Jei projektas būtų patvirtintas, aptariamą mokestį nuo sausio mokėtų visos įmonės, kurių mėnesio apyvarta be PVM perkopia 2 mln. eurų ribą. Šią ribą viršijanti suma būtų apmokestinama 1 procentu. Įstatymas numato, kad būtų apmokestinamos visos prekės – daiktai, parduodami vartotojui galutiniam vartojimui. Įstatymo iniciatoriai tikisi, kad tai padės į valstybės biudžetą surinkti 32 mln. eurų.

Tačiau pagal dabar galiojantį Civilinį kodeksą, po tokia daiktų formuluote patenka ir nekilnojamas turtas. Todėl kyla klausimas – ar projekto iniciatoriai tikrai atsakingai parengė teisės aktą, tinkamai ir visa apimtimi įvertino naujojo mokesčio poveikį visuomenei – juk pagal jo logiką, apmokestinami gali būti ir pvz. naujų automobilių pardavėjai.

Būsto rinka tampa šių mokestinių pakeitimų objektu pirmiausia dėl turto pardavimo ypatumų. Nors dviejų milijonų ribą kas mėnesį pasiekia reta įmonė, tačiau net ir mažesnės kompanijos linkusios registruoti sandorius vienu laikotarpiu, kuomet yra užbaigiamas ir registruojamas visas projektas (etapas, daugiabutis namas). Kitaip tariant, pabaigus daugiabučio projektą ir fiksavus tinkamą baigtumo laipsnį notarinės būsto pardavimų sutartys pasirašomos vienu metu, kad gyventojai galėtų pradėti įsirengimo darbus arba jau įsikelti gyventi. Nors pamėnesiui vidutinė įmonės apyvarta gali toli gražu nesiekti minėtų 2 mln. eurų, tačiau atskirais mėnesiais būsto pardavimai bus papildomai apmokestinti.

O praktiškai tai reiškia, kad vidutinis 80 tūkst. eurų vertės būstas pirkėjui galėtų brangti iki 800 eurų. Turto pardavimo sutartyse yra aptarta, kad jo kaina gali skirtis dėl apyvartos mokesčių pokyčių, taigi tikėtina, kad dalis pirkėjų dėl tokio mokesčio atsiradimo ir būsto kainos padidėjimo gali priimti sprendimą atsisakyti sudaryti pardavimo sandorį.

Dar daugiau, reikia pažymėti ir tai, kad mokestis neabejotinai gali paveikti ir jau sudarytus nekilnojamojo turto sandorius. Tie vartotojai, kurie jau yra pasirašę preliminariąsias sutartis ir dalinai atsiskaitę už įsigytą turtą ir tik laukia, kol turtas bus registruotas įstatymų nustatyta tvarka, taps tokio naujo mokesčio mokėtojais vien dėl to, kad jų perkamas turtas bus įregistruotas kitais metais.

Reikėtų pažymėti ir tai, kad nekilnojamojo turto sandoriai iš esmės skiriasi nuo įprastų vartojimo sandorių, kadangi tai yra daug sudėtingesni ir kasdieniam vartojimui nepriskirtini sandoriai. Tokių sandorių apmokestinimas papildomu apyvartos mokesčiu, yra socialiai neteisingas dar ir dėl to, kad pagal šiuo metu planuojamo nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektą nekilnojamojo turto vertė ir taip papildomai yra apmokestinama nekilnojamojo turo mokesčiu, kuris taip pat didinimas. Taip išeina, kad gyventojams dar labiau apribojama galimybę įsigyti nuosavą nekilnojamąjį turtą ir sumažinamas turto įperkamumas.

Abejotinas ir mokesčio teisėtumas. Dėl panašaus mokesčio Lenkija atsidūrė ginčuose su Europos Komisija, kuri čia įžvelgia smulkaus verslo privilegijavimą. Paaiškėjus, kad mokestis neteisėtas, valstybė turėtų kompensuoti žalą verslui mokesčių mokėtojų pinigais. Taip vartotojai sumokėtų du kartus – per padidintas kainas ir valstybei kompensuojant žalą verslui iš biudžeto.

Bandymas sukurti papildomą mokestinę naštą gyventojams, kurie moka paskolas už savo būstą ar ketina jį įsigyti atrodo kaip ėjimas sunkesniu keliu ir ignoravimas efektyvesnio sprendimo – suefektyvinus valstybės valdomą turtą ir sutvarkius problemas su valstybės žemės plėtojimu, biudžetas pasipildytų triskart didesnėmis sumomis nei dabar minimos.

Prieš dvejus metus LNTPA skaičiavo, kad dėl netinkamų biurokratinių procedūrų buvo įstrigę projektų už beveik 500 mln. eurų. Išsprendus verslo aplinkos klausimus, biudžetas per kelerius metus galėtų pasipildyti iki 180 mln. eurų mokesčių surenkamų iš pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, komercinio NT, žemės nuomos ir kitų mokesčių.

Todėl atkreipiame projekto rengėjų, LR Vyriausybės ir Seimo dėmesį, kad registruotas LR Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektas ir naujasis apyvartos mokestis:

– mažins būsto prieinamumą ir nepagrįstai brangins projektus miestuose;

– mokestis dubliuoja šiuo metu planuojamą didinti nekilnojamojo turto mokestį;

– neatsižvelgiama į jau sudarytas preliminariąsias nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis;

– iškreips konkurenciją nekilnojamojo turto rinkoje;

– dubliuos esamą apyvartos mokestį – PVM.