksiškai, įvertinant laivų remonto veiklos ypatumus. Tai leidžia užtikrinti dar efektyvesnį ir sklandesnį darbą, tai ypač svarbu pritraukiant naujus užsakymus, tačiau nuveikti dar yra ką.“

BORTA nuotr. 

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka




Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2026-11-13 10:05
Klaipėdos pajūryje pradedamas vienas didesnių pastarųjų metų turizmo infrastruktūros projektų – Giruliuose statomas daugiau kaip 70 mln. eurų vertės SPA viešbutis, kuriame bus naudojamas vietoje išgaunamas natūralus terminis mineralinis vanduo. Beveik 17 tūkst. kv. m ploto komplekse numatyta 168 kam...
nuotrauka
2026-11-12 14:40
Marijampolės daugiafunkcės arenos projektas sulaukė 9 mln. eurų valstybės finansavimo, tačiau paaiškėjus, kad vietoj anksčiau planuotų 3 000 žiūrovų vietų numatyta 1 800, kilo diskusijų dėl objekto dydžio ir galimybių. Marijampolės savivaldybė paaiškino, kodėl pasirinktas mažesnės arenos variantas, ...
nuotrauka
2026-11-11 14:11
Devyniose Lietuvos savivaldybėse planuojama statyti naujus sporto objektus – nuo daugiafunkcių arenų ir baseinų iki specializuotų sporto bazių. Valstybė 2026–2028 m. šiems projektams numatė beveik 45 mln. eurų, tačiau finansavimo pakako tik daliai savivaldybių: dar devyni projektai liko rezerviniame...
nuotrauka
2026-11-10 15:18
Klaipėdoje sustojo naujojo Kruizinių laivų terminalo statybos – į statybvietę nebegalima atvežti darbams būtino grunto dėl savivaldybės įvesto 25 tonų transporto priemonių bendrosios masės ribojimo. Rangovas „Tilsta“ sustabdė sutarties su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vykdymą. Jo skaiči...
nuotrauka
2026-11-06 07:18
Europai trūksta kokybiško ir įperkamo būsto, tačiau sprendimas nebūtinai yra naujų pastatų statyba. Didelė dalis pastatų, kuriuose Europa gyvens 2050 metais, jau stovi. Vis dėlto nemažai jų yra energiškai neefektyvūs, neatitinka gyventojų poreikių arba neužtikrina sveikos gyvenamosios aplinkos. Todė...
nuotrauka
2026-11-05 14:04
Pilaitėje iškils keturių aukštų priestatas, o atnaujintame sveikatos priežiūros centre atsiras ne tik daugiau gydytojų kabinetų, bet ir vaikų reabilitacijos bei psichikos sveikatos paslaugos. 6,4 mln. eurų vertės rekonstrukcijos darbus atliks bendrovė „Jungtiniai projektai“.
nuotrauka
2026-11-04 14:05
Viena po kitos verslą tikrinančios institucijos turės daugiau dėmesio skirti ne patikrinimų skaičiui, o realių rizikų prevencijai ir konsultavimui. Vyriausybė pritarė verslo priežiūros sistemos pakeitimams, kuriais siekiama mažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą, o institucijų veiklą vertint...
nuotrauka
2026-11-04 09:08
Gedimino prospekte esantis valstybės pastatas netrukus pasikeis iš esmės – bus keičiamas jo fasadas, pertvarkomos konstrukcijos ir atnaujinamos inžinerinės sistemos. Į 21 mln. eurų vertės modernizacijos projektą investuojama ne tik dėl šiuolaikiškesnių darbo erdvių: siekiama energijos sąnaudas sumaž...
nuotrauka
2026-11-04 05:39
Vilniaus Žvėryne baigtas statyti naujas „Sugihara“ klinikos pastatas, kurio architektūra išsiskiria dinamišku fasadu, o sprendiniai pritaikyti aplinkinio kraštovaizdžio kontekstui. Keturių aukštų, daugiau nei 1,8 tūkst. kv. m ploto pastato statybas Paribio g. 34 užbaigė generalinė rangovė „Naresta“....
nuotrauka
2026-10-30 10:20
Vilniaus naujos statybos būsto rinkoje kaupiasi kotedžai, kurių pardavimas gali užtrukti beveik trejus metus. Tuo metu Kaune ir Klaipėdoje būstas per metus pabrango daugiau nei 14 proc. Spalio mėnesio pirminės NT rinkos duomenys rodo didėjančius skirtumus tarp didžiųjų Lietuvos miestų.
nuotrauka
2026-10-30 09:54
Įmonė gali sulaukti baudos už tarptautinių sankcijų pažeidimą net ir nenustačius tyčinių veiksmų? Būtent tokį teisinį klausimą teks aiškintis Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT), į kurį dėl UAB „Vilpra“ bylos kreipėsi Regionų administracinis teismas. Ginčas kilo dėl Lietuvos muitinės bendrove...
nuotrauka
2026-10-29 08:14
Buvęs Migracijos departamento Kauno skyriaus pastatas gali tapti gyvenamuoju būstu arba studentų apgyvendinimo erdve. Turto bankas užbaigė 1,941 mln. eurų vertės sandorį – keturių aukštų administracinį pastatą Kauno centre įsigijo bendrovė „Prospekto valda“, svarstanti naujas jo panaudojimo galimybe...
nuotrauka
2026-10-28 15:31
Net dvi rusijos atakos nesustabdė Ukrainos Dnipro srityje vykusios rekonstrukcijos – čia po 13 mėnesių darbų atidarytas specializuotas reabilitacijos centras, skirtas karo metu sužeistiems kariškiams ir civiliams. Į daugiau kaip 1 700 kv. m ploto pastatą Lietuva investavo 2,5 mln. eurų.
nuotrauka
2026-10-28 09:35
Statybų užsakymų netrūks, tačiau rangovams gali pritrūkti žmonių ir pajėgumų – tokią riziką 2027–2028 m. įžvelgia „EIKA Construction“ generalinis direktorius Almantas Čebanauskas. Bendrovė jau yra pasirašiusi kitų metų sutarčių už 40 mln. eurų ir toliau plečia darbų portfelį, tačiau konkurenciją rin...
nuotrauka
2026-10-26 06:10
Greitesnis montavimas, tikslus klijų dozavimas ir patikimas izoliacinių plokščių tvirtinimas – pagrindiniai reikalavimai šiuolaikiniams stogų šiltinimo darbams. „Soudal“ produktų linijoje šiuos poreikius papildo naujasis „Soudatherm Roof 250“, skirtas mažesnės apimties projektams, ir didesniems obje...
nuotrauka
2026-10-25 08:26
Ar statyboms reikalingą medieną būtų galima gaminti iš kviečių šiaudų, kanapių ir medienos atliekų, mažinant pirminių žaliavų poreikį? VILNIUS TECH mokslininkai kuria dirbtinę medieną, iš kurios ateityje būtų galima gaminti statybinius elementus, plokštes ir kitas konstrukcijas. Technologija jau pas...
nuotrauka
2026-10-23 09:10
Vilniuje už daugiau nei 15 mln. eurų pastatytas naujas psichikos sveikatos gydymo korpusas, kuriame svarbus ne tik pacientų saugumas, bet ir pati aplinka: nuo specialaus apšvietimo bei akustinių sprendimų iki erdvių, padedančių atkurti kasdienio gyvenimo įgūdžius. Daugiau nei 4 tūkst. kv. m ploto pa...
nuotrauka
2026-10-22 15:16
Kauno Aleksotas sparčiai keičia veidą, o kartu auga ir jame vystomas gyvenamasis projektas „Matau Kauną“ – tvarių miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ pradeda jau penktojo projekto namo statybas, o tolesniuose etapuose teritorija bus vystoma kuriant skirtingo charakterio kvartalus. Plėtrą lydi ir a...
nuotrauka
2026-10-22 14:44
Vilnius sukuria didžiąją dalį Lietuvos aukštesnės pridėtinės vertės sektorių vertės, tačiau regionuose jau ryškėja pramonės ir inžinerijos kryptys, galinčios tapti naujais ekonomikos augimo varikliais. Inovacijų agentūros analizė atskleidė 44 susiformavusias ir 39 besiformuojančias verslo nišas – nu...
nuotrauka
2026-10-22 08:12
Pastato skaitmeniniame modelyje gali būti langai, fasado plokštės ir kiti konstrukciniai elementai, tačiau informacijos, reikalingos jų poveikiui klimatui įvertinti ar pakartotiniam panaudojimui, gali trūkti. Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjai sukūrė prototipą, padedantį nustatyti tokias...

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas