2026 m. lapkričio 9 d. pirmadienis, 12:13:26
Reklama  |  facebook

Ką privalu žinoti daugiabučių gyventojams, norintiems remontuoti savo būstą

2019-02-26 11:47
Alytiškė V.V. gyvena senos statybos penkiaaukščio namo viršutiniame aukšte. Kampinio buto gyventojai kenčia nuo pelėsio, drėgmės, kuri skverbiasi per stogą ir išorines sienas. Šildymo sezono metu bute oras įšyla tik iki 15 ar 17 laipsnių. Namo bendrija jau dešimtmetį žada, bet nesiima stogo remonto.
nuotrauka
Asociatyvi portalo Statybunaujienos.lt archyvo nuotr.


Minimos įmonės
Statybos inspekcija (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos),
Kur kreiptis dėl daugiabučio namo būklės įvertinimo

V.V. teiraujasi, ar jos atveju galėtų padėti Statybos inspekcija, įvertindama realią situaciją.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, paaiškino, kad neatlieka daugiabučio gyvenamojo namo ar atskirų jame esančių butų būklės įvertinimo bei statinio naudojimo priežiūros. Daugiabučio gyvenamojo namo naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Dėl iškylančių klausimų, susijusių su tokių namų naudojimu ir priežiūra, atsakė Statybos inspekcijos specialistai, reikėtų kreiptis į savivaldybės administraciją.

„Daugiabučio gyvenamojo namo ar atskiros jo dalies (buto) būklės įvertinimą gali atlikti atestuotos ekspertizės įmonės, kurios atsižvelgiant į statinio ekspertizės rezultatus, statinio ekspertizės akte, be statinio techninės būklės įvertinimo, nurodo galimus sprendimus“, – atsakė Ligita Luščiauskaitė, Statybos inspekcijos atstovė viešiesiems ryšiams.

Planuojantiems buto remontą

Daugiabučio namo gyventoja taip pat planuoja buto remontą, kurio metu norėtų virtuvės ir svetainės bei tualeto ir vonios erdves sujungti į viena, įstiklinti balkoną, keisti radiatorius.

„Kai daugiabučiame gyvenamajame name planuojama atlikti remonto darbus, pirmiausia reikia nustatyti statybos rūšį, išsiaiškinti, ar planuojami darbai bus priskirti kapitalinio ar paprastojo remonto darbams, – aiškina L. Luščiauskaitė. – Kapitalinis ir paprastasis remontai, turi skirtingus požymius. Statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant (pavyzdžiui, statinio nelaikančiųjų konstrukcijų įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas; fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas; pastatų ar jų dalių apšiltinimas; statinio bendrųjų, atskirųjų inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas ar kiti statybos darbai nurodyti statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“).“

Ar daugiabučio gyvenamojo namo siena, kita konstrukcija yra statinio laikančioji ar nelaikančioji konstrukcija, gali spręsti tik kvalifikuoti specialistai, t. y. projektuotojai arba statinio ekspertai, akcentuoja Statybos inspekcija.

Taip pat reikia žinoti kokiai statinių kategorijai (ypatingųjų ar neypatingųjų) daugiabutis gyvenamasis namas priskiriamas. Tai nustatoma pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 ir 28 dalių nuostatas bei statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nustatytus požymius ir techninius parametrus. Statinio kategoriją galima pasitikslinti pas projektuotoją ar namo techninį prižiūrėtoją. 

Kokiais atvejais būtinas leidimas

Leidimas atlikti kapitalinį remontą privalomas ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio gyvenamojo namo kapitaliniam remontui atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda; kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos; kai daugiabutis gyvenamasis namas yra kultūros paveldo statinys; kai atliekant kapitalinį remontą keičiama daugiabučio gyvenamojo namo ar jų patalpų naudojimo paskirtis.

Jei kapitalinio remonto darbai nepatenka į šiuos atvejus, tai statybą leidžiančio dokumento tokio pastato kapitalinio remonto darbams nereikia. Tačiau visais atvejais atliekant kapitalinio remonto darbus daugiabučiame gyvenamajame name reikalingas kapitalinio remonto projektas.

Taip pat reikia žinoti, jei daugiabutis gyvenamasis namas yra ypatingasis statinys, tai kapitalinio remonto projekto ekspertizė yra visada privaloma. Jei daugiabutis yra neypatingasis statinys, tai kapitalinio remonto projekto ekspertizė taip pat yra privaloma, išskyrus tuos atvejus, kai statybą leidžiantį dokumentą reikia gauti tik dėl to, kad kapitalinio remonto darbais yra keičiama neypatingojo daugiabučio, esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje, išvaizda.

Leidimas atlikti paprastąjį remontą privalomas ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio gyvenamojo namo paprastajam remontui atliekamam mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda; kai atliekant šių pastatų paprastąjį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos; kai atliekant paprastąjį remontą keičiama daugiabučio gyvenamojo namo ar jų patalpų naudojimo paskirtis.

Jei paprastojo remonto darbai nepatenka į šiuos atvejus, tai statybą leidžiančio dokumento tokio pastato paprastojo remonto darbams nereikia. Paprastojo remonto atveju, projektą privaloma parengti, tik tais atvejais, kai privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą statinio paprastojo remonto darbams.
  • Pastato išvaizdos keitimu laikoma: balkonų, lodžijų įstiklinimas; fasado elementų keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą), naujų įrengimas; stoglangių įrengimas, keitimas; esamų angų pastato fasade užtaisymas; šlaitinio stogo dangos keitimas, dažymas, stoglangių įrengimas, keitimas; fasadų dangos įrengimas, keitimas, dažymas; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų, iškylančių daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo; Kultūros vertybių registre nurodytų kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimas; kiti darbai, keičiantys pastatų išvaizdą.

Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai yra:

  1. bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 
  2. bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus);
  3. pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams;
  4. vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme;
  5. bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.
Statybos inspekcija taip pat primena – jei atliekant daugiabučio gyvenamojo namo kapitalinį ar paprastąjį remontą statybos darbai bus susiję su bendro naudojimo objektais, tai reikės gauti butų ir kitų patalpų savininkų protokolinį sprendimą, priimtą Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.

Atitinkamus statinio projektus kapitalinio remonto ar paprastojo remonto atlikimui rengia statinio projektuotojai, turintys teisę užsiimti šia veikla. Konkrečiu atveju dėl projekto parengimo reikia kreiptis į projektuotoją.

Statybą leidžiančius dokumentus daugiabučio gyvenamojo namo kapitalinio remonto ar paprastojo remonto atlikimui išduoda savivaldybių administracijos. Konkrečiu atveju, parengus atitinkamą statinio projektą, dėl statybą leidžiančio dokumento reikėtų kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje yra pastatas, administraciją. Prašymą ir kitus reikiamus dokumentus statybą leidžiančiam dokumentui gauti galima pateikti nuotoliniu būdu, per IS „Infostatyba“, www.planuojustatyti.lt arba tiesiogiai savivaldybės administracijos įgaliotam valstybės tarnautojui.

 

  • Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos teikia profesionalias konsultacijas telefonu (8 5) 207 3333, taip pat klausimus galima pateikti užpildžius atitinkamą formą interneto svetainėje.
Statybunaujienos.lt



Sprendimai

nuotrauka
2026-10-26 06:10
Greitesnis montavimas, tikslus klijų dozavimas ir patikimas izoliacinių plokščių tvirtinimas – pagrindiniai reikalavimai šiuolaikiniams stogų šiltinimo darbams. „Soudal“ produktų linijoje šiuos poreikius papildo naujasis „Soudatherm Roof 250“, skirtas mažesnės apimties projektams, ir didesniems obje...
nuotrauka
2026-10-19 06:51
Techniškai geros būklės pastatus Lietuvoje kartais tenka griauti ne dėl jų būklės, o dėl statybos reikalavimų, kurių neįmanoma įgyvendinti neproporcingai nepertvarkius esamų konstrukcijų. Projektuotojai atkreipia dėmesį: lankstesnis reguliavimas galėtų padėti išsaugoti daugiau pastatų ir mažinti sta...
nuotrauka
2026-09-15 08:20
Pelėsį nuvalote, langus nusausinate, patalpą išvėdinate – ir po kelių savaičių viskas prasideda iš naujo? Tai gali būti ne netvarkingo vėdinimo ar per didelės drėgmės problema. KTU mokslininkė perspėja: besikartojantis pelėsis, juoduojantys sienų kampai ir nuolat rasojantys langai gali rodyti šalčio...
nuotrauka
2026-09-04 11:51
Kalbant apie svarbius gyvenimo įvykius, persikraustymas laikomas viena iš stresą keliančių, tačiau kartu ir jaudinančių patirčių. Persikraustymas Lietuvoje gali gali būti fiziškai ir emociškai sudėtingas, todėl reikia iš anksto pasiruošti pokyčiui, kad viską gerai apgalvotumėte ir išvengtumėte kuo ...
nuotrauka
2026-09-03 14:26
Vyriausybė pritarė strateginių atraminių ligoninių vystymui – Vilniuje ir Kaune planuojama kurti fortifikuotus, dvigubos paskirties ligoninių kompleksus. Juose sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos įprastomis sąlygomis, o ekstremaliųjų situacijų ar krizės atveju infrastruktūra galėtų būti pr...
nuotrauka
2026-09-02 14:16
Didesni balkonai, sutvarkytas kiemas, patogesnis parkavimas, galimybė dirbti iš namų – žmonių gyvenimo būdas per kelis dešimtmečius pasikeitė, tačiau didelė dalis Lietuvos daugiabučių liko tokie patys.
nuotrauka
2026-09-01 07:35
Daugeliui išmanūs namai vis dar asocijuojasi su brangiomis technologijomis, tačiau jų paskirtis vis dažniau suvokiama kitaip – ne kaip papildoma prabanga, o kaip būdas supaprastinti kasdienybę. Vilnietis auditorius Lukas Andriušis su šeima naujos statybos 140 kv. m name įsidiegė „JUNG HOME“ sistemą ...
nuotrauka
2026-08-31 07:21
Po daugiabučio renovacijos daugelis gyventojų tikisi vieno – kad namuose bus šilčiau, sumažės šildymo sąnaudos, o skersvėjis liks praeityje. Todėl daugelį nustebina, kai po kelerių metų pro langus vėl pradedama jausti šaltą orą.
nuotrauka
2026-08-19 07:55
Architektūroje ilgą laiką vyravo tylus susitarimas: tai, kas funkcionalu, turi būti nematoma. Akustiniai sprendimai dažniausiai tapdavo „būtinu blogiu“ – nemaloniomis plokštėmis, kurias architektai stengdavosi paslėpti už pakabinamų konstrukcijų ar baldų. Tačiau šiandien šis požiūris išgyvena transf...
nuotrauka
2026-08-13 07:36
Išvykstant atostogų verta pasirūpinti ne tik lagaminu, bet ir namuose liekančiais elektros prietaisais. Dalis jų elektros energiją vartoja net tada, kai nėra naudojami, o kai kuriuos įrenginius išjungti svarbu ir dėl saugumo. „Ignitis“ primena, ką prieš išvykstant verta atjungti nuo elektros tinklo.
nuotrauka
2026-08-07 06:15
Lauko virtuvė šiandien tampa ne tik maisto gaminimo vieta, bet ir pilnaverte namų erdve po atviru dangumi. Pasak „IKEA“ Interjero dizaino departamento vadovės Mortos Bučinskienės, funkcionalią lauko virtuvę galima įsirengti tiek erdviame kieme, tiek nedidelėje terasoje – svarbiausia tinkamai suplanu...
nuotrauka
2026-07-31 11:42
Karšti orai skatina gyventojus ieškoti būdų, kaip namuose palaikyti gaivesnį orą ir komfortišką mikroklimatą. Vienas dažniausiai pasirenkamų sprendimų – rekuperacinė sistema. Tačiau specialistai primena, kad rekuperatorius nėra kondicionierius: jis nekuria šalčio ir negali aktyviai sumažinti patalpų...
nuotrauka
2026-07-21 07:47
Vis daugiau Lietuvos sodų ir viešųjų želdynų prižiūrėtojų renkasi kapiliarinį drėkinimą – technologiją, kuri vandenį tiekia tiesiai į augalo šaknų zoną ir leidžia užauginti vešlius gėlynus bei sveikas gyvatvores gerokai mažesnėmis vandens sąnaudomis. Apie tai, kaip veikia ši sistema ir kodėl, renkan...
nuotrauka
2026-07-14 07:27
Tinkamai suvaldyta akustika tampa esminiu veiksniu, lemiančiu, kaip mes jaučiamės skirtingose erdvėse – nuo viešų renginių iki darbo aplinkos. Šiandien vis dažniau suprantama, kad garsas yra ne tik foninis elementas, bet ir tiesiogiai patirties kokybę formuojantis veiksnys.
nuotrauka
2026-07-02 11:51
Įprasta manyti, kad mažesnės sąskaitos už šildymą įmanomos tik po daugiabučio renovacijos, tačiau Klaipėdoje veikianti piliečių energetikos bendrija „Taikos 30“ įrodo, jog ilgalaikę naudą gali sukurti kompleksiški energetiniai sprendimai. Geoterminis šildymas, grindinis vėsinimas, saulės elektrinė i...
nuotrauka
2026-06-19 13:46
Vanduo yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis, tačiau retas susimąsto, kiek jo iš tiesų sunaudoja namuose. Statistikos duomenimis, vienas Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai sunaudoja apie 27 kubinius metrus vandens – tai prilygsta maždaug tūkstančiui prausimųsi duše. Nors kasdienis vandens...
nuotrauka
2026-04-30 07:32
Šiuolaikinė urbanistika skatina paslaugų prieinamumą „čia pat“, todėl sporto klubai daugiabučių pirmuose aukštuose tapo įprastu reiškiniu. Tačiau šis kaimynystės modelis dažnai atsimuša į akustinę sieną: tai, kas verslui yra darbinė aplinka, gyventojui tampa nepakeliamu triukšmu.
nuotrauka
2026-04-29 07:15
Verslo įsikūrimas daugiabučių namų pirmuosiuose aukštuose dažnai tampa iššūkiu bendruomenės ramybei. Restoranai, klinikos ar biurai reikalauja galingų mikroklimato sprendimų, tačiau tradiciniai išoriniai blokai ant fasadų neretai tampa ginčų objektu dėl triukšmo, vibracijos ar sudarkytos pastato est...
nuotrauka
2026-04-28 07:40
Šiuolaikinė urbanistika diktuoja tendenciją: daugiabučių pirmieji aukštai tampa paslaugų ir pramogų centrais. Nors gyventojams patogu turėti sporto klubą ar valyklą tame pačiame pastate, už sienos ar po grindimis įsikūrusi komercija neretai tampa akustiniu iššūkiu.
nuotrauka
2026-04-27 07:38
Šiuolaikinėje urbanistikoje vis dažniau dominuoja daugiafunkcė pastatų paskirtis, kai pirmuose aukštuose įsikūrusios komercinės erdvės tampa neatsiejama gyvenamosios aplinkos dalimi. Nors tai suteikia patogumo, praktika rodo, kad tokia kaimynystė neretai tampa konfliktų zona.

Statybunaujienos.lt » Sprendimai