2026 m. balandžio 17 d. penktadienis, 3:38:00
Reklama  |  facebook

Kalėdų belaukiant – kaip keičiasi eglučių puošimo tendencijos Lietuvoje?

2018-12-21 11:16
Kokią eglutę bepasirinktume – gyvą ar dirbtinę, lubas siekiančią ar visai nedidukę, pagamintą iš senų knygų ar kitų netikėtų priemonių, visi norime, kad šis Kalėdų simbolis taptų namų puošmena ir suteiktų jiems jaukumo. Tiesa, noras išsiskirti savotiškose eglučių puošimo varžybose neretai virsta perlenkta lazda. Štai pirmoji JAV ponia Melania Trump vieną Baltųjų rūmų koridorių papuošė raudonos spalvos eglėmis ir susilaukė nemažai kritikos. O kokios tendencijos vyrauja lietuvių namuose? Mėgstame ekstravagantiškai puošti savo žaliaskares ar renkamės kuklesnius papuošimus ir tradicines eglutes?
nuotrauka
Kalėdų eglė. KTU nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
„Manau, gyva eglutė išliks paklausi dar ilgai. Jas renkasi ir rinksis žmonės, kurie ištikimi tradicijoms, vertina gyvą, o ne dirbtinį Kalėdų simbolį“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) Dizaino centro lektorė dr. Inga Audzevičiūtė-Liutkienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad tvaraus ir atsakingo vartojimo tendencijos neaplenkia ir kalėdinių dekoracijų. Lektorė dalijasi mintimis apie eglučių puošimo tendencijas Lietuvoje bei pataria, į ką derėtų atkreipti dėmesį norint turėti stilingą ir originalią Kalėdų eglutę.

Kokios šiuo metu vyraujančios eglučių puošimo tendencijos Lietuvoje ir kuo jos išsiskiria Europos kontekste? 

Nuotraukoje – KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) Dizaino centro lektorė dr. Inga Audzevičiūtė-Liutkienė

Be abejo, Kalėdinių eglučių puošimui Lietuvoje įtaką daro bendros mados tendencijos, vyraujančios Europoje. Lietuviai, ypatingai pastaraisiais metais, labai seka skandinavų madas, palaiko ir žavisi jų minimalizmu, estetiškumu ir ekologinėmis idėjomis. Pastebėjau, kad lietuviai yra ištikimi gyvoms eglutėms, vis labiau renkasi ne kirstas eglutes, o eglutes vazonuose, kurias pavasarį pasodina.

Paprastai „radikalesnius“ eglučių puošimo būdus ir kalėdines dekoracijas propaguoja su menine veikla dirbantys ar menams neabejingi žmonės bei organizacijos. Kol kas ryškių lietuviško eglučių puošimo bruožų neįžvelgiu, bet pastebiu, kad lietuviai po truputį pradeda gryninti ir formuoti baltiškojo dizaino bruožus, tad tikiu, kad viskas dar ateityje.

Ar lietuviai daug dėmesio skiria eglučių puošybai, išpildymui?

Jei kalbėtume apie namuose puošiamas eglutes, tai lietuviai vis dar lieka pakankamai konservatyvūs ir ištikimi tradicijoms, t. y., puošia eglutes įprastomis kalėdinėmis dekoracijomis – žaisliukais ir/ar girliandomis. Įvairios įmonės, viešosios įstaigos yra kur kas išradingesnės ir inovatyvesnės, puošdamos eglutes dažnai nebijo pateikti netradicinių eglučių puošimo būdų.

Kokius pokyčius pastebite ir kas, jūsų nuomone, juos lemia?

Pastaraisiais metais labai išpopuliarėjo atsakingas požiūris į eglutes, kurios pagamintos iš įvairių buityje randamų popierinių, plastikinių ar tekstilinių atliekų. Tokios eglutės ypač populiarios puošiant viešąsias erdves, taip visuomenei parodant, jog įmonė ar organizacija yra neabejinga aplinkos taršai, antriniam atliekų panaudojimui ir kitoms ekologinėms problemoms.

Minimalizmas yra jau dešimtmetį populiarus reiškinys, kuris daro įtaką ir mados tendencijoms, todėl eglutės – ne išimtis. Minimalizmo ir ekologinės idėjos yra neatsiejamos šiame vartojimo amžiuje – visuomenė yra tikslingai skatinama vartoti mažiau arba vartoti labai atsakingai, atsisakant nereikalingų daiktų, pirkinių. Vietoj naujų kalėdinių žaisliukų pirkimo kasmet, skatinama juos pasigaminti, pavyzdžiui, iš molio, kepinių, rankdarbių ir pan., taip formuojant ne tik atsakingą vartojimą, bet ir kūrybiškumą, bendruomeniškumą. Manau, idėja gaminti egles ar jų dekoracijas iš antrinių medžiagų yra daugiau evoliucijos nei revoliucijos rezultatas, nes tai parodo mūsų ūgtelėjusį sąmoningumo lygį.

Kaip technologijos keičia eglučių puošimo tendencijas?

Be abejo, technologijos ne tik keičia, bet ir suteikia naujų galimybių bei prasmių. Pavyzdžiui, panaudojus LED technologijas, eglutėms galima suteikti visai kitokio spindesio, puošimo galimybių. LED diodus galima integruoti į tekstilę ar kitas medžiagas, tokiu būdu gaunamos įvairios kalėdinių eglučių meninės instaliacijos.

Pafantazuokime. Ar technologijoms vis labiau įsivirtinant mūsų gyvenime žalios, tradicinės eglutės išnyks, t.y., imsime naudoti įvairias eglučių instaliacijas, išmanias eglutes ir pan.?

Manau, kad gyva eglutė išliks paklausi dar ilgai. Jas ypač renkasi ir rinksis žmonės, kurie ištikimi tradicijoms, vertina gyvą, o ne dirbtinį kalėdinį simbolį. Ryšys tarp Kalėdų senelio ir eglės taip pat yra stiprus ir turintis gilias tradicijas, išskirtinę istoriją.

Ką patartumėte žmonėms, norintiems stilingai ir originaliai pasipuošti eglutę?

Grožis slypi paprastuose dalykuose. Visi namuose turime nenaudojamų daiktų, atliekų, senos tekstilės, todėl juos galime panaudoti kaip žaliavas, kuriant kalėdines dekoracijas ar net pačias eglutes. Tiems, kuriems sunkiau sekasi improvizuoti ar kurti, galima rinktis tradicinius būdus ir puošti eglutes iškeptais sausainiais, meduoliais, iš molio ar modilino nulipdytais žaisliukais, karpiniais ir pan., įtraukiant ir šeimos narius, draugus, bendradarbius. Prieš pirkdami kalėdines dekoracijas gerai pagalvokime, ar iš tikrųjų mums jų reikia ir kuo galėtume jas pakeisti. Manau, eglutės originalumas yra mūsų pačių požiūrio į Kalėdas atspindys.
Statybunaujienos.lt



Aplinka

nuotrauka
2026-04-16 07:50
Klaipėdoje įvyko strategiškai svarbios pratybos, kurios parodė, kad net ir visiškai dingus elektros tiekimui miesto gyventojai neliktų be geriamojo vandens. Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ I vandenvietėje sėkmingai išbandė scenarijų, kai vandens tiekimas visą parą užtikrinamas vien tik elektros generato...
nuotrauka
2026-04-13 08:07
Artėjant naujiems pokyčiams šildymo sektoriuje, gyventojams jau dabar rekomenduojama įvertinti savo naudojamus kuro sprendimus. Nuo 2026 m. gegužės 1 d. dalyje Lietuvos miestų ir kurortų įsigalios draudimas deginti kietąjį iškastinį kurą, todėl laiko pasiruošti liko nedaug.
nuotrauka
2026-04-03 14:00
Ar įmanoma miestus padaryti atsparesnius klimato kaitai ne investuojant į sudėtingas technologijas, o atsigręžiant į gamtą? Šis klausimas vis dažniau keliamas tarptautinėje mokslo bendruomenėje. Sprendimų ieško ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) Aplinkos valdymo laboratorijos podoktorantūros stažu...
nuotrauka
2026-04-03 09:37
Balandžio mėnesį Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Palangos savivaldybės kviečiamos teikti paraiškas valstybės paramai gauti pajūrio juostos tvarkymo priemonėms įgyvendinti. Šiemet iš valstybės biudžeto tam numatyta 100 tūkst. eurų, kurie bus skirti tiek krantų apsaugai, tiek infrastruktūros atn...
nuotrauka
2026-03-26 11:28
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) kartu su regiono savivaldybėmis iki 2028 metų planuoja įrengti 8 naujas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles (DGASA). Šių aikštelių tinklo plėtra yra strateginis VAATC tikslas – skatinti atsakingą atliekų tvarkymą, perdirbimą ir daiktų ant...
nuotrauka
2026-03-23 07:53
Minint Tarptautinę miškų dieną (kovo 21-oji), Vilnius dar kartą patvirtina savo, kaip vieno žaliausių Europos miestų, vardą. Netoli Verkių dvaro rūmai sodinamas simbolinis „Kalėdų miškas“, kuriame jau prigijo apie šimtas eglučių, o šiandien jų papildė dar kelios dešimtys. Ši iniciatyva primena svarb...
nuotrauka
2026-03-18 07:21
Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC), kartu su Lietuvos kariuomene ir hidrologais, įvertino situaciją Šilutės rajone. Po atliktos inžinerinės žvalgybos Rusnės apylinkėse paaiškėjo, kad šiuo metu drastiškų priemonių imtis nereikia – ledas upėse yra ištirpęs, o pavojing...
nuotrauka
2026-03-16 14:49
Seimas artimiausiu metu gali imtis Žemės gelmių įstatymo pataisų, kuriomis siūloma nustatyti 300 metrų atstumą tarp karjerų ir gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų. Idėja pateikiama kaip žingsnis siekiant geriau apsaugoti gyventojus ir aplinką. Tačiau dalis ekspertų perspėja: toks sprendi...
nuotrauka
2026-03-12 07:50
Nacionalinio krizių valdymo centro sprendimu Lietuvoje aktyvuota pirmoji iš keturių pasirengimo galimam potvyniui valdymo fazių. Iki šiol buvo vykdomi tik nulinės fazės – nuolatinės stebėsenos ir išankstinio vertinimo – veiksmai. Naujas sprendimas priimtas atsižvelgiant į dalyje šalies upių stebimas...
nuotrauka
2026-03-06 11:37
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2026 m. kovo 4 d. nutartimi panaikino Regionų administracinio teismo sprendimą, kuriuo buvo tenkintas Pagirių bendruomenės „Medeina“ skundas dėl medžio plaušo plokščių gamyklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV). Teismas nusprendė, kad Aplinkos aps...
nuotrauka
2026-03-05 14:03
Artimiausiu metu Klaipėdos Melnragėje prasidės pokyčiai, kuriuos pajus visi keliaujantys jūros link. Numatyta atnaujinti pagrindines prieigas prie paplūdimio – Audros gatvės atkarpą nuo Melnragės žiedo iki kopagūbrio bei taką per kopas link gelbėtojų posto. Taip pat bus sutvarkytos tako link pajūrio...
nuotrauka
2026-02-26 15:17
Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC), gavęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija parengtą situacijos vertinimą, pateikė savivaldybėms rekomendacijas dėl šiuo metu tikslingų prevencinių veiksmų, siekiant sumažinti galimų potvynių riziką. Šie veiksmai įgyvendinami vadovaujantis Vyriausybės ...
nuotrauka
2026-02-26 11:01
Vilniaus Salininkų gyvenvietėje planuojama iš esmės atgaivinti dviejų tvenkinių teritoriją, paverčiant ją šiuolaikišku laisvalaikio ir gamtos pažinimo parku. Teritorijoje tarp dviejų mokyklų bus įrengta pasivaikščiojimo takų sistema, pontoninės terasos ant vandens, pažintinės trasos miško zonoje, va...
nuotrauka
2026-02-24 13:54
Anglies dioksido perteklius atmosferoje, užteršti vandens ištekliai ir nuolat griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai verčia ieškoti technologinių sprendimų, galinčių teršalus sulaikyti molekuliniu lygmeniu. Viena perspektyviausių krypčių – metalo–organiniai karkasai (angl. MOF, metal–organic frame...
nuotrauka
2026-02-04 09:30
Kol žiema dar sukausčiusi upes ledu, po juo kaupiasi pavasario rizikos. Mokslininkai įspėja, kad dėl storos ledo dangos ir galimo staigaus atšilimo šių metų pavasarinis potvynis gali būti intensyvesnis nei pastaraisiais metais. Dideli ledo kiekiai, sniego tirpsmas ir ledonešis gali kelti grėsmę gyve...
nuotrauka
2026-02-03 10:03
Žiemos šalčiams įsibėgėjus ir kai kur Lietuvoje fiksuojant itin žemą temperatūrą – atliekų tvarkymo sistemos taip pat susiduria su iššūkiais, kurių dažnai nepastebi gyventojai. Atliekų tvarkytojai primena, kaip tinkamai tvarkyti savo atliekas žiemos sąlygomis, kad nekiltų problemų dėl atliekų išveži...
nuotrauka
2026-01-29 11:45
Aplink verslo centrą „Sąvaržėlė“, Konstitucijos prospekte 14A, bus kuriama bioįvairovę palaikanti aplinka. Britų architektūros legendos Richardo Rogerso įkurta RSHP studija ir kraštovaizdžio kūrėjai iš Londono „Gillespies“ formuos žaliąsias erdves, kurių vienu pagrindinių akcentų taps natūraliai nuv...
nuotrauka
2026-01-27 11:20
Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus specialistai parengė interaktyvius žemėlapius, kuriuose skelbiama informacija apie teritorijas, kurioms gali kilti potvynių grėsmės ir rizikos.
nuotrauka
2026-01-23 14:04
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) primena, kad nuo 2026 m. sausio 2 d. didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse (DGASA) įsigaliojo statybinių atliekų priėmimo kainodaros pokyčiai. Jie pirmiausia susiję su izoliacinių statybinių medžiagų tvarkymu ir yra skirti efektyvesniam at...
nuotrauka
2026-01-21 11:20
Vilniuje baigtas pirmasis Neries upės dugno valymo etapas. Ambicingą projektą dar vasarą pradėjo NT plėtros bendrovė „Darnu Group“ kartu su Lietuvos hidrobiologų draugija ir profesionalių narų komanda. Valymo metu narai iškėlė daugiau nei 2 tonas šiukšlių ir išvalė pirmąjį planuotą upės ruožą – nuo ...

Statybunaujienos.lt » Aplinka