Šiandien verslas yra svarbus universitetų socialinis partneris, teigia Kauno technologijos universiteto atstovai. Mokslo ir verslo bendradarbiavimas leidžiąs universitetams atliepti darbo rinkos poreikius, kurti aukštos kokybės studijų programas ir rengti stiprius ateities darbo rinkos dalyvius. Ši partnerystė, pasak jų, ne tik skatina inovacijas, bet ir stiprina ryšį tarp švietimo bei verslo bendruomenių, prisidedant prie ilgalaikio ekonominio vystymosi.

Pasak pranešime cituojamos K. Ukvalbergienės, verslas gali greičiau ir kokybiškiau persikvalifikuoti ar patobulinti kompetencijas, glaudžiau bendradarbiauti su universitetu ir regionu per įvairius projektus bei veiklas, o besimokantieji mokytis pagal poreikį ir galimybes, ugdyti rinkai reikalingas ar specifines, tarpkultūrines ir verslumo kompetencijas, tokiu būdu įgaunant geresnes karjeros perspektyvas.

AB „Lietuvos geležinkeliai" grupės Techninės plėtros vadovas Giedrius Grabauskas pastebi, kad aljansai yra puikus talentingų studentų ir absolventų šaltinis. Pasak jo, verslas naudojasi universitetų siūloma talentų ir aukštos kvalifikacijos specialistų gausa, taip pat prisideda prie jų ugdymo.

Praktinės patirties galimybės studentams

KTU studijų prorektorė teigia, kad šiandien universiteto veiklos neįsivaizduojamos be bendradarbiavimo su socialiniais partneriais. Į universiteto veiklas jie įsitraukia aktyviai – dalyvaujant universiteto valdymo struktūrose, studijų programų komitetuose, teikiant tematikas semestro ar baigiamiesiems projektams, skaitant paskaitas, siūlant praktikos vietas.

KTU nuotr.

Taip pat kartu kuriant ir įgyvendinant modulius bei studijų programas, dalyvaujant projektuose, sudarant sąlygas atlikti praktines užduotis įmonėse, organizuojant kūrybines dirbtuves studentams, sprendžiant iššūkius, įrengiant pilnai veikiančias laboratorijas ir kt.

„Socialiniai partneriai prisideda ir kuriant jungtinį Europos universitetų aljansą ECIU universitetą – net 5 socialinių partnerių atstovai dalyvauja ECIU universiteto taryboje. Akivaizdu, kad siekiant ugdyti ateičiai pasiruošusius būsimus darbuotojus, būtina ekosistema, kurioje aktyviai dalyvauja visos suinteresuotosios pusės", – sako K. Ukvalbergienė.

Pranešime cituojamas G. Grabauskas antrina, kad verslo atstovai perduoda praktinę patirtį studentams ir dėstytojams bei padeda įgyti reikalingų žinių verslo srityje. Jis pastebi, kad visos šios veiklos prisideda prie studentų kvalifikacijos, atitinkančios darbo rinkos poreikius, ugdymo ir užtikrina, kad ateities specialistai bus pasiruošę įsitraukti į verslo aplinką.

„Verslas gali toliau plėsti stipendijų ratą, kurios pritrauktų studentus rinktis konkrečias specialybes, siūlydamas praktikos vietas, stažuotes, kur studentai įgytų praktinės patirties ir susipažintų su realia verslo aplinka bei jos dinamika", – apie mokslo ir verslo bendradarbiavimo galimybes kalba LTG grupės atstovas.

Verslo atstovai – mentoriai studentams

KTU studijų prorektorė teigia, kad Universitete jau 10 metų veikia mentorystės programa „GUIDed", kurioje mentoriais studentams yra tiek patys studentai, dėstytojai, tiek alumnai ir socialiniai partneriai. Ypač studentų mėgstama – karjeros mentorystė. Šiuo metu KTU turi 132 verslo atstovus, kurie mentoriauja studentams asmeninio tobulėjimo ir karjeros planavimo klausimais.

„Mentoriai padeda studentams susidaryti asmeninio tobulėjimo planus, skatina išsikelti karjeros tikslus, ugdo studentų lyderystės kompetencijas, atkreipia jų dėmesį į tai, kas svarbu studijoms, karjerai ir tobulėjimui. Tai neįkainojama patirtis studentams, kurie dar tik kuria savo karjeros kelią", – sako K. Ukvalbergienė.

Ji pasakoja, kad kita stipri socialinių partnerių mentorystės linija, ypač skatinama universitete, ateina per studijų modulius, kuriuose yra sprendžiami visuomenės ar įmonių iššūkiai. Įmonių atstovai kviečiami aktyviai prisijungti prie tarpdisciplininių, o neretai ir tarptautinių studentų bei dėstytojų komandų, kurios dirba su pateiktais iššūkiais.

Asociatyvi pranešimo autorių nuotr.

G. Grabauskas papildo, kad spręsdami verslo iššūkius studentai gali įgyti praktinių įgūdžių, susipažinti su aktualiomis sritimis ir jose kylančiais iššūkiais bei domėtis jų sprendimo būdais.

„Įmonės pačios teikia iššūkius, kartu dalyvauja kuriant modulius, skaito pranešimus, organizuoja kūrybines dirbtuves studentams, dalijasi savo patirtimi. Siekiame, kad verslo atstovai įsitrauktų į mokymosi veiklas kuo aktyviau, nes darbas visoms suinteresuotoms grupėms kartu atneša daug geresnius rezultatus", – pastebi K. Ukvalbergienė.

„Lietuvos geležinkelių“ nuotr.

Neretai produktai virsta startuoliais

KTU studijų prorektorė dalijasi pavyzdžiu, kad vienas iš modulių, kuris integruoja kompetencijomis grįstą mokymąsi „nuo idėjos iki produkto sukūrimo", yra „Produkto vystymo projektas". Studentai mokosi tarpkryptinėse komandose patirtiniu būdu, bendradarbiauja su Universiteto mokslininkais ir socialiniais partneriais bei sprendžia realias mokslines ir praktines problemas, vystydami naujus produktus.

2023 m. modulyje savo iššūkius teikė 14 įmonių, kurias sprendė 97-ios tarpdisciplininės studentų komandos, o jiems padėjo daugiau nei 40 mentorių. K. Ukvalbergienė džiaugiasi, kad ne taip jau retai produktai virsta startuoliais.

„Dar vienas iš gerų bendradarbiavimo su verslu studijose pavyzdžių yra nuo 2016 m. magistrantūros studijose siūlomos tarpkryptės MA+ kompetencijos, kurios rengiamos ir įgyvendinamos kartu su verslo atstovais. Šiuo metu siūlome 15 tokių kompetencijų – nuo „Duomenų analitikos", „Duomenų saugos" iki „Žiedinės ekonomikos" ir „Projektų valdymo", – teigia ji.

K. Ukvalbergienė pasakoja, kad Universitete intensyviai diegiamas iššūkiais grįstas mokymosi metodas, kurio centre – realaus gyvenimo iššūkiai. Juos kartu sprendžia tarpdisciplininės studentų, dėstytojų ir tyrėjų komandos, bendradarbiaudamos su verslo įmonėmis ir organizacijomis, ieškodamos inovatyvių sprendimų aktualioms problemoms. Šis metodas jau yra įdiegtas daugiau nei 70 proc. KTU studijų programų.

„Verslo atstovai dalijasi patirtimi, teikia karjeros patarimus ir padeda studentams plėtoti tinkamas kompetencijas bei vertybes. Taip pat įkvepia studentus siekti ilgalaikių tikslų, o ne trumpalaikės naudos", – pabrėžia G. Gradauskas.