„Iškastinio kuro atsisakymas visose srityse yra kelias į mažesnes elektros ir šildymo sąskaitas. O šaliai ir ekonomikai tai reiškia naujas vietines darbo vietas ir nepriklausomybę nuo neprognozuojamo importo ir agresorių. Valstybė gausiomis savo investicijomis padės tiek gyventojams buityje, tiek viešajam sektoriui ir verslui užsitikrinti alternatyvius energijos šaltinius“, – programos patvirtinimą komentavo pranešime cituojamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Ketverių metų programos pajamos sudaro 358,6 mln. eurų. Iš šios sumos 81 mln. eurų teks projektams, kuriais atsisakoma iškastinio kuro diegiant atsinaujinančių energijos išteklių technologijas, 65,4 mln. eurų – energinio efektyvumo didinimui modernizuojant pastatus ir 17 mln. eurų mažiau taršiam transportui įsigyti.

Gyventojai galės gauti paramą saulės elektrinėms ir elektros energijos kaupimo įrenginiams, kurie užtikrins elektros energijos rezervą, įsigyti – tam numatyta 26 mln. eurų. 25 mln. eurų paramą gaus norintieji taršius iškastinio kuro įrenginius pakeisti į šilumos siurblius, efektyvius biokuro katilus ir įsidiegti akumuliacines šildymo sistemų talpas. Toliau bus remiamas namų atnaujinimas (renovacija), šioms veikloms skirta 63,4 mln. eurų.

Šiais metais daug dėmesio bus skiriama ir viešiesiems pastatams bei jų aprūpinimui atsinaujinančios energetikos ištekliais. Siūloma 30 mln. eurų remti mokyklas, darželius, ligonines, kurios įsirengs saulės elektrines ir elektros kaupimo įrenginius, šilumos siurblius, patalpas šildančius elektros energija.

Taip pat planuojamos naujos iniciatyvos siekiant tapti klimatui neutralia Vyriausybe – valstybinių institucijų pastatuose diegiant saulės jėgaines, statant elektromobilių stoteles, joms numatyta 5 mln. eurų.

Aplinkos ministerija ir toliau rems įmones, kurios plėtos biometano gamybą ar biodųjų išvalymą. Taip pat bus siekiama skatinti žemės ūkyje vietoje dyzelino naudoti biodujas. Šiam tikslui įgyvendinti įmonės ir ūkininkai gaus 33 mln. eurų.

Siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, ypač gamtinių dujų, Aplinkos ministerija siūlo remti verslą skatinant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį – subsidijuoti investicijas į iškastinio kuro keitimą atsinaujinančiais energijos ištekliais ir energetinio efektyvumo priemones. Tam bus skiriama 15 mln. eurų.

Aplinkos ministerija suplanavo 12 mln. eurų subsidijas ir ankstesniais metais didelio susidomėjimo sulaukusioms priemonėms fiziniams asmenims, pereinantiems prie mažiau taršaus transporto.

Nuo šių metų Aplinkos ministerija ketina skirti 0,5 mln. eurų paramą ir nevyriausybinių organizacijų veiklai, susijusiai su klimato politikos formavimu ir visuomenės informavimu apie klimato kaitą. Konkreti šių lėšų skyrimo tvarka bus kuriama kartu su NVO sektoriumi.

Klimato kaitos programos investicinis planas buvo derinamas su kitais sektorinių ministerijų finansavimo šaltiniais siekiant, kad priemonės nesidubliuotų ir nekonkuruotų tarpusavyje.

Klimato kaitos programos lėšos planuojamos ketveriems, o ne vieniems metams, kaip ligi šiol, kad visuomenė ir valstybės institucijos galėtų iš anksto planuoti teikti paraiškas paramai gauti, veiksmingiau įgyvendinti finansuojamus projektus. Ilgalaikis planavimas patogesnis ir verslui, nes numatomas subsidijas privatus sektorius galės įtraukti į savo ilgalaikę strategiją.

„Tačiau prie programos lėšų paskirstymo dar sugrįšime 2023 m., pasibaigus dekarbonizacijos procesui. Tada spręsime, kaip paskirstyti 111,7 mln. eurų, numatytų dekarbonizacijos ir energetinio efektyvumo priemonėms. Šios lėšos bus skirstomos atsižvelgus į dekarbonizacijos darbo grupių pasiūlymus. Pasiūlymus dekarbonizacijos priemonėms dar galite teikti iki balandžio 22 d. čia“, – rašoma ministerijos pranešime.