Integruojamus saulės elementus į fasadus, stogines ar net kelius, pristatėte ir savo pranešime „Advanced construction“ konferencijoje. Minėjote, kad tai sena idėja, tačiau kodėl mes jos iki šiol nepritaikome?

Integruojamų saulės elementų į pastatus, kelius ar kitus statinius idėja yra tikrai gana sena. Tačiau tokių sistemų nėra daug dėl keleto paprastų priežasčių. Pirmiausia, architektų, konstruktorių žinių trūkumas, kaip tokius sprendimus integruoti, antra – didesnė įrengimo kaina lyginant su ant stogo montuojama sistema.

Tačiau dažnai pamirštama tai, kad pats saulės elementas gali tarnauti kaip pastato elementas. Pavyzdžiui, integruojant į pastato stogo konstrukciją, reikės mažiau stogo dangos. Saulės elektrinė gali būti ir puikiu fasado elementu biurų pastatuose. Negaliu sakyti, kad tokių sprendinių Lietuvoje nėra, bet tikrai jų galėtų būti daugiau, ir čia reikia architektų noro ir fantazijos bei užsakovų pasiryžimo tai įgyvendinti.

Neišnaudojama ši galimybė ir renovuojant daugiabučius. Šiuo metu saulės elektrinę daugiabučiame name būtų galima įrengti tik bendriems namo energijos poreikiams tenkinti. Tad dažniau montuojamos saulės kolektorių sistemos karšto vandens ruošimui.

Kokios saulės elektrinių kainos ir kokybės tendencijos?

Žiūrint į ateitį saulės elementų kainos daug jau nebemažės, bet efektyvumo didinimui skiriama labai daug dėmesio. Inverteriai, saulės elektrinių „smegenys“, taip pat jau yra pakankamai efektyvūs, daugiau dėmesio skiriama jų patikimumo didinimui, išmaniam valdymui.

Sritis, kurioje mokslui ir pramonei dar reikia labai daug dirbti, yra akumuliatoriai. Iššūkius kelia jų efektyvumas, svoris, tarnavimo laikas ir kaina. Kitas įdomus techninis sprendimas, ateinantis į rinką – vadinami hibridiniai saulės elementai, kurie tuo pačiu metu gali būti naudojami ir elektros gamybai, ir šilumos gamybai.

Konferencijoje taip pat apžvelgėte plaukiojančias saulės elektrines. Kodėl šios sistemos tokios perspektyvios?

Šios sistemos labai didelę perspektyvą turi šalyse, kur žemė yra labai brangi arba jos plotai riboti. Nemažai tokių sistemų yra Kinijoje, Indijoje, Japonijoje. Tokios salų valstybės, kaip Maldyvai, Seišeliai, skiria daug dėmesio saulės jėgainių ant vandens vystymui.

Kita vertus, KTU studentų atliktas tyrimas parodė, kad didžiausią pasaulyje tokią sistemą būtų galima įrengti Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje. Atlikti tyrimai kitose šalyse parodė, kad, nepaisant didesnių investicijų į tokias sistemas, sistemų efektyvumas dėl vandens atspindžio efekto gali būti iki 2 proc. didesnis lyginant su sumontuota ant pastato stogo.

Tokie projektai vykdomi nacionaliniu mastu, o kaip dėl saulės energijos panaudojimo mažesniuose, kasdieniniuose sprendimuose? Ar efektyvu juos naudoti tokiems mažiems prietaisams ir ar saulės energijos užtenka jų veikimui palaikyti?

Vadinamosios „micro“ ar „pico“ saulės elektrinės, krovikliai taip pat sparčiai populiarėja dėl didėjančio tokių sistemų efektyvumo ir mažėjančios kainos. Dizaineriai kuria kuprines, kepures, net rūbus su integruotais saulės elementais telefonų ir kitų prietaisų krovimui. Šiek tiek didesnio galingumo sistemos labai populiarios besivystančiose šalyse, kur elektros energija yra brangi arba neprieinama atokesnėse vietovėse. Tai padeda išspręsti brangių elektros linijų tiesimo klausimus.

Pixabay.com nuotr.

Mažosios saulės elektrinės taip pat populiarėja ir miestuose. Čia yra daugybė būdų ir vietų, kaip jas galima panaudoti. Parkomatuose, autobusų aikštelių stoginėse, parkuose, apšvietimo stulpuose ir t.t. Vėlgi – jų pritaikymui reikia projektuojančių žmonių žinių, noro investuoti ir kūrybiškumo.

Ar Lietuvoje ne per mažai saulės energijos?

Saulėtų dienų Lietuvoje turime tiek pat arba net daugiau nei kaimyninės valstybės. Tačiau pas mus jaučiamas gana didelis saulėtų dienų sezoniškumas mūsų klimato juostoje. Pavyzdžiui, saulės elektrinė liepos mėnesį pagamina beveik 10 kartų daugiau energijos nei sausio mėnesį. Tad svarbu išspręsti energijos akumuliavimo-pasaugojimo klausimą.

Įdomus faktas: saulės jėgaines stebime jau beveik 10 metų. Gegužės mėnesis buvo rekordinis ir, panašu, visi šie metai bus geriausi per visą mūsų stebėjimų laikotarpį.

Apibendrinant: ko reikia, kad saulės energija būtų labiau išnaudojama Lietuvoje?

Tikrai nemanau, kad mes esame šioje srityje atsilikę. Vertinant mūsų klimatines sąlygas, tikrai neblogai atrodome Europiniame kontekste. Paskutiniais metais Lietuvoje įrengiamų saulės elektrinių kiekis sparčiai auga. Prie to labai prisidėjo supaprastintos sąlygos iki 5 kW saulės elektrinių įrengimui individualiuose namuose, 30 proc. parama tokių sistemų įrengimui ir, aišku, mažėjančios saulės elektrinių įrengimo kainos. Nors saulės energija daugumoje šalių visiškai nepakeis iškastinio kuro ar kitų rūšių energijos, tačiau ji gali padėti ženkliai sumažinti energijai skiriamas išlaidas.