Idėją pritaikyti buvusį policijos pastatą kultūros reikmėms pasiūlė iniciatyvūs uostamiesčio menininkai. Savivaldybę pasiekė daugiau nei trijų šimtų kultūros bendruomenės atstovų parašai. Kad įveiklinimo vizija taptų realybe, miestas sieks perimti statinį savo žinion. Šiuo metu pastatas nuosavybės teise priklauso valstybei, jį valdo Turto bankas.

„Tai vienas iš tų retų atvejų, kada iš bendruomenės, šiuo atveju kultūrinės, kyla reali iniciatyva, kuri iš pradžių buvo tik kaip idėja diskusiniame lygmenyje, o dabar jau tapo viziją įprasminančiu dokumentu, tam tikra ketinimų išraiška. Vien tai jau verta visokeriopo palaikymo. Tačiau neišvengiamai turime suvokti, kokia atsakomybė gula tiek ant politikų, tiek ant menininkų bendruomenės pečių, kuri pasirengusi eiti drauge, ieškoti modelių, kaip palengvinti šią naštą ir įveiklinti kompleksą. O kas atsitiks, jeigu to nedarysime? Kokia alternatyva, jeigu viskas lieka taip, kaip yra? Iš esmės, tai, ko gero, perspektyva be jokios perspektyvos – pastatui gresia nunykimas“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Kompleksas, kuriame XVII–XX a. veikė teismas ir kalėjimas, o Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu – Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su areštine, būtų tvarkomas ir įveiklinamas kooperuojant savivaldybės biudžeto, nacionalinių bei tarptautinių fondų, menininkų ir privačių investuotojų lėšas. Dalis komplekso statinių yra įtraukti į valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų registrą.

Komplekso įveiklinimas padėtų įgyvendinti ir Klaipėdos kultūros strategiją, kurioje miestas yra apibrėžęs kultūros plėtros kryptis iki 2030 metų. Kultūra, kaip vienas pagrindinių miesto patrauklumą skatinančių variklių, įvardijama ir rengiamoje Ekonominės plėtros strategijoje. Išskirtinių muziejų ir kitų kultūros objektų įrengimas dažnai išnaudojamas kaip galimybė miestui pakeisti savo veidą, veikia kaip traukos objektas tiek turistams, tiek vietiniams gyventojams. Planuojama, kad įveiklintas buvusio policijos pasato kompleksas siūlys apsilankymo paslaugų paketus miesto gyventojams, svečiams, mokiniams, studentams ir turistams, kuriuose bus derinamos apgyvendinimo, kultūrinių paslaugų vartojimo ir aktyvaus poilsio galimybės.

Savivaldybės taryba spalio 19 d. posėdyje pritarė ir Kultūros 2017–2030 metų strategijos įgyvendinimo priemonių planui. Tarp suplanuotų priemonių –meninėmis priemonėmis atskleisti ir įveiklinti rekreacines, uosto ir kitas teritorijas prie vandens, įkurti atvirą urbanistikos muziejų, moksleivių ir jaunimo kultūrinių iniciatyvų inkubatorių, mokymo, konsultavimo, kvalifikacijos kėlimo bei gebėjimų ugdymo centrą, vykdyti rezidentų programą, sukurti inovatyvias ir patrauklias kultūros erdves ir kt.

Žinia, miestas yra apsisprendęs padvigubinti finansavimą kultūrai. Šis tikslas jau beveik pasiektas šiemet, kai Klaipėda yra Lietuvos kultūros sostinė.