„Kaip už mūro“

Posakis „kaip už mūro sienos“ turi savo istoriją. Tai besąlygiškai reiškia viena – saugu, patikima, verta. Todėl nenuostabu, kad absoliuti dauguma žmonių, planuojančių statyti namą, renkasi kaip tik mūro sienas, kurios jiems asocijuojasi su saugumu, tvirtumu, patikimumu, tradicija. 

Tačiau XXI amžiaus mūro siena skiriasi nuo sienos, pastatytos prieš kelis šimtus metų.

Nuotraukoje – dr. Audronė Endriukaitytė: „Jūsų namui papildomos vertės sukuria „Paroc“ akmens vatos ir mūro sienos dermė“ 

„Mūro sienos konstrukcija pasikeitė. Pastaruoju metu vis daugiau galvojama, kaip statyti, kad šildymo sąnaudos būtų kuo mažesnės, patalpų mikroklimatas kokybiškesnis, o pastato atitvaros ilgaamžės ir patikimos. Pagaliau, pasaulis vis garsiau kalba apie CO₂  emisiją, klimato kaitą, – sako „Paroc“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims dr. A. Endriukaitytė. – Efektyvinant statybą ir galvojant apie šildymo sąnaudas, buvo pradėtos naudoti mūro sienos su oro tarpu. Vėliau tas oro tarpas buvo užpildomas šilumos izoliacija, o dar vėliau atsirado tinkuojamos ir vėdinamos sienų sistemos.“

Šiuolaikinė siena turi kelias sudėtines dalis. Viena iš jų – mūras, tai yra plytos arba blokeliai, šilumos izoliacija, apsauga nuo vėjo (kai sienos yra vėdinamos), tvirtinimo elementai ir apdailos sluoksnis.

„Jeigu norima gyventi name, kurio sienos būtų nedegios ir ilgaamžės, reikia teisingai ir tikslingai pasirinkti visą sistemą“, – sako dr. A. Endriukaitytė, pastebėdama, kad vienas iš efektyviausių optimalaus pasirinkimo kelių yra siekti sudedamųjų dalių sinergijos.

„Paroc“ akmens vatos ir mūro sinergija – didesnis atsparumas ugniai

Mūras iš keramikos, silikato, akyto betono ar keramzitbetonio yra mineralinė inertinė medžiaga, gaminama iš gamtoje natūraliai randamų žaliavų: molio, kalkių, smėlio ir vandens. Akmens vata yra gaminama iš vulkaninės kilmės uolienų: bazalto, gabro, olivino ir dolomito. 

„Medžiagos degumo savybės priklauso nuo žaliavos, iš kurios ši medžiaga gaminama, – sako dr. A. Endriukaitytė. – Kaip jau minėta anksčiau, keramikos, silikato, akyto betono ar keramzitbetonio mūro sienos yra iš nedegių plytų ar blokelių. Taigi jos yra nedegios ir atitinka A1 degumo klasę.“

Dešinėje – Fasadas su lakštinių medžiagų apdaila

• laikanti konstrukcija: mūras,
• karkasas apdailai tvirtinti,
• šilumos izoliacija: PAROC eXtra, PAROC eXtra plus,
• PAROC Cortex (PAROC Cortex b),
• vėdinamas oro tarpas, ≥ 30 mm,
• fasado apdaila.

Kai sienos apšiltinamos degiomis medžiagomis, jos yra klasifikuojamos jau kaip B s-1 d0 ar net žemesne gaisrine klase. Todėl siekiant, kad ir apšiltinta mūro siena atitiktų saugiausią ugnies požiūriu A1 klasę, reikia rinktis nedegią šilumos izoliaciją bei nedegias sienos apdailos medžiagas.

Beveik visos mineralinės vatos rūšys, pastebi dr. A. Endriukaitytė, klasifikuojamos kaip nedegios medžiagos, tačiau „Paroc“ akmens vatai, kuri gaminama iš nedegios žaliavos – uolienų, – yra būdinga itin aukšta, tai yra apie 1000 laipsnių, lydymosi temperatūra. Dauguma „Paroc“ akmens vatos gaminių, net nepadengtų jokia danga, yra priskiriami saugiausiai A1 degumo klasei. Akmens vata ilgiau saugo pastato konstrukcijas nuo ugnies poveikio, todėl ja rekomenduojama apšiltinti net ir tokias konstrukcijas, kurioms taikomi itin griežti priešgaisriniai reikalavimai.

„Nedegi mūro siena ir nedegi akmens vata – tai dvi svarbiausios sienos dalys. Jos dažniausiai yra mažai matomos arba iš viso nematomos, tačiau jų teikiama nauda juntama visą pastato gyvavimo laiką“, – pabrėžia „Paroc“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims. 

„Paroc“ akmens vatos ir mūro sinergija – didesnis matmenų stabilumas

Teisingai pastatytos mūro sienos ilgaamžiškumas nekelia abejonių ir tai yra, ko gero, vienas iš svarbiausių kriterijų, pasirenkant mūrą kaip laikančiąją sienos konstrukcijos dalį. Sienos ilgaamžiškumui didelės įtakos turi visos tokioje konstrukcijoje panaudotos medžiagos, taip pat ir šilumos izoliacija. Akmens vatos pagrindinės savybės – šilumos laidumas ir degumas – laikui bėgant taip pat nesikeičia. 

Be šių pagrindinių šilumos izoliacijos savybių, sienos ilgaamžiškumui labai svarbus yra ir matmenų stabilumas.

Pastato sienos vasaros metu nuo saulės įkaista iki 70 laipsnių ir daugiau. Pasirinkus nevėdinamos sienos konstrukciją, kai tiesiai ant šilumos izoliacijos yra klojamas tinko apdailos sluoksnis, šilumos izoliacijos matmenų stabilumas tampa ypač svarbus. 

„Jei šilumos izoliacija deformuojasi dėl temperatūros pokyčių – tai tinko apdailos sluoksnis gauna papildomų įtempimų ir, laikui bėgant, jame gali atsirasti plyšių, į kuriuos gali patekti vanduo, – atkreipia dėmesį dr. A. Endriukaitytė. – Per keletą tokių atšalimo – atšilimo arba žiemos – vasaros ciklų tinko sluoksnis suaižės, o per plyšius, atsiradusius tarp šilumos izoliacijos plokščių, padidės šilumos nuostoliai.“

„Paroc“ akmens vatos plokštės yra stabilių matmenų, o veikiant temperatūrai nesideformuoja – išlaiko savo formą. Ši išskirtinė akmens vatos gaminių savybė leidžia pasirinkti ir tamsių spalvų tinko apdailą. Pastato eksploatacijos metu dėl temperatūros pokyčių tarp šilumos izoliacijos plokščių neatsiras plyšių, tinko sluoksnis išlaikys pradinę būklę. 

„Paroc“ akmens vatos ir mūro sinergija – sausos ir šiltos sienos

Statybos metu tiek dėl technologinių procesų, tiek ir dėl gamtinių sąlygų mūro sienoje susikaupia nemažai drėgmės. Sieną apšiltinus vandens garams laidžiomis medžiagomis, per pirmąjį šildymo sezoną ji išdžiūsta. 

Kairėje – Fasadas su plytų apdaila

• laikanti konstrukcija: mūras,
• šilumos izoliacija: PAROC eXtra, PAROC eXtra plus,
• PAROC Cortex (PAROC Cortex b),
• vėdinamas oro tarpas, ≥ 30 mm,
• apdailos plytų mūras.

„Paroc“ akmens vatos gaminiai gerai praleidžia vandens garus. Tai reiškia, kad sienų apšiltinimo ar pastatų eksploatavimo metu į akmens vatą patekusi drėgmė laisvai juda į išorę ir pasišalina per sienos apdailą arba vėdinamą oro tarpą. Paprastai tai vadinama „kvėpuojančiomis“ sienomis. Vandens garų judėjimas nekeičia akmens vatos šiluminių ir eksploatacinių savybių. Tai labai svarbu, siekiant užtikrinti pastato konstrukcijų ilgaamžiškumą ir geresnes patalpų mikroklimato sąlygas.

Jei termoizoliacinė medžiaga menkai praleidžia vandens garus, tai tam tikromis sąlygomis iš patalpų pro sieną migruojanti drėgmė gali kauptis prieš termoizoliacinę medžiagą esančiame sienos sluoksnyje. Dėl to pablogėja sienos šilumos izoliacijos savybės, sumažėja kai kurių sienos medžiagų stipris, didėja deformacijos. Visa tai kenkia pastato konstrukcijoms, sumažėja jų ilgaamžiškumas.

„Pastatų sienų ir kitų pastato atitvarų apšiltinimas vandens garų pralaidumu pasižyminčiais ir pastovių matmenų „Paroc“ akmens vatos gaminiais užtikrina sveikesnes ir komfortiškesnes patalpų mikroklimato sąlygas bei sumažina nenumatytų išlaidų pastato remontui tikimybę. Tai yra teisingas sprendimas,“ – sako dr. A. Endriukaitytė, „Paroc“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims.