Kauno oro uoste jau montuojami naujieji keleivių terminalo fasadai, dengiamas stogas
2024-10-04 10:18
Tūkstančiai kvadratinių metrų stiklo ir daugiasluoksnių plokščių netrukus gerokai atnaujins Kauno oro uosto keleivių terminalo vaizdą. Spalio mėnesį pradedami montuoti terminalo abiejų naujųjų dalių fasadai. Įsibėgėjant terminalo plėtros projektui, esamas erdves išplės priestatai, kurie Kaune atvers galimybes aptarnauti daugiau skrydžių ir užtikrins daugiau patogumo keliaujantiesiems.
Lietuvos oro uostų nuotr.
„Kauno oro uostas yra svarbus ilgalaikei Lietuvos oro uostų (LTOU) strateginei plėtrai. Jau kitąmet po rekonstrukcijos terminalas galės aptarnauti dvigubai daugiau keleivių – iš viso apie 2 mln. per metus. Tai padės tvirtus pamatus ateities augimo perspektyvoms ir atlieps šiuo metu vyraujančias keliavimo tendencijas bei technologijų pažangą. Keleiviai iškart pajus pokyčius, atveriančius geresnę patirtį: greitesnes procedūras, patogesnį skrydžių laukimą, daugiau vietų apsipirkti ir pavalgyti", – teigia pranešime cituojamas Arnas Dūmanas, Lietuvos oro uostų plėtros departamento direktorius.
Keleiviams – dar daugiau natūralios šviesos
Pradėjus fasadų montavimo darbus atsiskleis priestatų architektūriniai bruožai. Išorės sienoms bus panaudota apie 2 000 kv. metrų daugiasluoksnės plokštės, dar apie 1 600 kv. metrų stiklo konstrukcijų prireiks įgyvendinant vieną svarbiausių projektuotojų sumanymų – užtikrinti daugiau šviesos trijų aukštų terminalo viduje. Dėl to architektai labiausiai rūpinosi funkciniu statinio paprastumu ir fasadų šviesos laidumu.
Teigiama, kad spalio mėnesį taip pat pradėtas ir stogo dangų montavimas. Planuojama, kad iki 2024 metų pabaigos terminalo fasado darbai ir stogo montavimas bus baigti.
Plėtra finišuos kitąmet
Numatoma, kad keleivių terminalo plėtros projektas finišuos 2025 m. antrą pusmetį. Bendras terminalo plotas padidės apie 4400 kv. metrų ir oro uostas vienu metu galės aptarnauti iki šešių keleivinių orlaivių. Kartu išsiplės keleivių bagažo atsiėmimo zonos, didės Šengeno ir ne Šengeno atvykimo zonos, atsiras papildomos erdvės keleiviams laukti skrydžių, pavalgyti ar apsipirkti.
Pasak Lietuvos oro uostų plėtros departamento direktoriaus A. Dūmano, naujose erdvėse bus įdiegta įvairių technologinių naujovių ir pažangių sprendimų, pavyzdžiui, automatizuota pasų patikra, naujos kartos keleivių daiktų patikros skeneriai ir kt.
Šiuo metu Kauno oro uostas per valandą yra pajėgus aptarnauti daugiausia keturių skrydžių keleivius atvykimo ir išvykimo zonose.
Keleiviams – dar daugiau natūralios šviesos
Pradėjus fasadų montavimo darbus atsiskleis priestatų architektūriniai bruožai. Išorės sienoms bus panaudota apie 2 000 kv. metrų daugiasluoksnės plokštės, dar apie 1 600 kv. metrų stiklo konstrukcijų prireiks įgyvendinant vieną svarbiausių projektuotojų sumanymų – užtikrinti daugiau šviesos trijų aukštų terminalo viduje. Dėl to architektai labiausiai rūpinosi funkciniu statinio paprastumu ir fasadų šviesos laidumu.
Teigiama, kad spalio mėnesį taip pat pradėtas ir stogo dangų montavimas. Planuojama, kad iki 2024 metų pabaigos terminalo fasado darbai ir stogo montavimas bus baigti.
A.Dūmanas atkreipia dėmesį, kad galimybė išplėsti terminalą iš dviejų pusių buvo numatyta dar 2008 metais, kai Kauno oro uoste buvo pastatytas naujas keleivių terminalas.
Lietuvos oro uostų nuotr.
Ilgainiui augant oro uosto veiklos apimtims, Lietuvos oro uostai priėmė sprendimą pasinaudoti patogia konstrukcine galimybe. Viešųjų pirkimų konkursą pernai laimėjusi ir rangos darbus atliekanti bendrovė „Infes" priestatų architektūrą išlaikys analogišką su esamo pastato išraiška.Plėtra finišuos kitąmet
Numatoma, kad keleivių terminalo plėtros projektas finišuos 2025 m. antrą pusmetį. Bendras terminalo plotas padidės apie 4400 kv. metrų ir oro uostas vienu metu galės aptarnauti iki šešių keleivinių orlaivių. Kartu išsiplės keleivių bagažo atsiėmimo zonos, didės Šengeno ir ne Šengeno atvykimo zonos, atsiras papildomos erdvės keleiviams laukti skrydžių, pavalgyti ar apsipirkti.
Pasak Lietuvos oro uostų plėtros departamento direktoriaus A. Dūmano, naujose erdvėse bus įdiegta įvairių technologinių naujovių ir pažangių sprendimų, pavyzdžiui, automatizuota pasų patikra, naujos kartos keleivių daiktų patikros skeneriai ir kt.
Šiuo metu Kauno oro uostas per valandą yra pajėgus aptarnauti daugiausia keturių skrydžių keleivius atvykimo ir išvykimo zonose.
Infrastruktūra
2026-10-07 11:54
Vilniuje artėja vieno ilgiausiai laukto transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimas – pradėta rengti Šiaurinės gatvės 3 km atkarpos nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių g. koncepcija. Nauja jungtis turėtų ne tik perimti dalį tranzitinio eismo, bet ir iš esmės pakeisti šiaurinės sostinės ...
2026-10-06 06:44
Elektriniai traukiniai Vilniaus–Klaipėdos maršrute priartėjo dar vienu žingsniu – „LTG Infra“ sėkmingai užbaigė paskutinius dinaminius bandymus Radviliškio–Klaipėdos ruože. Dabar projektas pereina į baigiamąjį etapą – sertifikavimą.
2026-10-06 06:35
Kauno pietrytinio aplinkkelio ir Ateities plento tęsinio projektui išduoti statybą leidžiantys dokumentai neatitiko teisės aktų, todėl jų likimą teko spręsti teisme. Nors statybų projektui kelias neužkertamas, jo teisinį pagrindą teks sukurti iš naujo – parengti naują projektą ir gauti naują leidimą...
2026-10-05 06:25
Lietuvos elektros sistemoje netrukus atsiras dar vienas didelės galios energijos kaupimo objektas – Alytaus rajone pradėtas statyti beveik 25 mln. eurų vertės baterijų parkas, galėsiantis sukaupti 92 MWh elektros energijos.
2026-10-02 14:42
Lietuvos energijos kaupimo galia jau perkopė 1 GW, o Anykščių rajone atidarytas pirmasis Danijos atsinaujinančios energetikos bendrovės „European Energy“ energijos kaupimo projektas Baltijos šalyse.
2026-10-01 07:08, papildyta 2026-10-01 17:28, papildyta „LTG Infra“ pozicija
„Rail Baltica“ sankasos šlaitai plaunami, o nepriklausomas tyrimas rodo, kad problema slypi ne rangovo darbuose, bet pačiuose projektiniuose sprendiniuose. UAB „Fegda“ užsakymu atliktas tyrimas nustatė, kad šlaitams nebuvo numatytos pakankamos apsaugos nuo erozijos, todėl po stipresnių kritulių išpl...
2026-09-30 10:26
324 mln. eurų investicijų, 167 MW naujos vėjo elektrinių galios ir apie 580 GWh per metus – tokio masto yra „Enefit“ Kelmėje įgyvendinti „Kelmė I“ ir „Kelmė II“ projektai. Rugsėjo 29 d. oficialiai atidaryti du vėjo parkai tampa vienu reikšmingesnių bendrovės atsinaujinančios energetikos projektų Lie...
2026-09-29 09:07
Remontuojant Šilutės rajono tiltą paaiškėjo, kad jo konstrukcijų būklė gerokai prastesnė, nei buvo nustatyta prieš pradedant darbus. Dėl to teko iš naujo numatyti konstrukcijos apačios – laikančiosios dalies – įrengimą, o rangovas dabar siekia pėsčiųjų eismą tiltu atnaujinti iki gruodžio 15-osios.
2026-09-24 07:09
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia vienas didžiausių pastarųjų metų atnaujinimo projektų – per viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPSP) planuojama atnaujinti 99 tiltus ir viadukus, o preliminari investicijų vertė gali siekti 400 mln. eurų.
2026-09-23 07:17
„Rail Baltica“ projektui Baltijos šalys kelia ambicingą finansinį tikslą – iš būsimos ES daugiametės finansinės programos sieks gauti bent 10 mlrd. eurų. Tačiau kartu pripažįstama ir kita būtinybė: norint įgyvendinti pirmąjį pagrindinės linijos etapą, projekto sąnaudas reikės reikšmingai mažinti.
2026-09-22 13:16
Į kelius investuotas euras Lietuvai sukuria bent 1,48 euro ekonominės naudos. Vilniaus universiteto (VU) tyrimas rodo, kad kasmet keliams skiriami 392 mln. eurų šalies ekonomikoje sukuria apie 581 mln. eurų, o beveik 75 mln. eurų mokesčiais ir įmokomis tais pačiais metais grįžta į valstybės biudžetą...
2026-09-21 10:00
Varėnoje jau prasidėjo pirmosios Baltijos šalyse baterinių traukinių krovimo stotelės statybos – liejami jos pamatai, o 3,2 mln. eurų vertės projektas iš planų pereina į realius darbus. Naujoji infrastruktūra turėtų iš esmės išplėsti galimybes bateriniais traukiniais pasiekti neelektrifikuotus gelež...
2026-09-17 10:45
Iki šiol vandentiekio tinklams plauti reikėdavo išleisti dešimtis kubinių metrų vandens, tačiau sostinėje ši praktika keičiasi. „Vilniaus vandenys“ pradėjo naudoti naują impulsinę „Comprex“ technologiją, leidžiančią vamzdynus išplauti sunaudojant iki 15 kartų mažiau vandens. Bendrovė skelbia, kad nu...
2026-09-16 13:41
Daugiau kaip 33,8 mln. eurų ir 55 kilometrai – tokio masto pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros darbai šiemet vyksta skirtinguose Lietuvos regionuose. Vieni takai jau baigiami, kiti dar tik tiesiami, o dalis projektų persikels į 2027-uosius.
2026-09-16 13:21
„Teltonikos“ technologijų parko plėtrai Lietuvoje uždegtas žalias šviesoforo signalas – „Litgrid“ Kuprioniškėse užbaigė naujos transformatorių pastotės statybą ir elektros tiekimą pradėjo beveik metais anksčiau, nei buvo planuota. Naujoji infrastruktūra sudarys sąlygas „Teltonika High-Tech Hill“ užs...
2026-09-16 09:57
Klaipėdos uostas gauna 100 mln. eurų finansinį postūmį – tokio dydžio paskolą jam skyrė Europos investicijų bankas (EIB). Milijonai bus nukreipti ne vien į uosto konkurencingumą: dalis investicijų teks žaliajai energetikai ir infrastruktūrai, kuri gali būti naudojama ir sąjungininkų kariniams laivam...
2026-09-15 08:13
Šventosios jūrų uosto atkūrimo projektas perėjo į realių statybų etapą – rugsėjo 11-ąją pradėti pagrindinių uosto hidrotechninių statinių darbai. Į jūrą bus pastatyti du išoriniai molai, kurių bendras ilgis sieks 1,05 km, o kartu bus įrengiamos krantinės, promenada, gilinama akvatorija ir įplaukos k...
2026-09-10 07:35
Rugpjūčio 22-osios audra tapo ne tik dideliu išbandymu elektros skirstymo tinklui, bet ir priežastimi iš naujo kelti klausimą, ar jo atsparumas stiprinamas pakankamai sparčiai. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitete parlamentinės kontrolės metu daugiausia dėmesio skirta investicijoms į ESO ti...
2026-09-03 14:17
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino 65,9 mln. eurų AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) investicijas, kuriomis 729 objektuose numatoma elektros oro linijas pakeisti požeminiais kabeliais. Investicijomis siekiama mažinti elektros tiekimo sutrikimų riziką ir didinti skirsto...
2026-09-02 15:25
Ankstinami 10 kV elektros oro linijų keitimo požeminiais kabeliais darbai strategiškai svarbiuose Lazdijų, Tauragės ir Jurbarko regionuose. Iki 2027 m. pabaigos planuojama užbaigti visus darbus, kurie anksčiau buvo numatyti vykdyti iki 2028-ųjų. Sprendimas priimtas kaip dalis Vyriausybės naudų paket...
| www.julija.eu