„Būsto paskola dažniausiai yra didžiausias ir ilgiausiai trunkantis finansinis įsipareigojimas, todėl prieš ją prisiimant verta įsivertinti ne tik dabartines pajamas, bet ir tai, kiek finansinio lankstumo liks ateityje. Mėnesinė įmoka neturėtų tapti našta, ribojančia kasdienį gyvenimą ar svarbius finansinius planus“, – sako L. Žukovė.

Pasak jos, vertinant paskolos poveikį biudžetui svarbu skaičiuoti ne tik dabartines, bet ir galimas ateities išlaidas. Šeimos finansinė situacija gali keistis dėl vaikų gimimo, būsto išlaikymo kaštų augimo, sveikatos išlaidų ar kitų nenumatytų aplinkybių.

„Dauguma būsto paskolų Lietuvoje yra susietos su kintamomis palūkanomis, todėl svarbu įvertinti ir tai, kaip mėnesinė įmoka galėtų keistis pasikeitus EURIBOR rodikliui. Nors šiuo metu palūkanų normos yra mažesnės nei prieš kelerius metus, ilgalaikėje perspektyvoje jų svyravimai išlieka tikėtini, todėl verta įsitikinti, kad šeimos biudžetas būtų tvarus ir mažiau palankiomis sąlygomis“, – pažymi L. Žukovė.

Mėnesinė įmoka – tik viena biudžeto dalis

Nors būsto paskolos įmoka dažniausiai tampa didžiausiu reguliariu finansiniu įsipareigojimu, ji neturėtų išstumti kitų svarbių biudžeto dalių. L. Žukovėrekomenduoja įvertinti, kiek lėšų po visų būtinųjų išlaidų lieka santaupoms, laisvalaikiui, vaikų ugdymui ar kitiems ilgalaikiams tikslams.

„Jeigu po paskolos įmokos sumokėjimo šeimai lieka labai nedidelė pajamų dalis, net ir nedideli netikėti pokyčiai gali sukelti finansinių sunkumų. Pavyzdžiui, sugedus automobiliui, padidėjus būsto išlaikymo išlaidoms ar netikėtai prireikus didesnių išlaidų vaikų poreikiams, gali tekti ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. Panaši situacija gali susiklostyti ir tuo atveju, jei dėl išaugusio EURIBOR padidėtų būsto paskolos įmokos. Todėl svarbu išlaikyti pakankamą rezervą ir neplanuoti biudžeto iki paskutinio euro“, – pažymi „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė.

Finansinis rezervas suteikia saugumo

Prieš prisiimant naują finansinį įsipareigojimą rekomenduojama sukaupti finansinę pagalvę, kuri padėtų susidoroti su netikėtomis situacijomis. L. Žukovė pataria turėti santaupų, kurios leistų bent keliems mėnesiams padengti pagrindines šeimos išlaidas ir finansinius įsipareigojimus. Vertinant savo galimybes svarbu atsižvelgti ne tik į dabartines pajamas, bet ir į tai, kaip šeimos biudžetas atrodytų pasikeitus aplinkybėms, pavyzdžiui, praradus dalį pajamų šaltinių ar padidėjus būtinoms išlaidoms.

„Toks rezervas gali tapti svarbia apsauga netekus darbo, sumažėjus pajamoms ar susidūrus su nenumatytomis išlaidomis. Turint būsto paskolą, santaupos taip pat suteikia daugiau saugumo laikotarpiais, kai dėl palūkanų normų pokyčių padidėja mėnesinės įmokos. Be to, turint santaupų lengviau išlaikyti finansinį stabilumą ir išvengti poreikio skolintis papildomai. Finansinė pagalvė suteikia daugiau ramybės priimant sprendimus ir padeda užtikrinti, kad naujas įsipareigojimas netaptų per didele našta šeimos biudžetui“, – akcentuoja L. Žukovė.

Svarbu nepamiršti ir kitų tikslų

Taip pat svarbu įsivertinti, kaip naujas įsipareigojimas paveiks kitus šeimos planus. Pavyzdžiui, galimybę kaupti vaikų ateičiai, investuoti, keliauti ar įsigyti kitą turtą.

„Paskola turėtų padėti įgyvendinti svarbius gyvenimo tikslus, o ne tapti kliūtimi siekti kitų. Todėl rekomenduojama iš anksto peržiūrėti šeimos finansinius prioritetus ir įsitikinti, kad naujas įsipareigojimas paliks pakankamai erdvės tiek dabartiniams poreikiams, tiek ateities planams“, – sako „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė.

Anot jos, atsakingai įvertinus savo finansines galimybes ir pasiruošus netikėtoms situacijoms, paskola gali tapti naudingu įrankiu svarbiems gyvenimo sprendimams įgyvendinti, išlaikant tvarų ir subalansuotą šeimos biudžetą.