2023 kovo 23 d. ketvirtadienis, 0:16
Reklama  |  facebook

Kaip suderinti saulės ir vėjo jėgainių generuojamą energiją?

2021-12-16 14:56
Nors „Žaliasis kursas“ kai kam vis dar atrodo tolima perspektyva, inovacijas kuriantys bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) specialistai teigia, kad tai jau yra realybė. Pavyzdžiui, hibridinė generacija, kuomet saulės ir vėjo jėgainės dirba suderintu režimu, ir gali pakeisti viena kitą pasikeitus oro sąlygoms. Tai padeda ne tik padidinti energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, bet ir užtikrinti efektyvesnį elektros tinklo išnaudojimą.
nuotrauka
Portalo Statybunaujienos.lt nuotr.


Minimos įmonės
ESO (Energijos skirstymo operatorius), AB
„Lietuva nėra pusiaujo ar atogrąžų šalis, pas mus įprasta, kad tuo metu, kai šviečia saulė, nebūna vėjo. Žinoma, yra ir priešingai – pučiant vėjui, stebime mažiau saulės. Panašios tendencijos ir su metų laikais, kai rudenį ir žiemą stebime didesnius vėjo gūsius, o pavasarį ir vasarą daugiau saulėtų dienų. Dėl to mūsų specialistams ir kilo idėja, suderinti dviejų skirtingų energijos šaltinių režimus“, –  ESO pranešime cituojamas įmonės Paslaugų vystymo projektų vadovas Lukas Čibiras.

Anot jo, išanalizavus keliasdešimties skirtingų saulės ir vėjo elektrinių duomenis buvo pastebėta, kad Lietuvoje saulė ir vėjas gali pakeisti vienas kitą. Tai reiškia, kad sujungus į vieną elektros tinklo tašką 1 kW galios saulės ir 1 kW galios vėjo generatorius ir nustačius juos taip, kad jų suminė generuojama energija neviršytų tinklo pralaidumo būdu galima padidinti gamybą iki 60 proc., o prarastume vos 1,2 proc. bendros sugeneruotos elektros energijos kiekio tais atvejais, kai vienu metu skaisčiai šviečia saulė ir pučia palankus vėjas.

Užtikrintų efektyvesnę žaliosios energijos plėtrą


Pasak eksperto, idėja kombinuoti saulės ir vėjo elektrines ir tokiu būdu didinti atsinaujinančios energetikos gamybos apimtį kilo prieš porą metų. „Išties matome puikų potencialą – ir žaliosios energijos gamintojų, ir tinklo efektyvumo aspektais“, – pasakoja L. Čibiras.

Naujoji koncepcija, kaip rašoma pranešime, leistų nuosekliai didinti elektros gamintojų skaičių, nes tuo metu, kai dėl vėjo trūkumo negalėtų veikti elektrą gaminantys generatoriai, juos pavaduotų saulės elektrinės. Be to hibridinėms elektrinėms reikia potencialiai reikėtų mažiau balansavimo, dėl tolygesnės energijos gamybos.

„Mūsų sąlygomis vėjas ir saulė vienu metu gan retai generuoja elektros energiją. Bemaž 90 proc. savo darbo laiko jie dirba skirtingais laiko tarpais dėl nepastovių oro sąlygų. Taigi tokios hibridinės elektrinės atveria kelius spartesnei žaliosios energijos plėtrai“, – cituojamas L. Čibiras.

Jo teigimu, tokiu būdu prijungti elektrines yra pigiau, be to, taip efektyviau išnaudojamas ir nekuriamas perteklinis tinklas. Visa tai lemia ne tik efektyvesnį šalies energetikos sistemos veikimą bet ir mažesnius kaštus vartotojams.

Padėtų judant „Žaliuoju kursu“

Kasmet augančios investicijos į tvarų verslą liudija – aplinkai draugiška produkcija, jos kūrimas žaliosios energijos pagrindu bei pritaikant kitus tvarumo principus, tampa kertiniu verslo augimo elementu. Dėl to tvarios energijos pagrindu gaminama produkcija turi vis daugiau potencialo, kaip ir pati tvari energija. Daugelis ekspertų sutaria – vystydama žaląją energetiką Lietuva gali ne tik prisivilioti investicijų į energetikos sektorių, bet ir tų įmonių, kurios savo produkciją siekia kurti švarios energijos pagrindu.

Dar daugiau – apgalvotas, efektyvus žaliosios energetikos vystymas šalyje reikštų galimybę tapti ne tik nuo išorinių rinkų smarkiai priklausomu energijos eksportuotoju, bet ir eksportuotoju.

Pagal „Žaliąjį kursą“ numatoma, kad jau 2050 m. daugiau kaip pusė Lietuvai reikalingos energijos bus pagaminama vėjo elektrinių parkuose, kurie bus statomi ir sausumoje, ir jūroje. Šiuo metu bendros investicijos į vėjo energetiką Lietuvoje viršija 1 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad per ateinančius 10 metų ši suma gali patrigubėti.
Statybunaujienos.lt




Infrastruktūra

nuotrauka
2023-03-18 10:05
Susisiekimo ministerija ir AB Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) siekia paskatinti Lenkijos kelių tiesimo įmones dalyvauti įgyvendinant stambius Lietuvos transporto infrastruktūros projektus ir kviečia dalyvauti rangos darbų viešųjų pirkimų konkursuose.
nuotrauka
2023-03-14 17:01
Klaipėdos uoste neseniai iškrautos apie 30 didžiulių vėjo jėgainių detalių, kurias į Lietuvos vėjo elektrinių parkus išvežė 30 sunkvežimių. Tai – paskutinė 2 metų trukmės etapo, per kurį į Baltijos šalis atgabentos 115 naujų, galingesnių vėjo jėgainių, dalis. Jas gabenusios bendrovės „CF&S Lithuania...
nuotrauka
2023-03-09 11:13
Šią savaitę Alytuje pradedama rekonstruoti viena svarbiausių mieste Santaikos g., kuri yra krašto kelio Nr. 131 Alytus–Simnas–Kalvarija tąsa. Tai priešpaskutinis etapas, įgyvendinant trijų gatvių – Ulonų, Pulko ir Santaikos – rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto projektą, kuriam, kaip valstybei sv...
nuotrauka
2023-03-08 06:11
Prezidento kanceliarija įsigijo nutolusią saulės elektrinę. Skaičiuojama, kad investicija Prezidentūrai atsipirks per mažiau nei 2 metus ir padės sutaupyti apie 200 000 eurų per metus.
nuotrauka
2023-03-07 07:35
Viena iš didžiausių specializuotų prekybos tinklų Lietuvoje įmonė – „Gairana“ – didmeninę ir mažmeninę prekybą inžinerinių tinklų sistemomis vykdo 7-iuose padaliniuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose bei padalinyje Latvijoje. Pernai „Gairana“ asortimentą papildė ir kelių infrastruktūros prekėmis.
nuotrauka
2023-03-03 15:58
Aiškėja, kaip bus pertvarkytas gatvių tinklas prie naujai iškilsiančio Vilniaus „Akropolis Vingis" ir daugiabučių kvartalo „reVingis". Sutvarkius aplinkui esančias gatves, į naują traukos objektą bus patogu patekti ne tik automobiliu, bet ir ateiti pėsčiomis ar atvažiuoti dviračiu. Nauji takai, pože...
nuotrauka
2023-03-03 12:23
„Rail Baltica“ projektą Lietuvoje įgyvendinanti bendrovė „LTG Infra“ pasirašė 8,59 mln. eurų (su PVM) rangos darbų sutartį su Latvijos įmone „A.C.B.“. Pastaroji tapo privažiuojamųjų automobilių kelių įrengimo konkurso atkarpoje Žeimiai-Šėta (Jonavos-Kėdainių raj.) laimėtoja.
nuotrauka
2023-02-25 08:47
Pagrindinės Klaipėdos miesto arterijos – Baltijos prospekto – rekonstrukcijai šiemet bus skirta kiek daugiau nei 4 mln. eurų investicijų. Tai patvirtinta Vyriausybės kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų naudojimo 2023–2025 metų sąmatoje. Šis finansavimas padės užbaigti pagri...
nuotrauka
2023-02-24 04:49
Pėsčiųjų ir dviračių tako Smiltynė–Nida statybos darbų pradžios renginyje įkasta kapsulė su laišku ateities kartoms, simboliškai žyminti tako rekonstrukcijos darbų pradžią.
nuotrauka
2023-02-23 09:14
UAB Merko statyba pasirašė sutartį su UAB „Energijos Žara“, priklausančia atsinaujinančios energijos įmonei „Enefit Green“, dėl vėjo jėgainių parkų transformatorinių pastočių statybos Kelmės rajone.
nuotrauka
2023-02-22 05:16
Klaipėda žengia į kitą didžiausio uostamiesčio susisiekimo koridoriaus vystymo etapą – pasirašyta sutartis dėl Baltijos pr. ir Taikos pr. žiedinės sankryžos rekonstravimo techninio projekto koregavimo. Planuojama, kad, užbaigus Baltijos pr. ir Šilutės pl. žiedinės sankryžos estakados įrengimą, start...
nuotrauka
2023-02-21 14:50
Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) iki š. m. kovo 31 d. kviečia savivaldybes pasirašyti sutartis dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – KPPP) lėšų panaudojimo vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūrai finansuoti. Pakvietimus pasirašyti finansavimo sutart...
nuotrauka
2023-02-21 10:07
Vyriausybė patvirtino Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų sąmatą 2023–2025 m. Pagal ją šiemet keliams, jų statybai, remontui ir priežiūrai, įskaitant tiltus, numatyta 543,2 mln. eurų. Tiek pat kaip ir pernai, o realybėje maždaug penktadaliu mažiau dėl infliacijos. Akivaizdu...
nuotrauka
2023-02-20 13:59
Šiais metais Kaune įgyvendinami du valstybei svarbūs vietinės reikšmės kelių projektai – toliau tiesiamas Kauno pietrytinis aplinkkelis (Ateities plento tęsinys) ir pradedamas rekonstruoti šiaurės vakarinėje miesto dalyje esantis Vandžiogalos plentas, sutampantis su krašto keliu Nr. 222 Kaunas–Vandž...
nuotrauka
2023-02-15 15:48
Akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) informuoja, kad už darbų organizavimą, padarinių pašalinimą, eismo saugą vykdomuose objektuose atsakingi rangovai.
nuotrauka
2023-02-15 06:17
Lietuvos automobilių kelių direkcija su rangovu sutarė, kad vasario 20 d. rangovas grįžta į objektą ir bus tęsiami tilto, esančio valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 229 Aristava–Kėdainiai–Cinkiškiai 5,151 km rekonstrukcijos darbai. Siekiant užtikrinti susisiekimą pėstiesiems, bus atstatomas ir la...
nuotrauka
2023-02-14 11:28
Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje (VKJ) įrengiant 45 tūkst. kv. metrų ploto biokuro sandėliavimo aikštelę, įmonė „Inti“ paklojo nuotekų ir vandens tiekimo tinklus bei įrengė paviršinio vandens nuotekų valymo sistemą.
nuotrauka
2023-02-14 10:01
Papildomai vykdomi tilto per Nerį ties Kaunu (pietinis tiltas, esantis šalia tvarkomo A. Meškinio tilto) turėklų tvirtinimo darbai. Šiuo metu tiltu naudotis saugu. Rangovas, vykdantis darbus šalia minėto tilto, užtikrina saugą statybvietėje. AB „Kelių priežiūra“ pagal poreikį atlieka papildomus tais...
nuotrauka
2023-02-13 05:55
Vasario 10 d. ryte, gavus informaciją apie tilto per Nerį ties Kaunu (pietinis tiltas, esantis šalia tvarkomo A. Meškinio tilto) turėklų pažeidimus, įvykio padariniai buvo pašalinti iškarto.
nuotrauka
2023-02-09 13:04
Įsigaliojo sutartis sukurti Lietuvos klimatinėms sąlygoms tinkamus asfalto mišinius, panaudojant perdirbtų padangų gumą, ir nustatyti jų eksploatacines savybes, siekiant įvertinti tolesnio panaudojimo galimybes.

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra