Nors 1995 m. iš tvenkinio buvo išleistas vanduo, visi vandenyje ir ant kranto esantys statiniai buvo palikti. Neprižiūrimų statinių būklė blogėjo ir kėlė grėsmę žmonių saugumui, o po vandens išleidimo likęs tvenkinys neturėjo jokio rekreacinės paskirties – pakrantės apžėlusios gausia augalija, o užtvankos statiniai trukdė laivybai bei vandens turizmui. Sprendimas statinį nugriauti buvo priimtas specialiai komisijai nustačius, kad statinių techninė būklė yra avarinė.

Kruosto HE užtvanka yra antra užtvanka Nevėžio upės migracijos kelyje, taigi migruojančioms žuvims statinių pašalinimas kol kas nėra labai svarbus, tačiau ateityje, atkūrus migraciją per Kėdainių mieste esančią užtvanką, iš viso atsivertų 84 km Nevėžio upės. Nevėžio upės vidurupio ir Nemuno vientisumo atkūrimas turėtų didžiulę reikšmę žuvų populiacijoms, jas sustiprintų, padėtų prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių, vis dažniau šalies upes išdžiovinančių sausrų.

Šį rudenį pradėti Kruosto HE užtvankos griovimo darbai bus baigti iki kitų metų pabaigos. Nugriovus statinius ir išvežus atliekas bus nukirsti menkaverčiai medžiai ir krūmai, susmulkinti ir išvežti kelmai. Bus formuojama upės vaga ir šlaitai, įrengtas pagrindas, vietomis perstumiamas ar nukasamas augalinis sluoksnis. Galiausiai viskas bus padengta juodžemiu ir sužaliuos žolė.

Pašalinus užtvankos statinius didžiausia nauda bus Nevėžyje randamoms žuvų rūšims, tarp kurių yra ir saugoma srovinė aukšlė. Nevėžio upės vagos atkūrimas turės teigiamą poveikį “Natura 2000” buveinėms – aliuvinėms pievoms ir palei upes susiformavusiems žolynams.

Lietuvoje šiuo metu yra apie 1,5 tūkst. užtvankų. Dalis jų pastatytos dar sovietmečiu skirtingais tikslais – laistymui, rekreacijai, energijos gamybai ir pan. Tačiau nemažai tų užtvankų yra bešeimininkės, neprižiūrimos, kelia daug gamtosauginių rūpesčių. Tai ir prasta vandens telkinių būklė, ir pakitusi jų augalija bei gyvūnija, ir kintantis hidrologinis režimas, ir mažėjantys migruojančių žuvų ištekliai, ir dumblo sankaupos.

2022 m. parengta užtvankų ekologinio ir socioekonominio įvertinimo studija atskleidė prastėjančią jų techninę būklę: 37 proc. yra blogos ir avarinės būklės, 43 proc. – patenkinamos, 16 proc. – vidutinės ir vos 1 proc. – geros. Šie surinkti duomenys padeda suprasti užtvankų situaciją šalyje ir priimti sprendimus dėl tolesnio jų naudojimo arba griovimo. Studija taip pat nustatė, kad didžiausią žalą gamtai daro ir mažiausią socioekonominę vertę turi Cesarkos ir Augustaičių malūnų liekanos, Anykščių, Skaudvilės, Kirkšnovės, Dovydiškių, Belmonto, Pabradės, Valtūnų bei Rudnios užtvankos. Iki 2030-ųjų Aplinkos ministerija planuoja nugriauti ar pritaikyti žuvų migracijai 17 užtvankų.