2026 m. gegužės 16 d. šeštadienis, 19:26:55
Reklama  |  facebook

Kalėdų belaukiant – kaip keičiasi eglučių puošimo tendencijos Lietuvoje?

2018-12-21 11:16
Kokią eglutę bepasirinktume – gyvą ar dirbtinę, lubas siekiančią ar visai nedidukę, pagamintą iš senų knygų ar kitų netikėtų priemonių, visi norime, kad šis Kalėdų simbolis taptų namų puošmena ir suteiktų jiems jaukumo. Tiesa, noras išsiskirti savotiškose eglučių puošimo varžybose neretai virsta perlenkta lazda. Štai pirmoji JAV ponia Melania Trump vieną Baltųjų rūmų koridorių papuošė raudonos spalvos eglėmis ir susilaukė nemažai kritikos. O kokios tendencijos vyrauja lietuvių namuose? Mėgstame ekstravagantiškai puošti savo žaliaskares ar renkamės kuklesnius papuošimus ir tradicines eglutes?
nuotrauka
Kalėdų eglė. KTU nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
„Manau, gyva eglutė išliks paklausi dar ilgai. Jas renkasi ir rinksis žmonės, kurie ištikimi tradicijoms, vertina gyvą, o ne dirbtinį Kalėdų simbolį“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) Dizaino centro lektorė dr. Inga Audzevičiūtė-Liutkienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad tvaraus ir atsakingo vartojimo tendencijos neaplenkia ir kalėdinių dekoracijų. Lektorė dalijasi mintimis apie eglučių puošimo tendencijas Lietuvoje bei pataria, į ką derėtų atkreipti dėmesį norint turėti stilingą ir originalią Kalėdų eglutę.

Kokios šiuo metu vyraujančios eglučių puošimo tendencijos Lietuvoje ir kuo jos išsiskiria Europos kontekste? 

Nuotraukoje – KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) Dizaino centro lektorė dr. Inga Audzevičiūtė-Liutkienė

Be abejo, Kalėdinių eglučių puošimui Lietuvoje įtaką daro bendros mados tendencijos, vyraujančios Europoje. Lietuviai, ypatingai pastaraisiais metais, labai seka skandinavų madas, palaiko ir žavisi jų minimalizmu, estetiškumu ir ekologinėmis idėjomis. Pastebėjau, kad lietuviai yra ištikimi gyvoms eglutėms, vis labiau renkasi ne kirstas eglutes, o eglutes vazonuose, kurias pavasarį pasodina.

Paprastai „radikalesnius“ eglučių puošimo būdus ir kalėdines dekoracijas propaguoja su menine veikla dirbantys ar menams neabejingi žmonės bei organizacijos. Kol kas ryškių lietuviško eglučių puošimo bruožų neįžvelgiu, bet pastebiu, kad lietuviai po truputį pradeda gryninti ir formuoti baltiškojo dizaino bruožus, tad tikiu, kad viskas dar ateityje.

Ar lietuviai daug dėmesio skiria eglučių puošybai, išpildymui?

Jei kalbėtume apie namuose puošiamas eglutes, tai lietuviai vis dar lieka pakankamai konservatyvūs ir ištikimi tradicijoms, t. y., puošia eglutes įprastomis kalėdinėmis dekoracijomis – žaisliukais ir/ar girliandomis. Įvairios įmonės, viešosios įstaigos yra kur kas išradingesnės ir inovatyvesnės, puošdamos eglutes dažnai nebijo pateikti netradicinių eglučių puošimo būdų.

Kokius pokyčius pastebite ir kas, jūsų nuomone, juos lemia?

Pastaraisiais metais labai išpopuliarėjo atsakingas požiūris į eglutes, kurios pagamintos iš įvairių buityje randamų popierinių, plastikinių ar tekstilinių atliekų. Tokios eglutės ypač populiarios puošiant viešąsias erdves, taip visuomenei parodant, jog įmonė ar organizacija yra neabejinga aplinkos taršai, antriniam atliekų panaudojimui ir kitoms ekologinėms problemoms.

Minimalizmas yra jau dešimtmetį populiarus reiškinys, kuris daro įtaką ir mados tendencijoms, todėl eglutės – ne išimtis. Minimalizmo ir ekologinės idėjos yra neatsiejamos šiame vartojimo amžiuje – visuomenė yra tikslingai skatinama vartoti mažiau arba vartoti labai atsakingai, atsisakant nereikalingų daiktų, pirkinių. Vietoj naujų kalėdinių žaisliukų pirkimo kasmet, skatinama juos pasigaminti, pavyzdžiui, iš molio, kepinių, rankdarbių ir pan., taip formuojant ne tik atsakingą vartojimą, bet ir kūrybiškumą, bendruomeniškumą. Manau, idėja gaminti egles ar jų dekoracijas iš antrinių medžiagų yra daugiau evoliucijos nei revoliucijos rezultatas, nes tai parodo mūsų ūgtelėjusį sąmoningumo lygį.

Kaip technologijos keičia eglučių puošimo tendencijas?

Be abejo, technologijos ne tik keičia, bet ir suteikia naujų galimybių bei prasmių. Pavyzdžiui, panaudojus LED technologijas, eglutėms galima suteikti visai kitokio spindesio, puošimo galimybių. LED diodus galima integruoti į tekstilę ar kitas medžiagas, tokiu būdu gaunamos įvairios kalėdinių eglučių meninės instaliacijos.

Pafantazuokime. Ar technologijoms vis labiau įsivirtinant mūsų gyvenime žalios, tradicinės eglutės išnyks, t.y., imsime naudoti įvairias eglučių instaliacijas, išmanias eglutes ir pan.?

Manau, kad gyva eglutė išliks paklausi dar ilgai. Jas ypač renkasi ir rinksis žmonės, kurie ištikimi tradicijoms, vertina gyvą, o ne dirbtinį kalėdinį simbolį. Ryšys tarp Kalėdų senelio ir eglės taip pat yra stiprus ir turintis gilias tradicijas, išskirtinę istoriją.

Ką patartumėte žmonėms, norintiems stilingai ir originaliai pasipuošti eglutę?

Grožis slypi paprastuose dalykuose. Visi namuose turime nenaudojamų daiktų, atliekų, senos tekstilės, todėl juos galime panaudoti kaip žaliavas, kuriant kalėdines dekoracijas ar net pačias eglutes. Tiems, kuriems sunkiau sekasi improvizuoti ar kurti, galima rinktis tradicinius būdus ir puošti eglutes iškeptais sausainiais, meduoliais, iš molio ar modilino nulipdytais žaisliukais, karpiniais ir pan., įtraukiant ir šeimos narius, draugus, bendradarbius. Prieš pirkdami kalėdines dekoracijas gerai pagalvokime, ar iš tikrųjų mums jų reikia ir kuo galėtume jas pakeisti. Manau, eglutės originalumas yra mūsų pačių požiūrio į Kalėdas atspindys.
Statybunaujienos.lt



Aplinka

nuotrauka
2026-05-15 08:33
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) ir bendrovė „Energesman“ pasirašė susitarimą dėl Vilniaus regiono mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamyklos pastato atstatymo bei įrangos modernizavimo po 2025 metų pavasarį kilusio gaisro. Pagal taikos sutartį, kurią gegužės pradžio...
nuotrauka
2026-05-12 08:01
Lietuvoje vanduo iš čiaupo daugeliui yra savaime suprantamas pasirinkimas – atsukame čiaupą ir geriame be baimės. Tačiau keliaujant po pasaulį situacija dažnai pasikeičia: net skaidrus ir bekvapis vanduo gali būti nesaugus vartoti. Kodėl vienose šalyse vanduo laikomas itin kokybišku, o kitose jo ven...
nuotrauka
2026-05-07 13:54
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nuo gegužės 12 dienos pradės teikti finansavimą gamybinių ir paviršinių nuotekų valymo technologijų diegimui. Šiai paramos priemonei iš valstybės biudžeto skiriama 2,8 mln. eurų. Parama bus skirta juridiniams asmenims, vykdantiems ūkinę veiklą, kurios metu s...
nuotrauka
2026-05-07 13:32
Ilgai laukta siunta dažniausiai išpakuojama per kelias minutes, o dėžės, plastikas ir apsauginės medžiagos netrukus atsiduria prie konteinerių. Tačiau būtent šiuo momentu paaiškėja, ar pakuotė buvo sukurta atsakingai. Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ ekspertai pabrėžia, kad aiš...
nuotrauka
2026-05-07 09:33
Lietuvos geologijos tarnybos duomenys rodo, kad 2025 m. šalies naudingųjų iškasenų gavyboje ir toliau dominavo statyboms bei infrastruktūrai būtinos žaliavos – žvyras, smėlis ir dolomitas. Nors bendras pagrindinių kietųjų naudingųjų iškasenų kiekis, palyginti su 2024 m., sumažėjo apie 15 proc., pati...
nuotrauka
2026-05-06 15:20
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems kelių svarbių įstatymų pakeitimams, kurie iš esmės keičia atliekų tvarkymo sistemą Lietuvoje. Naujos nuostatos perkels atnaujintus Europos Sąjungos reikalavimus į nacionalinę teisę ir įves griežtesnę gamintojų atsakomybę bei aiškesnę kontrolę. Pok...
nuotrauka
2026-05-05 14:36
Vilnius stiprina atsparumą ekstremalioms liūtims – miesto paviršinių nuotekų infrastruktūrai modernizuoti skiriamos dešimčių milijonų eurų investicijos. UAB „Grinda“ šiemet į tinklų statybą investuos 15 mln. eurų, o iki 2029 metų bendra suma pasieks 46 mln. eurų. Tikimasi, kad šie sprendimai reikšmi...
nuotrauka
2026-05-05 10:46
Tankiai užstatyti miestai slepia ne tik architektūrinius sprendimus ar infrastruktūros tinklus – po jų paviršiumi vyksta kur kas sudėtingesni procesai. Lietuvos geologijos tarnybos Teisės ir kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Minkevičius atkreipia dėmesį, kad miestų svoris daro ti...
nuotrauka
2026-04-29 13:30
Vilniuje žengtas svarbus žingsnis įgyvendinant vieną išskirtiniausių pastarųjų metų viešųjų projektų – išduotas statybos leidimas 32 hektarų ploto „Mamutų slėnio“ įrengimui Šeškinės šlaituose. Naujoji žalioji erdvė netoli „Akropolio“ ir būsimojo Nacionalinio stadiono taps ne tik poilsio vieta, bet i...
nuotrauka
2026-04-28 13:53
Gyventojams, įsirengiantiems būstą ar atliekantiems remontą, – palengvinimas. „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras“ (VAATC) praneša, kad nuo gegužės 2 dienos sostinės regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse (DGASA) izoliacinių medžiagų atliekos vėl bus priimamos nemokamai. Vie...
nuotrauka
2026-04-28 10:07
Pavasarį vis daugiau laiko praleidžiame lauke, tačiau šylant orams didėja ir oro taršos rizika. Vilniaus gyventojai realiu laiku gali stebėti oro kokybės rodiklius programėlėje „KOVAS“, kur pateikiami duomenys iš skirtingose miesto vietose įrengtų sensorių. Specialistai primena, kad padidėjus taršai...
nuotrauka
2026-04-27 09:11
Vilnius artimiausiais metais taps dar žalesnis ir patogesnis gyventojams. Įvairiose miesto dalyse bus tvarkomos arba naujai kuriamos viešosios erdvės – skverai, aikštės, parkai ir bendruomenių zonos. Dalis projektų jau pradėti, o dauguma sprendimų gimė įsiklausius į gyventojų poreikius. Per ateinanč...
nuotrauka
2026-04-24 07:25
Tradicinės nuotekų sistemos nebespėja susidoroti su momentinėmis liūčių apkrovomis, todėl miestų gatvės ir sklypai vis dažniau virsta ežerais. Pagrindinė šiandienos inžinerijos žinia – lietaus vandenį reikia ne tik „išleisti vamzdžiais“, bet ir išmaniai valdyti ten, kur jis pasiekia paviršių.
nuotrauka
2026-04-21 07:48
Šiuolaikinė aplinkotvarka jau seniai peržengė paprasto funkcionalumo ribas ir tapo lygiaverte architektūros dalimi, kurioje kiekviena detalė pasakoja istoriją. Tai ilgalaikė investicija, kuri ne tik puošia namų aplinką, bet ir tiesiogiai kelia viso nekilnojamojo turto vertę, užtikrindama solidų bei ...
nuotrauka
2026-04-17 13:41
Kaune statomo pėsčiųjų tilto per Nerį projektas atsidūrė teisėsaugos akiratyje – nustatyta, kad vykdant darbus galimai buvo pažeisti aplinkosaugos reikalavimai ir padaryta reikšminga žala upės ekosistemai. Aplinkos apsaugos departamentas jau kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisari...
nuotrauka
2026-04-16 07:50
Klaipėdoje įvyko strategiškai svarbios pratybos, kurios parodė, kad net ir visiškai dingus elektros tiekimui miesto gyventojai neliktų be geriamojo vandens. Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ I vandenvietėje sėkmingai išbandė scenarijų, kai vandens tiekimas visą parą užtikrinamas vien tik elektros generato...
nuotrauka
2026-04-13 08:07
Artėjant naujiems pokyčiams šildymo sektoriuje, gyventojams jau dabar rekomenduojama įvertinti savo naudojamus kuro sprendimus. Nuo 2026 m. gegužės 1 d. dalyje Lietuvos miestų ir kurortų įsigalios draudimas deginti kietąjį iškastinį kurą, todėl laiko pasiruošti liko nedaug.
nuotrauka
2026-04-03 14:00
Ar įmanoma miestus padaryti atsparesnius klimato kaitai ne investuojant į sudėtingas technologijas, o atsigręžiant į gamtą? Šis klausimas vis dažniau keliamas tarptautinėje mokslo bendruomenėje. Sprendimų ieško ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) Aplinkos valdymo laboratorijos podoktorantūros stažu...
nuotrauka
2026-04-03 09:37
Balandžio mėnesį Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Palangos savivaldybės kviečiamos teikti paraiškas valstybės paramai gauti pajūrio juostos tvarkymo priemonėms įgyvendinti. Šiemet iš valstybės biudžeto tam numatyta 100 tūkst. eurų, kurie bus skirti tiek krantų apsaugai, tiek infrastruktūros atn...
nuotrauka
2026-03-26 11:28
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) kartu su regiono savivaldybėmis iki 2028 metų planuoja įrengti 8 naujas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles (DGASA). Šių aikštelių tinklo plėtra yra strateginis VAATC tikslas – skatinti atsakingą atliekų tvarkymą, perdirbimą ir daiktų ant...

Statybunaujienos.lt » Aplinka

nuotrauka

Kaip 100 m² balą paversti 20-čia stovėjimo vietų: paslaptis slypi po žeme

Tradicinės nuotekų sistemos nebespėja susidoroti su momentinėmis liūčių apkrovomis, todėl miestų gatvės ir sklypai vis dažniau virsta ežerais. Pagrindinė šiandienos inžinerijos žinia – lieta...