Įmonė „Požeminiai darbai“ verčiasi infrastruktūros darbais, tad daugiausiai vykdo Europos sąjungos lėšomis finansuojamus projektus, nuo kurių priklauso ir įmonės sėkmė. Vienas ES finansavimo periodas – 2007–2013 m. – pasibaigė, o kitas, nors oficialiai turėjo prasidėti 2014 m., vis dar neįsibėgėja. Dėl to trūksta projektų.

Įmonių daug – projektų mažai

„Įmonių daug, projektų mažai – tokia situacija atsipalaiduoti neleidžia“, – sako R. Baikštys (nuotraukoje kairėje su nominacija „Sėkmingai dirbanti įmonė 2015“). Įmonės vadovo nuomone, tokią situaciją lėmė ir rinkimai, ir vyriausybių kaita – politika ateina ir į verslą. Ypač ryškiai tai jaučiama dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose. 

Viešieji pirkimai yra ta sritis, kuri jaudina visą verslą. Todėl įmonių vadovai nedviprasmiškai sutiko Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) sektorinę – viešųjų pirkimų statybos srityje – apžvalgą. VPT pranešime sakoma, jog „analizė parodė, kad viešuosiuose pirkimuose šiame sektoriuje dalyvauja 20-30 įmonių. 32 proc. statybos sektoriaus viešųjų pirkimų pasiūlymų pateikė tik vienas rangovas. Rinkoje veikia virš 5000 statybos įmonių, tačiau 20 įmonių laimi 50 procentų viešųjų pirkimų, o pirkimuose apskritai dalyvauja 529 įmonės“. Verslas turi savo nuomonę.

„Projektai yra labai politizuoti, priklausomi ir lemiami partijų, jų sėkmių, nesėkmių, užimamų postų, – sako R. Baikštys. – Aiškiai kažkam sukuriamos išsikirtinės sąlygos, bet niekas su tuo nekovoja.“

Kaip išmatuoti ekonomiškai naudingiausią kainą?

Dar vienas viešųjų pirkimų skaudulys – mažiausios kainos kriterijus, nuo kurio nukentėjo visi – tiek rangovai, tiek užsakovai. Bet dėl ekonomiškai naudingiausios kainos kriterijaus vadovas neturi vienareikšmiškos nuomonės. 

„Kol kas nežinau, ar šis kriterijus išspręstų situaciją. Kai statome valymo įrenginius, gyvenamąjį namą, gamyklą, formules žinome: brangiai statysi, bet pigiai eksploatuosi. Bet jeigu reikia uždengti stogą – kaip įvertinsi?“ – abejonėmis dalijasi „Požeminių darbų“ vadovas. Kita vertus, pastebi jis, gudrauja ir užsakovai. Viešųjų pirkimų konkursuose dalyvaujantys rangovai mato, kaip konkursų sąlygose atsiranda vis nauji kriterijai, kurie paprastai pritaikomi kokiai nors konkrečiai įmonei – konkurso dalyvei. R. Baikštys sako galintis suvokti, kodėl tai vyksta ir nelabai kas gali pakeisti situaciją. Pagrindinis dalykas – per maža Lietuvos rinka.

Ką daryti su darbuotojais, kai nėra projektų?

Užsakymai nėra vienintelė problema, kurią spręsti būtina. Nuolat juntama ir įtampa dėl darbuotojų. Prasidėjus infrastruktūros projektams, įmonei visuomet prisireikia aukštos kvalifikacijos suvirintojų, kitų kvalifikuotų specialistų. 

„Bet visuomet reikia galvoti, ką daryti, kai nėra projektų,– sako R. Baikštys. – Reikia turėti, ką jiems duoti dirbti.“

Tokios įmonės, kaip „Požeminiai darbai“, neretai atsiduria spąstuose: išlaikyti aukštos kvalifikacijos darbuotojų, nesant darbo, neįmanoma, o kai atsiranda projektai – reikia darbuotojų, kurių sunku rasti. Paklaustas apie darbuotojų nuomos galimybę, įmonės vadovas sako, kad gal tai ir būtų sprendimas, bet tuomet, R. Baikščio nuomone, nuomos įmonė susidurtų su ta pačia problema, kaip ir kitos įmonės – kaip juos išlaikyti, kai nėra darbo. 

Investicijos – mažinti sunkų fizinį darbą

Didžiausios investicijos įmonėje skiriamos taip pat tam, kad kuo mažiau liktų sunkaus fizinio darbo, kurio statyboje yra labai daug. Jeigu praėjusių metų bendrovės „Požeminiai drabai“ apyvarta siekė 7,5 mln. eurų, tai investicijoms buvo skirta 0,2 mln. eurų.

Sėkmingai dirbti Lietuvos rinkoje darosi vis sudėtingiau. Reikia išmanyti ne tik vadybos subtilybes, bet ir gebėti gauti užsakymų, rinkoje veikiant virš 5000 statybos įmonių, kai 20 įmonių laimi 50 procentų konkursų.