Kas antra darbuotojų trūkumą patyrusi įmonė praėjusiais metais didino darbo užmokestį. Du penktadaliai gerino darbo sąlygas: siūlė lankstesnį darbo grafiką, mažesnį krūvį, aprūpinimą transportu, laikino apgyvendinimo paslaugas, net emocinės gerovės konsultacijas. Kas trečias su darbuotojų trūkumu susidūręs darbdavys didino išlaidas darbuotojams pritraukti.

„Darbuotojų stoka įmones paskatino prisiminti primirštus ir ieškoti netradicinių darbo jėgos pritraukimo būdų. Be aktyvios siūlomo darbo reklamos autobusų stotelėse, skrajutėse, vitrinų plakatuose, lauko stenduose, socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje, vis daugiau darbdavių įtraukė į pritraukimo veiklas esamus darbuotojus. Jie buvo kviečiami tapti įmonių ambasadoriais – rekomenduoti laisvas darbo vietas savo pažįstamiems“, – Užimtumo tarnybos pranešime cituojama Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Daugiau dėmesio įmonės skyrė ir darbdavio įvaizdžiui tobulinti – aktyviau komunikavo apie savo vertybes, rūpestį darbuotojų gerove, socialines iniciatyvas, karjeros sėkmės istorijas.

Beveik trečdalis įmonių darbuotojų trūkumo problemą sprendė perskirstydamos – neretai padidindamos – darbo krūvį esamiems darbuotojams. Tokių įmonių daugiausia buvo paslaugų sektoriuje, tarp vykdančių finansinę ir draudimo, nekilnojamo turto operacijų bei informacijos ir ryšių veiklą.

Dalis darbdavių, susidūrę su darbo jėgos trūkumu, dalijasi Užimtumo tarnyba, ieškojo iki tol nenaudotų darbo jėgos šaltinių. Aktyviau darbuotojų ieškota tarp aukštųjų ir profesinių mokyklų studentų, susigrąžinta dalis į pensiją išleistų ar per pirmąjį karantiną atleistų darbuotojų, darbininkų dairytasi atvirosiose nuteistųjų kolonijose ar kitose savivaldybėse.

Beveik ketvirtadalis įmonių investavo į darbuotojų mokymą. Dalis – atsivežė reikiamos kvalifikacijos asmenis iš užsienio (daugiausia – transporto ir saugojimo, statybos, apdirbamosios pramonės, apgyvendinimo ir maitinimo veiklą vykdančios įmonės).

„Prie darbuotojų trūkumo problemos sprendimo prisidėjo ir pandemijos metu prisijaukintas darbas per nuotolį, – pastebi J. Zemblytė. – Dalis darbdavių sėkmingai pasinaudojo šia priemone, kviesdami prie komandos prisijungti specialistus iš didžiųjų miestų.“

Kai kurie darbdaviai nurodė susitaikę su darbuotojų trūkumu – atsisakė plėtros planų ar laikinai juos įšaldė, sumažino dalį veiklų (uždarė padalinį, siaurino paslaugų asortimentą) ar jas subkontraktavo.

Darbo užmokesčio didinimą kaip būdą spręsti darbuotojų trūkumą daugiausiai rinkosi statybos ir pramonės įmonės, rašoma Užimtumo tarnybos pranešime. Paslaugų sektoriuje darbo užmokestį dėl darbuotojų trūkumo daugiausia didino informacijos ir ryšių bei administracinę ir aptarnavimo veiklą vykdančios įmonės.

Darbuotojų perkvalifikavimą ir mokymą taip pat daugiausia taikė pramonės ir statybos darbdaviai. Paslaugų sektoriuje šį darbo jėgos sprendimo būdą daugiausia rinkosi informacijos ir ryšių bei finansinę ir draudimo veiklą vykdančios įmonės.