Baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamieji, Kaune veikiančios bendrovės direktorius ir UAB akcininkas, įtariama, pažeidė Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas. Tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamieji, apeidami tarptautines sankcijas, taikomas dėl Rusijos karinės agresijos veiksmų prieš Ukrainą, įgyvendino sudarytus susitarimus dėl įrenginių tiekimo pagal projektus naftos perdirbimo objektams Rusijos Federacijoje.

Įtariama, kad siekiant įgyvendinti susitarimus dėl įrenginių išgabenimo, buvo sudarytos sutartys, tarp Kaune veikiančios UAB ir Nyderlanduose, Rusijos Federacijoje registruotų įmonių, kurias vykdant buvo pagamintos ir išgabentos prekės į Rusiją.

Nustatyta, kad minėta bendrovė pagamino ir į Rusijos Federaciją eksportavo vandens valymo įrangą, kurios vertė – beveik 275 tūkst. eurų. Pagal kitą sudarytą sutartį į objektą, įsikūrusį Rusijos Federacijoje, buvo išgabentas dar vienas įrenginys – siurblinė, kurios vertė viršija 40 tūkst. eurų.

Manoma, kad fiziniai asmenys ir UAB tokiu būdu demonstravo nusistatymą nesilaikyti galiojančių norminių aktų dėl Rusijai taikomų tarptautinių sankcijų, taip pat siekdami finansinės naudos, pažeidė valstybės deklaruojamus principus užtikrinti tarptautinę taiką ir saugumą, pagarbą žmogaus teisėms bei dėl to padarė didelės žalos Lietuvos Respublikos interesams.

Dviem fiziniams asmenims ir juridiniam asmeniui pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 123-1 straipsnio 1 dalį. Už tokią nusikalstamą veiką gresia bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. 

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė. Tyrimą atliko Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus pareigūnai.