Daugiausia gyventojų būstui skiria iki trečdalio pajamų

Apklausos duomenimis, 41 proc. Lietuvos gyventojų būsto išlaidoms – būsto paskolos įmokoms ar nuomai, šildymui, elektrai, komunalinėms paslaugoms, internetui ir televizijai – skiria 20–30 proc. savo mėnesinių šeimos pajamų. Dar 26 proc. respondentų nurodė, kad būstui išleidžia mažiau nei penktadalį pajamų.

Vis dėlto nemaža dalis gyventojų patiria didesnį finansinį spaudimą. Net 19 proc. apklaustųjų teigia, kad būsto išlaidos sudaro 31–50 proc. jų pajamų, o 5 proc. namų ūkių būstui tenka skirti daugiau nei pusę šeimos biudžeto. Dar 10 proc. respondentų negalėjo tiksliai įvertinti, kokią dalį pajamų sudaro jų būsto išlaidos.

Palyginus su 2024 m. spalį atlikta apklausa, esminių pokyčių nepastebėta. Tuomet 35 proc. gyventojų teigė būstui skiriantys 20–30 proc. pajamų, 30 proc. – mažiau nei 20 proc., 17 proc. – 31–50 proc., o 6 proc. – daugiau nei pusę šeimos biudžeto.

„Auksinė biudžeto planavimo taisyklė sako, kad būtinosios išlaidos turėtų sudaryti iki 50 proc. mėnesio pajamų, nebūtinosios – iki 30 proc., o bent 20 proc. reikėtų skirti taupymui. Idealiu atveju būsto išlaidos neturėtų viršyti 25–30 proc. ribos. Jei daugiau nei pusė pajamų nuolat skiriama būstui, verta kritiškai įvertinti finansinę situaciją ir ieškoti sprendimų – nuo išlaidų optimizavimo ar finansinių įsipareigojimų peržiūros iki konsultacijos su finansų ekspertais“, – sako „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovė Rasa Narė.

Šaltas sausis padidino šildymo sąskaitas

Šių metų pradžioje gyventojų finansinę padėtį papildomai paveikė ir oro sąlygos. Pasak R. Narės, neįprastai šaltas sausis lėmė didesnį šilumos suvartojimą ir atitinkamai išaugusias sąskaitas.

Vidutinė sausio temperatūra siekė beveik –10 °C, todėl centralizuotai šildomuose pastatuose šilumos suvartojimas išaugo net 60–80 proc. Tai tiesiogiai atsispindėjo ir gyventojų gaunamose sąskaitose už šildymą.

Vis dėlto situacija turėtų šiek tiek pagerėti. Naujausi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenys rodo, kad vasario mėnesio sąskaitos gyventojams turėtų būti vidutiniškai 10–20 proc. mažesnės nei sausį. Tam įtakos turėjo tiek trumpesnis mėnuo, tiek sumažėjęs šilumos suvartojimas.

Ekspertės teigimu, tokie sezoniniai svyravimai gali tapti rimtu išbandymu net ir tiems namų ūkiams, kurių biudžetas įprastai yra subalansuotas. Net jei paprastai būsto išlaidos sudaro apie trečdalį pajamų, šaltesniais mėnesiais ši dalis gali laikinai padidėti ir išbalansuoti finansinį planą.

Gyvenant vienam būsto našta jaučiama labiau

Apklausos rezultatai taip pat išryškino skirtingų gyventojų grupių patiriamus finansinius skirtumus. Net 56 proc. respondentų, kurių būsto išlaidos sudaro 31–50 proc. mėnesinio biudžeto, turi tik pradinį išsilavinimą.

Tuo metu tarp gyventojų, būstui skiriančių 20–30 proc. pajamų, didžiausią dalį – taip pat 56 proc. – sudaro respondentai, kurių vidutinės mėnesio pajamos po mokesčių siekia 751–1000 eurų.

Skirtumai matomi ir pagal šeiminę padėtį. Net 45 proc. išsiskyrusių ar našlių bei 40 proc. vienų gyvenančių respondentų nurodė, kad būsto išlaidos sudaro 20–30 proc. jų mėnesinio biudžeto.

Pasak R. Narės, nors ši riba dažnai laikoma finansiškai tvaria, reali situacija labai priklauso nuo namų ūkio struktūros. Kai išlaidas dalijasi du dirbantys partneriai, finansinė atsakomybė pasiskirsto. Tačiau gyvenant vienam visa būsto našta – nuo paskolos ar nuomos iki komunalinių mokesčių – tenka vienam asmeniui, todėl net ir įprasta išlaidų dalis gali tapti jautresnė bet kokiems pajamų ar kainų pokyčiams.

Tokios tendencijos dar kartą primena, kad planuojant asmeninį biudžetą svarbu turėti finansinį rezervą nenumatytiems atvejams, ypač kai būsto išlaidos sudaro reikšmingą mėnesinių pajamų dalį.