Kaip profilio storis, U vertė ir furnitūra lemia lango savybes
2016-09-15 17:53
UAB „Vudesta“ jau daugiau kaip 10 metų projektuoja, gamina ir montuoja europinio ir skandinaviško tipo medinius ir aliuminiu kaustytus medinius langus, duris, stumdomas sistemas.
Yra nemažai punktų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, renkantis gaminius, tačiau siekiant gauti geriausius langus, reikia atkreipti dėmesį į šilumos perdavimo koeficientą. „Vudesta“ iliustr.
„Įmonės darbas pasižymi ne tik išskirtiniais gamybos ir darbo principais, bet ir požiūriu – langai ir durys mums yra ne tik architektūrinės detalės, bet ir simbolinis ryšys su pasauliu“, – teigia įmonės direktorius Andrius Toliautas. Didžioji dalis pagaminamos produkcijos yra eksportuojama į Skandinavijos šalis: Norvegiją, Švediją bei Daniją. Taip pat nemažai produkcijos yra eksportuojama ir į didžiąsias Europos šalis. Įmonė siekia įvykdyti kiekvieno kliento poreikius ir suteikti geriausios kokybės langus ar duris.
Ką reikia žinoti apie langus?
Yra nemažai punktų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, renkantis gaminius, tačiau siekiant gauti geriausius langus, reikia atkreipti dėmesį į šilumos perdavimo koeficientą. Tai yra vienas svarbiausių rodiklių, kuris leidžia nuspręsti, kiek langai gali sulaikyti šilumą.
Paprastai šilumos perdavimo koeficientas yra vadinamas U verte. Kuo ši vertė mažesnė, tuo mažesnis lango šilumos laidumas bei mažesni šilumos nuostoliai.
UAB „Vudesta“ gaminamų langų U vertės svyruoja nuo 1,4 W/kv. m K iki 0,86 W/kv. m K, t. y. arti pasyvaus namo standarto. Palyginimui – pasyvaus namo langų U vertė negali būti didesnė negu 0,8 W/kv. m K. Norint pasiekti mažesnę U vertę, paprastai naudojami storesni profiliai.
Europinio tipo gaminiai
Įmonė gamina įvairių matmenų ir konfigūracijos europinio – Euro 68, Euro 68ALU, Euro 78. Euro 78ALU, Euro 88, Euro 88ALU tipo langus bei duris. Europinio tipo langai gaminami iš pušies, ąžuolo, meranti ir maumedžio medienos. Medienos ruošiniai yra klijuoti tašai, todėl medienos susitraukimo ir plėtimosi deformacijos yra mažesnės, taip pat sumažėja iškrypimo, plyšių ir įtrūkimų tikimybė. Pušies medienos ruošiniai gali būti dygiuoti arba nedygiuoti.
Taip pat Europinio tipo languose ir duryse yra sumontuota aukštos kokybės vokiška ROTO FRANK AG furnitūra, gaminiai yra ekologiški ir patvirtinti CE ženklu.
Skandinaviško tipo gaminiai
Skandinaviško tipo langai dažniausiai gaminami iš pušies, maumedžio, meranti ir sipo rūšių medienos. Lango ir durų rėmas gali būti lakuojamas, dažomas, iš išorės dengiamas aliuminio profiliais, nes aliuminio profiliais dengti langai ir durys yra maksimaliai apsaugoti nuo išorės poveikio – lietaus, temperatūros, vėjo. Langų ir durų apdailai yra naudojami suomių firmos „Teknos“ gruntai, dažai ir lakas.
„Jau daugelį metų gaminame įvairių matmenų bei konfigūracijos skandinaviško tipo (atsidarančius į išorę) langus – 116/56, 116/56ALU, 116/78, 116/78ALU – bei duris“, – vardina įmonės vadovas, primindamas, kad skaičius prie langų pavadinimo nusako rėmo ir staktos storį. Skandinaviško tipo languose ir duryse yra sumontuota aukštos kokybės „PN Beslag“, IPA, ASSA furnitūra, šie gaminiai, kaip ir euro langai, yra ekologiški ir patvirtinti CE ženklu.
Stiklo paketai dujas išsaugo daugiau nei 60 metų
Populiariausi stiklo paketai yra iš dviejų ar trijų skaidrių stiklų. Jei paketas yra trijų stiklų, tai du stiklai yra padengti selektyvine danga. Selektyvinė danga – tai metalo dulkių danga. Ji atspindi pro stiklo paketą judančią šilumą taip pat, kaip veidrodis atspindi šviesa. Taigi žiemą selektyvinė danga taupo šilumą, o vasara apsaugo, kad į patalpas patektų mažiau saulės šilumos.
Paketų tarpai tarp stiklų dažniausiai užpildomi argono dujomis. Šios inertinės dujos izoliuoja šilumą geriau, nei nejudantis oras. Vietoj argono gali būti naudojamos ksenono arba kriptono dujos, jų šilumos izoliavimo rodikliai dar geresni. Tačiau tokių paketų kaina yra didesnė. Hermetiškame pakete dujos išsilaiko 60 ir daugiau metų.
„Stiklo paketai gali būti įvairaus storio, stiklų skaičiaus ir atspalvio. Pastaruoju metu populiarūs stiklo paketai, kuriuose vietoj aliuminio rėmelio yra naudojami plastikiniai „Swisspacer™“ arba „Thermix™“ rėmeliai. Jie neleidžia šilumai skverbtis laukan pro paketo kraštus, taip pat mažina stiklo rasojimo galimybę“, – sudedamųjų langų dalių subtilybes paaiškino Andrius Toliautas.
Taigi, renkantis langą, reikia aiškiai žinoti, kokio lango reikia konkrečiu atveju. Ir bent kiek nutuokti apie šilumos perdavimo vertes, profilius, pločius ir stiklo paketus. Arba pasirinkti specialistus, kurie papasakos apie langų ypatybes ir padės išsirinkti geriausiai tinkantį variantą pirkėjo namams.
Greitesnis montavimas, tikslus klijų dozavimas ir patikimas izoliacinių plokščių tvirtinimas – pagrindiniai reikalavimai šiuolaikiniams stogų šiltinimo darbams. „Soudal“ produktų linijoje šiuos poreikius papildo naujasis „Soudatherm Roof 250“, skirtas mažesnės apimties projektams, ir didesniems obje...
Techniškai geros būklės pastatus Lietuvoje kartais tenka griauti ne dėl jų būklės, o dėl statybos reikalavimų, kurių neįmanoma įgyvendinti neproporcingai nepertvarkius esamų konstrukcijų. Projektuotojai atkreipia dėmesį: lankstesnis reguliavimas galėtų padėti išsaugoti daugiau pastatų ir mažinti sta...
Pelėsį nuvalote, langus nusausinate, patalpą išvėdinate – ir po kelių savaičių viskas prasideda iš naujo? Tai gali būti ne netvarkingo vėdinimo ar per didelės drėgmės problema. KTU mokslininkė perspėja: besikartojantis pelėsis, juoduojantys sienų kampai ir nuolat rasojantys langai gali rodyti šalčio...
Kalbant apie svarbius gyvenimo įvykius, persikraustymas laikomas viena iš stresą keliančių, tačiau kartu ir jaudinančių patirčių. Persikraustymas Lietuvoje gali gali būti fiziškai ir emociškai sudėtingas, todėl reikia iš anksto pasiruošti pokyčiui, kad viską gerai apgalvotumėte ir išvengtumėte kuo ...
Vyriausybė pritarė strateginių atraminių ligoninių vystymui – Vilniuje ir Kaune planuojama kurti fortifikuotus, dvigubos paskirties ligoninių kompleksus. Juose sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos įprastomis sąlygomis, o ekstremaliųjų situacijų ar krizės atveju infrastruktūra galėtų būti pr...
Didesni balkonai, sutvarkytas kiemas, patogesnis parkavimas, galimybė dirbti iš namų – žmonių gyvenimo būdas per kelis dešimtmečius pasikeitė, tačiau didelė dalis Lietuvos daugiabučių liko tokie patys.
Daugeliui išmanūs namai vis dar asocijuojasi su brangiomis technologijomis, tačiau jų paskirtis vis dažniau suvokiama kitaip – ne kaip papildoma prabanga, o kaip būdas supaprastinti kasdienybę. Vilnietis auditorius Lukas Andriušis su šeima naujos statybos 140 kv. m name įsidiegė „JUNG HOME“ sistemą ...
Po daugiabučio renovacijos daugelis gyventojų tikisi vieno – kad namuose bus šilčiau, sumažės šildymo sąnaudos, o skersvėjis liks praeityje. Todėl daugelį nustebina, kai po kelerių metų pro langus vėl pradedama jausti šaltą orą.
Architektūroje ilgą laiką vyravo tylus susitarimas: tai, kas funkcionalu, turi būti nematoma. Akustiniai sprendimai dažniausiai tapdavo „būtinu blogiu“ – nemaloniomis plokštėmis, kurias architektai stengdavosi paslėpti už pakabinamų konstrukcijų ar baldų. Tačiau šiandien šis požiūris išgyvena transf...
Išvykstant atostogų verta pasirūpinti ne tik lagaminu, bet ir namuose liekančiais elektros prietaisais. Dalis jų elektros energiją vartoja net tada, kai nėra naudojami, o kai kuriuos įrenginius išjungti svarbu ir dėl saugumo. „Ignitis“ primena, ką prieš išvykstant verta atjungti nuo elektros tinklo.
Lauko virtuvė šiandien tampa ne tik maisto gaminimo vieta, bet ir pilnaverte namų erdve po atviru dangumi. Pasak „IKEA“ Interjero dizaino departamento vadovės Mortos Bučinskienės, funkcionalią lauko virtuvę galima įsirengti tiek erdviame kieme, tiek nedidelėje terasoje – svarbiausia tinkamai suplanu...
Karšti orai skatina gyventojus ieškoti būdų, kaip namuose palaikyti gaivesnį orą ir komfortišką mikroklimatą. Vienas dažniausiai pasirenkamų sprendimų – rekuperacinė sistema. Tačiau specialistai primena, kad rekuperatorius nėra kondicionierius: jis nekuria šalčio ir negali aktyviai sumažinti patalpų...
Vis daugiau Lietuvos sodų ir viešųjų želdynų prižiūrėtojų renkasi kapiliarinį drėkinimą – technologiją, kuri vandenį tiekia tiesiai į augalo šaknų zoną ir leidžia užauginti vešlius gėlynus bei sveikas gyvatvores gerokai mažesnėmis vandens sąnaudomis. Apie tai, kaip veikia ši sistema ir kodėl, renkan...
Tinkamai suvaldyta akustika tampa esminiu veiksniu, lemiančiu, kaip mes jaučiamės skirtingose erdvėse – nuo viešų renginių iki darbo aplinkos. Šiandien vis dažniau suprantama, kad garsas yra ne tik foninis elementas, bet ir tiesiogiai patirties kokybę formuojantis veiksnys.
Įprasta manyti, kad mažesnės sąskaitos už šildymą įmanomos tik po daugiabučio renovacijos, tačiau Klaipėdoje veikianti piliečių energetikos bendrija „Taikos 30“ įrodo, jog ilgalaikę naudą gali sukurti kompleksiški energetiniai sprendimai. Geoterminis šildymas, grindinis vėsinimas, saulės elektrinė i...
Vanduo yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis, tačiau retas susimąsto, kiek jo iš tiesų sunaudoja namuose. Statistikos duomenimis, vienas Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai sunaudoja apie 27 kubinius metrus vandens – tai prilygsta maždaug tūkstančiui prausimųsi duše. Nors kasdienis vandens...
Šiuolaikinė urbanistika skatina paslaugų prieinamumą „čia pat“, todėl sporto klubai daugiabučių pirmuose aukštuose tapo įprastu reiškiniu. Tačiau šis kaimynystės modelis dažnai atsimuša į akustinę sieną: tai, kas verslui yra darbinė aplinka, gyventojui tampa nepakeliamu triukšmu.
Verslo įsikūrimas daugiabučių namų pirmuosiuose aukštuose dažnai tampa iššūkiu bendruomenės ramybei. Restoranai, klinikos ar biurai reikalauja galingų mikroklimato sprendimų, tačiau tradiciniai išoriniai blokai ant fasadų neretai tampa ginčų objektu dėl triukšmo, vibracijos ar sudarkytos pastato est...
Šiuolaikinė urbanistika diktuoja tendenciją: daugiabučių pirmieji aukštai tampa paslaugų ir pramogų centrais. Nors gyventojams patogu turėti sporto klubą ar valyklą tame pačiame pastate, už sienos ar po grindimis įsikūrusi komercija neretai tampa akustiniu iššūkiu.
Šiuolaikinėje urbanistikoje vis dažniau dominuoja daugiafunkcė pastatų paskirtis, kai pirmuose aukštuose įsikūrusios komercinės erdvės tampa neatsiejama gyvenamosios aplinkos dalimi. Nors tai suteikia patogumo, praktika rodo, kad tokia kaimynystė neretai tampa konfliktų zona.
Paprastai šilumos perdavimo koeficientas yra vadinamas U verte. Kuo ši vertė mažesnė, tuo mažesnis lango šilumos laidumas bei mažesni šilumos nuostoliai.
| www.julija.eu