Siekiant efektyvaus gynybos stiprinimo Europoje, nutarta ne tik sparčiau didinti ginkluotės ar karių skaičius, bet ir įvertinti kiekvienos šalies susisiekimo infrastruktūrą bei ją tobulinti. Europos Komisija dar praėjusių metų lapkritį pasiūlė infrastruktūros gerinimo planą. Keliai, tiltai, oro ir jūrų uostai turi atitikti naujas realijas ir užtikrinti greitą, sklandų karių bei karinės įrangos judėjimą visame bloke.

Ne išimtis ir Lietuva, kurios dėmesio centre taip pat atsirado karinės infrastruktūros gerinimo uždaviniai. Lietuvos krašto apsaugos ministerijos (KAM) planuose – priimančiosios šalies paramai skirti infrastruktūros projektai, kuriais siekiama užtikrinti tinkamas sąlygas greitesniam bei patogesniam sąjungininkų dislokavimui Lietuvoje. Iš viso karinės infrastruktūros ir karinio mobilumo projektams 2023-2025 metais numatyta beveik 540 mln. eurų.

Jau nuo praėjusių metų šoktelėjusį ypatingos reikšmės valstybinių projektų užsakymų skaičių pajuto ir infrastruktūros bei statybų kompanijos. Pavyzdžiui, bendrovė HISK šiemet parengė techninius darbo projektus ir atlieka kapitalinius remontus valstybinės reikšmės rajoninio kelio Pabradė–Meškerinė ruože ir dviejuose valstybinės reikšmės krašto kelio Pirčiupiai-Jašiūnai ruožuose. Šie projektai prisidės prie karinio mobilumo gerinimo ir padės NATO kariams bei karo mašinoms lengviau pasiekti strateginius objektus: Rūdninkų ir Pabradės karinius poligonus.

Bendrovės darbų portfelyje – ir jungčių su Lenkija gerinimo darbai. Šiuo metu rengiami techniniai darbo projektai dar dviejuose strateginiuose ruožuose: valstybinės reikšmės rajoniniuose keliuose Lazdijai-Galiniai ir Senoji Radiškė-Naujieji Alksnėnai. Jie taip pat prisidės prie geresnio mobilumo ne tik vietiniu, bet ir tarptautiniu mastu.

Strateginiuose projektuose – (ne)tikėti iššūkiai

Karinių projektų specifika dažnai tampa nemenku iššūkiu infrastruktūros bendrovėms. Tokio tipo projektai yra kompleksiški, įtraukia daugybę suinteresuotų šalių, dažnai turi trumpą įgyvendinimo terminą, o darbų sąrašas – ilgas ir reikalaujantis aukščiausių kompetencijų.

Didelė šių projektų sparta tampa bene didžiausiu iššūkiu, nes, pirmiausia, prioritetiniai valstybės klausimai, susiję su gynybos stiprinimu, privalo būti įgyvendinti kuo greičiau. Kita vertus, susisiekimo infrastruktūros statyba yra tiesiogiai susijusi su kitų karinių statinių statyba ir dažniausiai turi vykti pirmiausiai. Tad projektavimo ir statybų darbai neretai atliekami neskaičiuojant nei darbo valandų, nei žmogiškųjų išteklių pajėgumų. Tai lemia, kad įmonės turi gebėti prisitaikyti prie specifinių reikalavimų, kitaip organizuoti darbus bei paskirstyti resursus, kad visi kartu, suvieniję jėgas, galėtume kurti saugesnę valstybę.

Karinė infrastruktūra taip pat reikalauja aukščiausių projekto vykdytojų kompetencijų ir moderniausių technologinių sprendimų, kurie kuria naujus iššūkius. Pavyzdžiui, jau minėtas, HISK projektuojamas Pabradės-Meškerinės kelio ruožas yra išskirtinis tuo, kad tai – naujų parametrų betoninis kelias, kuris užtikrins sklandų sunkios karinės ir vikšrinės technikos judėjimą. Jam suprojektuoti ir tiesti pirmiausia reikėjo naujos betono klojimo technologijos, kuri iki šiol nebuvo naudojama. Tam subrangovai, UAB „KTD group“, į pagalbą pasitelkė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkus.

Saugumas – visų prioritetas

Vienu reikšmingiausių elementų tokio sudėtingumo projektuose gali tapti aktyvus susijusių šalių įsitraukimas į projektavimo etapo vykdymą ir efektyvus bendradarbiavimas. Pavyzdžiui, kai kuriuose kituose susisiekimo infrastruktūros projektuose net ir pačiame sezono įkarštyje kartais per daug laiko praleidžiama derinant detales.

Tačiau kalbant apie strateginės reikšmės projektus, galima pastebėti pozityvią bendradarbiavimo tendenciją. Suinteresuotos šalys, kaip KAM, Lietuvos automobilių kelių direkcija ar kiti, strateginiuose projektuose bendradarbiauja aktyviai ir derinimus bei atsakymus į rūpimus projekto vykdymo klausimus suteikia itin greitai. Tai išties gali būti puikiu verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdžiu. Toks sklandus ryšys dar projektavimo stadijoje rodo, kad valstybės saugumas – svarbiausias kiekvieno iš mūsų prioritetas, kuris turi būti įgyvendintas kuo greičiau ir kokybiškiau. Neabejoju, kad ši patirtis vėliau atneš naudos ir kituose bendruose projektuose.

Visgi, kad ir kokie iššūkiai lydėtų ypatingos infrastruktūros projektuose, statybų bendrovės pirmiausia turėtų jausti didžiulę atsakomybę ir pasitenkinimą, jog prisideda prie Lietuvos ir visos Europos saugumo stiprinimo. Minėti iššūkiai tampa žymiai lengvesni, kai nuo pat pradžių yra užtikrinamas efektyvus bendradarbiavimas, o dėmesys sutelkiamas į bendrą tikslą ir laiku ar net greičiau priimamus sprendimus. Visa tai lemia ne tik įgyvendinamų projektų sėkmę, bet ir skatina mus pačius judėti į priekį su sustiprintomis kompetencijomis.