Rekordinį užimtumą lėmė ne samdomi darbuotojai

Valstybės duomenų agentūros sezoniškai pakoreguoti duomenys rodo, kad 2026 m. pirmąjį ketvirtį darbo jėgą Lietuvoje sudarė 1,595 mln. žmonių, o užimtųjų skaičius pasiekė 1,485 mln. – aukščiausią lygį per visą stebėjimo laikotarpį.

Vis dėlto, kaip pažymi Laurynas Skirgaila, šį rekordą nulėmė gana specifinės aplinkybės. „Užimtumo augimą pirmąjį ketvirtį daugiausia lėmė savarankiškai dirbantieji, o samdomųjų darbuotojų skaičiaus metinis pokytis buvo neigiamas jau antrą ketvirtį iš eilės“, – komentuoja ekonomistas.

Tai rodo, kad darbo rinkoje vyksta ne tik augimas, bet ir struktūriniai pokyčiai – vis daugiau žmonių renkasi savarankišką veiklą, o tradicinių darbo vietų skaičius nebeauga taip sparčiai.

Pramonė ir statybos augina užimtumą, paslaugų sektorius traukiasi

Vertinant pagal ekonomines veiklas, didžiausią indėlį į užimtumo augimą šių metų pradžioje įnešė pramonė ir statybų sektorius. Tuo metu paslaugų sektorius demonstravo priešingą tendenciją.

Šaltiniai: Valstybės duomenų agentūra ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Didžiausias darbuotojų skaičiaus mažėjimas fiksuotas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei viešojo valdymo ir gynybos srityse. Pasak Lietuvos banko atstovo, tai leidžia kalbėti apie reikšmingą ekonominės veiklos persiskirstymą.

„Rekordinis užimtumo lygis pirmiausia pasiektas dėl persiskirstymo – keičiasi ir dirbančiųjų statusas, ir ekonominių veiklų sandara“, – pabrėžia L. Skirgaila.

Migracijos statistikoje – pirmasis lūžis per kelerius metus

Dar vienas svarbus signalas darbo rinkai – pasikeitusios migracijos tendencijos. Išankstiniais, pagal sezoniškumą pakoreguotais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, kovo ir balandžio mėnesiais Lietuvos piliečių grynoji migracija tapo neigiama.

Tai pirmas toks atvejis nuo 2020 metų pabaigos. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, lietuvių grynosios migracijos balansas sumažėjo maždaug 4,3 tūkst. žmonių.

Tuo pat metu užsieniečių grynoji migracija išlieka teigiama ir netgi šiek tiek viršija 2025 metų vidurkį. Nors šie rodikliai dar gali būti tikslinami, Lietuvos banko ekonomistas ragina atidžiai stebėti situaciją.

„Lietuvos piliečių migracijos tendencijų lūžis yra reikšmingas, o tolesnė jo raida turėtų būti atidžiai stebima“, – sako L. Skirgaila.

Atlyginimų augimas vėl spartėja

Po lėtesnio augimo periodo 2025 metais darbo užmokestis šiemet ir vėl didėja sparčiau. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vidutinis bruto mėnesinis darbo užmokestis pirmąjį ketvirtį buvo 9,3 proc. didesnis nei prieš metus.

Didžiausią įtaką spartesniam augimui turėjo viešasis sektorius, kuriame atlyginimai augo 11,1 proc., o privačiajame sektoriuje – 8,5 proc. Labiausiai išsiskyrė švietimo ir transporto sritys.

Švietimo sektoriuje atlyginimų augimą skatino naujos kolektyvinės sutartys, o transporto sektoriuje ir toliau juntamas darbuotojų trūkumas. Tai rodo, kad spaudimą didinti darbo užmokestį kuria ne tik viešojo sektoriaus sprendimai, bet ir rinkos sąlygos.

Kodėl didėja nedarbas, jei darbo vietų netrūksta?

Nors nedarbo lygis pirmąjį ketvirtį pakilo iki 7,1 proc. ir buvo didžiausias nuo 2024 metų trečiojo ketvirčio, Lietuvos bankas nemato ženklų, kad tai būtų susiję su reikšmingu darbo vietų mažėjimu.

Pasak L. Skirgailos, pagrindinė priežastis – didėjantis gyventojų aktyvumas darbo rinkoje. Aktyvumo lygis pakilo nuo 62,6 iki 63,4 proc., o į darbo rinką įsitraukė daugiau visų amžiaus grupių gyventojų.

„Į darbo rinką grįžta arba įsitraukia vis daugiau gyventojų, o užimtųjų skaičius pasiekė rekordą“, – pažymi ekonomistas.

Perkamoji galia ir toliau didėja

Pirmąjį 2026 metų ketvirtį infliacija siekė 3,5 proc., todėl darbo užmokestis augo sparčiau nei kainos. Tai reiškia, kad realusis darbo užmokestis ir gyventojų perkamoji galia toliau didėjo.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad artimiausiais mėnesiais infliacija gali būti kiek aukštesnė, todėl realiojo darbo užmokesčio augimas turėtų sulėtėti. Vis dėlto bendras gyventojų finansinės padėties gerėjimas išliks.

Apibendrindamas situaciją, Laurynas Skirgaila pabrėžia, kad Lietuvos darbo rinka išlieka stipri, tačiau vis daugiau dėmesio reikėtų skirti jos struktūriniams pokyčiams. Artimiausiais ketvirčiais svarbu stebėti, ar užimtumo mažėjimas paslaugų sektoriuje ir neigiama Lietuvos piliečių migracija yra laikini svyravimai, ar ilgalaikio ekonomikos persitvarkymo ženklai.