Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas išmoką darbuotojui turi skirti darbdavys. Pasak VDI kanclerio Šarūno Orlavičiaus, ši nuostata galioja visiems, nepriklausomai nuo sukaupto socialinio draudimo stažo: „Darbdavys neturi teisės atsisakyti mokėti, nes tokia pareiga įtvirtinta teisės aktuose.“

Darbdavio mokamos išmokos dydis gali būti nuo 62,06 proc. iki 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Konkrečią sumą nustato pats darbdavys, tačiau ji turi būti įtvirtinta vidaus dokumentuose, su kuriais darbuotojai supažindinami raštu. Jei žmogus suserga dar nepradėjęs dirbti pagal darbo sutartį, išmoka jam nepriklauso.

Atostogų perkėlimas dėl ligos

Darbo kodeksas suteikia galimybę darbuotojui susirgus per atostogas susitarti su darbdaviu dėl nepanaudotų dienų perkėlimo arba pratęsimo. Vis dėlto atostogos neprasitęsia automatiškai – sprendimas priimamas tik šalių susitarimu.

Atleisti dėl ligos – draudžiama

Vien tik nedarbingumo faktas negali būti priežastis nutraukti darbo sutartį. „Darbdaviai turi vadovautis bendraisiais darbo santykių nutraukimo pagrindais, o ligos laikotarpis pats savaime negali būti pretekstas atleidimui“, – pabrėžia pranešime cituojamas Š. Orlavičius.

Asmuo, turintis galiojantį nedarbingumo pažymėjimą, privalo laikytis gydytojo rekomendacijų ir nedirbti. Pažeidęs šią pareigą, darbuotojas rizikuoja netekti ligos išmokos. Svarbu ir tai, kad darbdavys negali versti darbuotojo dirbti ligos metu ar atsisakyti nedarbingumo – tai būtų teisės aktų pažeidimas.

Kaip ligos laikotarpis skaičiuojamas darbo grafike?

Nors nacionaliniai teisės aktai aiškiai nereglamentuoja, ar nedarbingumo laikotarpis įtraukiamas į suminę darbo laiko apskaitą, Europos Sąjungos teisė numato, kad ligos dienos neturėtų būti priskiriamos prie darbuotojo darbo valandų. Todėl darbuotojo darbo norma proporcingai mažinama, o valandos neturi būti perkeliamos į kitus mėnesius.

Išbandymo laikotarpio pratęsimas

Jeigu darbuotojas serga bandomuoju laikotarpiu, šis laikotarpis automatiškai prasitęsia tiek, kiek darbuotojas nebuvo darbe dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių. Maksimali išbandymo trukmė – trys mėnesiai, tačiau ji skaičiuojama tik faktiškai dirbtam laikui.

Nuotolinis darbas, jei nedarbingumo pažymėjimas neišduotas

Svarbu akcentuoti, kad jei darbuotojas jaučiasi prastai, bet jo sveikatos būklė nėra tokia, kad reikėtų nedarbingumo pažymėjimo, jis gali dirbti nuotoliniu būdu – tačiau tik susitaręs su darbdaviu. „Tokiu atveju būtina įvertinti, ar darbas iš namų nekelia pavojaus sveikatai ir yra realiai įmanomas pagal darbo funkcijas“, – atkreipia dėmesį VDI kancleris.

VDI akcentuoja, kad darbdavių pareiga – tinkamai užtikrinti darbuotojų socialinę apsaugą ir laikytis įstatymų reikalavimų. „Tinkamas ligos išmokų mokėjimas yra esminė darbdavio atsakomybė, kuri lemia pasitikėjimą ir darbo santykių stabilumą“, – sako Š. Orlavičius.