„Kauno oro uostas yra svarbus ilgalaikei Lietuvos oro uostų (LTOU) strateginei plėtrai. Jau kitąmet po rekonstrukcijos terminalas galės aptarnauti dvigubai daugiau keleivių – iš viso apie 2 mln. per metus. Tai padės tvirtus pamatus ateities augimo perspektyvoms ir atlieps šiuo metu vyraujančias keliavimo tendencijas bei technologijų pažangą. Keleiviai iškart pajus pokyčius, atveriančius geresnę patirtį: greitesnes procedūras, patogesnį skrydžių laukimą, daugiau vietų apsipirkti ir pavalgyti", – teigia pranešime cituojamas Arnas Dūmanas, Lietuvos oro uostų plėtros departamento direktorius.

Keleiviams – dar daugiau natūralios šviesos

Pradėjus fasadų montavimo darbus atsiskleis priestatų architektūriniai bruožai. Išorės sienoms bus panaudota apie 2 000 kv. metrų daugiasluoksnės plokštės, dar apie 1 600 kv. metrų stiklo konstrukcijų prireiks įgyvendinant vieną svarbiausių projektuotojų sumanymų – užtikrinti daugiau šviesos trijų aukštų terminalo viduje. Dėl to architektai labiausiai rūpinosi funkciniu statinio paprastumu ir fasadų šviesos laidumu.

Teigiama, kad spalio mėnesį taip pat pradėtas ir stogo dangų montavimas. Planuojama, kad iki 2024 metų pabaigos terminalo fasado darbai ir stogo montavimas bus baigti.

A.Dūmanas atkreipia dėmesį, kad galimybė išplėsti terminalą iš dviejų pusių buvo numatyta dar 2008 metais, kai Kauno oro uoste buvo pastatytas naujas keleivių terminalas.

Lietuvos oro uostų nuotr.

Ilgainiui augant oro uosto veiklos apimtims, Lietuvos oro uostai priėmė sprendimą pasinaudoti patogia konstrukcine galimybe. Viešųjų pirkimų konkursą pernai laimėjusi ir rangos darbus atliekanti bendrovė „Infes" priestatų architektūrą išlaikys analogišką su esamo pastato išraiška.

Plėtra finišuos kitąmet

Numatoma, kad keleivių terminalo plėtros projektas finišuos 2025 m. antrą pusmetį. Bendras terminalo plotas padidės apie 4400 kv. metrų ir oro uostas vienu metu galės aptarnauti iki šešių keleivinių orlaivių. Kartu išsiplės keleivių bagažo atsiėmimo zonos, didės Šengeno ir ne Šengeno atvykimo zonos, atsiras papildomos erdvės keleiviams laukti skrydžių, pavalgyti ar apsipirkti.

Pasak Lietuvos oro uostų plėtros departamento direktoriaus A. Dūmano, naujose erdvėse bus įdiegta įvairių technologinių naujovių ir pažangių sprendimų, pavyzdžiui, automatizuota pasų patikra, naujos kartos keleivių daiktų patikros skeneriai ir kt.

Šiuo metu Kauno oro uostas per valandą yra pajėgus aptarnauti daugiausia keturių skrydžių keleivius atvykimo ir išvykimo zonose.