„Kelprojekto“ apdovanojimai rodo aukštą projektavimo kokybę

Vienas iš aukso medalių pelnytas už Grigiškių transporto mazgo rekonstrukcijos III etapo projektą, pagal kurį objektą atnaujino „Panevėžio keliai“. Šis etapas apėmė valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda 16,26–17,94 km ruožą. Magistralinis kelias A1 yra Transeuropinio transporto koridoriaus IX-B dalis. Rekonstruotas ruožas, kertantis Grigiškių gyvenvietę, pasižymi intensyviais automobilių, pėsčiųjų ir dviračių eismo srautais.
„Projektuojama teritorija visiškai urbanizuota – tai lėmė itin sudėtingas projektavimo ir projekto įgyvendinimo sąlygas. Projekto sprendinius ribojo esami sklypai, dideli aukščių skirtumai, Vokės upės ir užtvankos gretimybė, kultūros paveldo teritorija, hidroelektrinės įrenginiai. Privalu buvo išsaugoti ir gamtinę aplinką“, – vardindamas iššūkius, su kuriais susidūrė projektuotojai, kalbėjo „Kelprojekto“ Kauno kelių skyriaus projektų vadovas Dovydas Banys.
Dar vienas iššūkis projektuotojams buvo trumpas terminas.Šiame objekte buvo suprojektuotos šešios triukšmo užtvaros – tai buvo brangūs sprendiniai, kurie atlikti numatant galimybę ateityje atskirose zonose integruoti meninius ornamentus.
Vienas iš aukso medalių pelnytas už Grigiškių transporto mazgo rekonstrukcijos III etapo projektą
Projekte buvo naudojama projekto valdymo sistema VAULT, kuri leidžia keistis naujausia koreguota projekto sprendinių informacija.
„Pagrindinė projekto užduotis – saugiai atskirti tranzitinį transportą nuo vietinio, nes šioje zonoje transporto intensyvumas yra vienas iš didžiausių Lietuvoje, – pasakojo D. Banys. – Didžiausią projekto dalį sudarė statiniai (požeminės perėjos, krantinė, tiltas, viadukas, triukšmo užtvaros, atraminės sienos, požeminis vandens kanalas), kuriems buvo rengiamos atskiros konstrukcijų dalys. Reikėjo nemažai laiko sprendiniams parengti, detalizuoti, suderinti tarpusavyje, pakoreguoti pagal esamoje vietoje rangovo nustatytus neatitikimus. Kad rengiami projekto darbai būtų deramai atlikti vienu metu, reikėjo sutelkti dideles konstrukcijų projekto dalies specialistų pajėgas. Projektas buvo įgyvendinamas pagal ekonominio naudingumo principą, todėl vienu metu dirbančių specialistų skaičius ir ilgametė konstruktorių patirtis leido operatyviai išspręsti kilusias problemas.“Tradicinis projektas ir reikalavimais „be jokių išlygų“
Pagal „Kelprojekto“ projektą valstybinės reikšmės magistralinis kelias A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai (35,4–45,15 km) rekonstruotas į AM kategoriją, išplatinant jį į dešinę bei įrengiant antrą dviejų eismo juostų važiuojamąją dalį, o važiuojamąsias dalis atskiriant 5,5 m pločio juosta. Įgyvendinus šį projektą, prisidėta prie saugaus tranzitinio bei šalies autotransporto judėjimo, pagerėjo susisiekimo sąlygos, jungiamieji keliai ir dviejų lygių kelių sankirtos užtikrina saugų vietinio transporto patekimą į sklypus greta kelio, pasirūpinta, kad būtų efektyviai stabdomas greitas dangos irimas.
Ruošiant kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai konkretų projektą, įmonė projektinius sprendinius rengė naudodama 3D erdvinius modelius ir dalį BIM sistemos.
Šio kelio rekonstravimo projektą įmonės Kauno kelių skyriaus projektų vadovas Audrius Stonius laiko tradiciniu. Esminis išskirtinumas, jo žodžiais, kad projektas parengtas pagal KTR 1.01:2008 reikalavimus AM kategorijos keliams – be jokių išlygų. Tad visame kelio ruože reikėjo sukurti sąlygas, kurios leistų užtikrinti 130 km/val. greitį, visame 9,75 km ruože buvo panaikintos visos vieno lygio sankryžos ir nuovažos, susikirtimuose su rajoninės ir vietinės reikšmės keliais įrengtos sankirtos ir tuneliniai pravažiavimai, abiejose kelio pusėse įrengti apjungiamieji keliai vietinio transporto judėjimui, numatyta daugybė aplinkosauginių priemonių (triukšmo užtvaros, tvoros nuo gyvūnų, jiems skirtas požeminis praėjimas, nušokimo rampos).
„Rengiant rekonstrukcijos projektą, būtina derintis prie esamos infrastruktūros, kuo racionaliau išnaudoti esamus statinius: kelius, tiltus, pralaidas, įvertinti šalia kelio esančius ir numatomus rekonstruoti inžinerinius tinklus (elektros ir ryšių kabeliai), melioracijos statinius. Taip pat būtina kuo optimaliau įvertinti eismo organizavimo schemas, – sakė A. Stonius, kalbėdamas apie rekonstrukcijos projekto ypatybes. – Projekte buvo numatyta, kad kelio rekonstrukcija vyks neuždarius eismo, todėl statant viadukus ir tunelinius pravažiavimus, teko numatyti daugybę laikinų pervažiavimų per skiriamąją juostą, nukreipiant eismą iš vienos kelio pusės į kitą.“
Ruošiant kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai konkretų projektą, įmonė projektinius sprendinius rengė naudodama 3D erdvinius modelius ir dalį BIM sistemos. Tokiu būdu projektavimas tapo paprastesnis ir greitesnis, išvengta klaidų. Projektuotojas, naudodamasis šiais įrankiais, kaip pastebėjo A. Stonius, gana tiksliai gali parengti darbų kiekių sąnaudų žiniaraščius.
„Visi 3D projektinių paviršių duomenys statybos metu buvo pateikti rangovui – „Alkestai“ – ir įdiegti į buldozerių, greiderių, ekskavatorių, frezavimo mechanizmų, asfalto klotuvų ir kitų mechanizmų programinę įrangą. Taip buvo užtikrinta aukšta darbų kokybė ir optimalus tempas, tai leido išvengti atsitiktinių klaidų, iki minimumo sumažinti rankų darbą“, – sakė projektų vadovas A. Stonius.
BIM teikia pranašumą rinkoje ir lengvina darbą„Taikyti BIM, rengdamas infrastruktūros projektus, „Kelprojektas“ pradėjo 2016 metais. Ėjome žingsnis po žingsnio, pradėjome nuo atskirų fragmentų: konstrukcijų armavimo, detalizavimo“, – pasakojo įmonės Tiltų skyriaus BIM vystymo vadovas Mantas Tunaitis. Pirmąjį konkurso „BIM infrastruktūroje. Susisiekimo infrastruktūra“ apdovanojimą įmonė pelnė jau 2017 m., tai buvo „Tunelinio viaduko A2 kelyje projektas“. 2018 m. įmonei prizas atiteko už geriausią susisiekimo infrastruktūros BIM projektą „Pėsčiųjų viadukas A14 kelyje“.
„Mums tai yra patvirtinimas, kad einame teisingu keliu, – sako M. Tunaitis. – Reikia pastebėti, kad BIM taikymas infrastruktūros projektuose, ypač projektuojant tiltus, viadukus, nėra dažnas, tad mes didžiuojamės būdami vieni iš pirmųjų, o apdovanojimas mums reiškia ne tik įvertinimą, bet ir įpareigojimą, skatinantį ieškoti vis naujų ir inovatyvių projektavimo sprendimų.“
Pėsčiųjų viaduko projektas parengtas naudojant „Revit“ centrinio failo filosofiją, kuri leidžia keliems inžinieriams prie vieno failo dirbti vienu metu, taip efektyvinant darbą ir racionaliai naudojant laiką. Naudojant konstrukcijų BIM modelį, buvo sugeneruoti automatiniai medžiagų kiekių žiniaraščiai, automatiškai pateiktos polių koordinatės bei altitudės ir lengvai generuojami reikiami konstrukcijų pjūviai. M. Tunaitis pažymėjo, kad BIM sistema pagreitino ir palengvino projektavimo darbų procesą ir technologinių sprendimų parinkimą, derinimą su užsakovu.
Projekto dalių sprendiniams (susisiekimo, vandentiekio, elektroninių ryšių ir topografijos) analizuoti ir nesuderinamumų klausimams spręsti „Kelprojekto“ specialistai naudojo ne tik „Revit“, bet ir „NavisWorks“ programinę įrangą, o projekto dalių informacija buvo sujungta viename informaciniame modelyje.
2018 m. įmonei prizas atiteko už geriausią susisiekimo infrastruktūros BIM projektą „Pėsčiųjų viadukas A14 kelyje“
„Lietui nuvesti nuo viaduko perdangos prireikė plieninį vamzdį betonuoti į atramą. BIM modelis leido numatyti konstrukcijos armatūros bei vamzdžio susikirtimą, įvertinti galimas problemas statybos metu bei tinkamai ir laiku pakoreguoti projektą, – pasakojo M. Tunaitis, aiškindamas, kaip pavyko išspręsti vieną iš problemų, kurios paprastai tampa nemenku išbandymu. – Kad kontrolės ir kiekių skaičiavimo bei tikrinimo procesai taptų paprastesni, buvo sudaryta aiški parametrų sistema, kategorizuoti modelio elementai – tai leidžia tikslingai panaudoti BIM informaciją statybos procesams planuoti ir kontroliuoti. Tad iš to laimi ir statybos rangovas.“