Klaipėda nesutinka Girulių miško atiduoti geležinkelio mazgo plėtrai
2020-06-22 09:03
Klaipėdos savivaldybė pranešė, kad visada laikėsi pozicijos, jog IX B transporto koridoriaus klausimą reikia spręsti ne beatodairiškai kertant miškus, o kompleksiškai įvertinant ne tik geležinkelio, bet ir visą sausumos bei vandens transporto infrastruktūros įrengimo bei plėtros sistemą.
Uostamiestyje vykusiame miesto savivaldybės vadovų, susisiekimo viceministro Gyčio Mažeikos, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovų pasitarime dėl Klaipėdos geležinkelio mazgo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo sutarta nedaryti skubotų veiksmų, kuriais būtų nulemtas vertingo Girulių miško likimas.
Šiuo metu Vyriausybė svarsto Klaipėdos geležinkelio mazgo infrastruktūrinius pakeitimus, kuriais traukinių manevravimo ir stovėjimo aikštelę numatoma įrengti miesto žaliaisiais plaučiais vadinamuose Giruliuose. Tam reikėtų iškirsti apie 50 ha miško. Tokiems Vyriausybės ketinimams aktyviai priešinasi Klaipėdos miesto bendruomenė, raginanti ieškoti kitų alternatyvų geležinkelio mazgui plėsti. Tokios principinės nuostatos laikosi ir miesto vadovai.
„Dabar pradedami raškyti pirmieji skuboto uosto Bendrojo plano tvirtinimo iš jėgos pozicijų, neatsižvelgiant į miesto savivaldybės Tarybos, miesto bendruomenės nuomonę, vaisiai. Vis dėlto pasitikėjimo įkvepia faktas, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ girdi miesto poziciją ir, tikiuosi, padarys viską, kad būtų išvengta Girulių miško aukos geležinkelio plėtrai“, – pranešime cituojamas Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
Klaipėdos miesto ir apskrities bendruosiuose planuose Klaipėdos geležinkelio mazgą, apimant Klaipėdos, Rimkų, Draugystės geležinkelio stotis, joms priklausančius kelynus, jungiamuosius ir privažiuojamuosius kelius ir teritoriją buvo numatyta rengti Klaipėdos rajono teritorijoje, netoli Kopūstų kaimo. Toks yra ir naujausias Klaipėdos miesto savivaldybės pasiūlymas Vyriausybei – numatyti, kad Klaipėdos geležinkelio mazgas apimtų paminėtas teritorijas ir teritoriją prie Kopūstų kaimo.
Viceministras G. Mažeika pažadėjo, kaip rašoma savivaldybės pranešime, kad bus atsižvelgta į Klaipėdos miesto savivaldybės siūlymą apsvarstyti geležinkelio mazgo plėtros alternatyvas. Anot jo, toks ir yra šio vizito tikslas – kalbėtis, ieškoti reikalingų sprendimų.
Tačiau dabar Vyriausybės nutarimo projekte „Dėl transeuropinio IX B transporto koridoriaus dalies – Klaipėdos geležinkelio mazgo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo pradžios“ yra numatyta, jog viena iš teritorijų, kur vyktų geležinkelio infrastruktūros plėtra, yra ruožas nuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracinės ribos (šiaurinėje dalyje) iki Liepų gatvės viaduko, kita – ruožas nuo Rimkų geležinkelio stoties iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir šio ruožo gretimybėje esančiose teritorijose. Planavimo tikslai – sudaryti sąlygas geležinkelio susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros darniai plėtrai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje ir numatyti šiai plėtrai reikalingas teritorijas bei mažinti neigiamą geležinkelio transporto poveikį urbanizuotoms teritorijoms Klaipėdos miesto centrinėje dalyje.
Klaipėda siūlo tikslinti planuojamos teritorijos ribas, kad būtų kompleksiškai įvertinta viso Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros apimtis.
Vilniuje atidaryta nauja eismo jungtis, tačiau Ukmergės, Ozo ir Siesikų gatvių sankryžos rekonstrukcija dar tik įsibėgėja. Artimiausiomis savaitėmis vairuotojų laukia papildomi eismo pakeitimai, o kitąmet bus tęsiami viaduko, požeminės perėjos ir gatvių infrastruktūros statybos bei atnaujinimo darba...
Vilniuje baigiamas statyti pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas per Nerį, sujungsiantis A. Goštauto ir Upės gatves. Išskirtinis statinio bruožas – pagrindinės laikančiosios konstrukcijos iš klijuotos medienos. Beveik 40 metrų ilgio sijos ir arkos tapo rimtu išbandymu tiek projektuotojams, tiek gamintojam...
Didelio elektros tinklo gedimo ar infrastruktūros pažeidimo atveju dalis Lietuvos galėtų likti aprūpinama elektra net ir nutrūkus pagrindinių perdavimo linijų veikimui. Tam numatoma suformuoti septynis savarankiškai veikti galinčius elektros sistemos regionus ir įrengti 10 naujų elektrinių, kurių be...
Didžiulis automagistralių remontas šiemet vairuotojams sukėlė nemažai nepatogumų, tačiau jau gruodžio viduryje eismo sąlygos turėtų pagerėti. A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys keliuose didžioji dalis šiemet pradėtų darbų artėja prie pabaigos, o 2026–2027 m. jų atnaujinimui numatyta ...
Lietuvoje tiltų, viadukų ir estakadų būklė vis dažniau vertinama pasitelkiant bepiločius orlaivius. Ši technologija leidžia ne tik saugiau apžiūrėti sudėtingas konstrukcijas, bet ir tiksliau nustatyti jų pažaidas, kurti trimačius skaitmeninius modelius bei planuoti remonto darbus. Nuo 2026 metų AB „...
Lietuvos elektros rinkoje – vienas brangiausių šių metų laikotarpių. Šiandien, lapkričio 9-ąją, vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams sieks apie 61 ct/kWh, o vakarinio piko metu gali perkopti ir 92 ct/kWh. Energetikos rinkos dalyviai įvardija kelias tokio šuolio priežastis – nuo silpnos vėjo ...
Praėjusi žiema pareikalavo iš kelininkų daugiau kaip 154 tūkst. tonų druskos ir milijonų kilometrų technikos darbo. Šiemet AB „Kelių priežiūra“ žiemos sezoną pasitinka sukaupusi didesnes medžiagų atsargas, išplėtusi sandėliavimo pajėgumus ir įdiegusi papildomų kelių būklės stebėsenos priemonių. Tači...
Kai kuriuose Lietuvos krašto keliuose dviem automobiliams prasilenkti vis dar sudėtinga – važiuojamoji dalis vietomis nesiekia nė 3 metrų. Vienas tokių ruožų bus rekonstruotas Anykščių rajone: beveik 8 km ilgio Molėtų–Anykščių kelio atkarpos atnaujinimas kainuos beveik 9 mln. eurų. Darbus planuojama...
Nuo kitų metų pradžios daliai transporto priemonių valdytojų teks keisti įprastą kelių mokesčio mokėjimo tvarką, tačiau nauja sistema žada ir mažesnių išlaidų. „Via Toll“ leis už mokamus kelius atsiskaityti pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą, o jam fiksuoti bus galima naudoti įprastą išmanųjį telefo...
Geležinkelio „Rail Baltica“ įgyvendinimui Lietuvoje numatoma prašyti dar 37,3 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) finansavimo. Didžioji dalis lėšų būtų skirta elektros tiekimo infrastruktūrai, techninei dokumentacijai, geležinkelio įrangos bandymams ir žemės išpirkimui Panevėžio geležinkelio mazge.
Kaune statomas Santakos tiltas pereina į baigiamąjį etapą – ant 6,5 tūkst. tonų sveriančios plieninės perdangos bus paklota beveik 2 000 tonų asfalto. Jei darbai vyks pagal planą, 417 metrų ilgio tiltu eismas bus atvertas iki šių metų pabaigos.
Geležinkelių infrastruktūros būklės stebėsena tampa efektyvesnė – „LTG Infra“ įdiegė sistemą, kuri vienoje platformoje sujungia kelmačio surenkamus duomenis, leidžia greičiau pastebėti galimus defektus ir automatizuoja ataskaitų rengimą. Tikimasi, kad tai padės operatyviau planuoti priežiūros darbus...
Klaipėdos Atgimimo aikštės rekonstrukcija pereina į kitą etapą – įrengiama lietaus vandens surinkimo sistema, o atsisakius požeminės automobilių stovėjimo aikštelės tikslinami ir pačios erdvės projektiniai sprendiniai. Už 6 mln. eurų vykdomus darbus planuojama baigti iki 2027 m. pavasario pabaigos.
Klaipėdoje statomas naujas plūdrusis dokas turėtų sustiprinti Lietuvos pozicijas tarptautinėje laivų remonto rinkoje. Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupė investuoja į infrastruktūrą, kuri leis priimti didesnius laivus, plėsti remonto paslaugas ir per metus aptarnauti bent 10 proc. daugiau laivų...
Gariūnų išvažiavimas į magistralinį kelią A1 yra vienas iš sostinės transporto sistemos siaurųjų taškų, kuriame piko metu stringa dideli transporto srautai. Vilniaus miesto savivaldybė pradeda beveik 3,5 mln. eurų vertės darbus, kuriais siekiama pagerinti eismo sąlygas ir padidinti jungties pralaidu...
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia didelio masto pokyčiai – planuojama rekonstruoti 99 tiltus ir viadukus, o projektui numatoma skirti iki 400 mln. eurų. Prieš priimant galutinius sprendimus, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ir AB „Via Lietuva“ atstovai su rinkos dalyviais derina darbų...
Kelius, kuriais per parą pravažiuoja vos kelios dešimtys automobilių, bus galima projektuoti paprasčiau ir pigiau. Nuo lapkričio 1 d. įsigalios atnaujintos Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės, numatančios daugiau sprendinių mažo eismo intensyvumo keliams.
Vietoje elektros linijų apsaugos zonų šiandien galiojančių ribojimų dalyje teritorijų atsivers daugiau galimybių statyboms ir verslo plėtrai. Vyriausybė pritarė pakeitimams, kurie leistų visoje Lietuvoje atlaisvinti apie 12 tūkst. hektarų žemės – daugiau nei užima Klaipėdos miestas.
Kelias, kuriuo pasiekiamas Rūdninkų poligonas, bus atnaujintas už 7,5 mln. eurų. Beveik 14 km ruože numatyta ne tik nauja asfalto danga, bet ir tilto remontas, autobusų stotelių atnaujinimas bei eismo saugos priemonės. Darbai vyks etapais, o jų pabaiga numatyta 2027 metų vasarą.
Lietuvos keliams tvarkyti skiriamos sumos didėja, tačiau jų būklė negerėja taip sparčiai, kaip reikėtų. Savivaldybės ir kelių sektoriaus atstovai ragina keisti finansavimo principus, užtikrinti ilgalaikį investicijų planavimą ir mažinti biurokratines išlaidas. Vien dokumentams, reikalingiems maždaug...