„Artimiausiu metu bus sukurti aiškiai apibrėžti pastatų priežiūros standartai, kurie užtikrins, kad visi pastatai atitiktų esminius techninius ir saugos reikalavimus. Tai leis objektyviai vertinti pastatų būklę ir priimti sprendimus dėl jų atnaujinimo ar perstatymo", – konferencijoje sakė Aplinkos ministerijos pranešime cituojamas ministras S. Gentvilas.

Anot ministro, reguliariai būtų vykdomi pastatų auditai, kurie nustatytų esamus trūkumus ir rizikas, remiantis išsamiais techniniais vertinimais, o ne vien vizualiais patikrinimais. Tinkamai prižiūrint pastatus galima išvengti didelių avarijų ir sumažinti perstatymo poreikį. Visi audito duomenys būtų kaupiami nuo 2026 m. pradėsiančiame veikti Pastatų duomenų banke.

Bus peržiūrėtas ir lėšų pastatams prižiūrėti ar atnaujinti kaupimo modelis. Jis turėtų būti susietas su namo nusidėvėjimo lygiu, o tokia tvarka užtikrintų, kad senesni ir labiau nusidėvėję pastatai gautų daugiau lėšų reikalingiems atnaujinimo darbams atlikti. Tai padės išvengti finansavimo trūkumo ir užtikrins, kad visi savininkai prisidėtų prie būtinų darbų. Toks modelis padės sukurti geresnes gyvenimo sąlygas ir didesnę turto vertę.

„Aplinkos ministerija organizuoja procesus ilgalaikei būsto prieinamumo vizijai parengti, kuri bus paremta demografinėmis ir ekonominėmis prognozėmis, finansiniais mechanizmais, leisiančiais numatyti būsto poreikius. Bus numatytos savivaldybių ir valstybės atsakomybės dėl būsto prieinamumo užtikrinimo", – teigė S. Gentvilas.

Ministras atkreipė dėmesį, kad prieinamo būsto fondo plėtra turi būti orientuota į įvairias socialines grupes – jaunimą, senjorus, vienišus asmenis, neįgaliuosius ir daugiavaikes šeimas. Būtinas glaudus bendradarbiavimas su privačiais investuotojais, nekilnojamojo turto vystytojais bei savivaldybėmis perkant būstą, vystant naujus projektus ar nuomojant būstus iš fizinių ir juridinių asmenų.

Kai kuriuose regionuose yra daug apleistų pastatų, ten rinka investuotojams yra nepatraukli, todėl šiuose rajonuose reikia ieškoti būdų, kaip skatinti jų ekonominį augimą, didinti investicijas į transporto, švietimo, sveikatos apsaugos ir kitą infrastruktūrą, pritraukti naujus gyventojus ir užtikrinti esamų gyventojų gyvenimo kokybę. Tokios priemonės leistų mažinti gyventojų koncentraciją didmiesčiuose ir skatintų regionų ekonominį augimą.

Taip pat būtina peržiūrėti lėšų panaudojimą kompensacijoms, nes šiandieninė kompensacijų mokėjimo tvarka nepadeda nepasiturintiems ir nekuria socialinio kapitalo. Pirmenybę reikėtų teikti mechanizmams, kurie gerina būsto kokybę, didina energinį efektyvumą. Lengvatos turėtų būti taikomos būsto projektams, atitinkantiems aukštus kokybės ir tvarumo standartus, taip pat būsto plėtrai mažiau patraukliuose regionuose. Tai padėtų subalansuoti ekonominį augimą visoje Lietuvoje.

Rengiant kvartalinės renovacijos planus, būtina įtraukti gyventojus ir vietos bendruomenes, kad jie jaustųsi labiau atsakingi už pokyčius. Jau šių metų rudenį Aplinkos ministerija planuoja pristatyti naują įrankį savivaldybėms – kvartalinės renovacijos modelį, kuris padės planuoti miestų infrastruktūros atnaujinimą, nusistatyti kvartalų atnaujinimo ar modernizavimo eiliškumą, planuoti finansinius srautus.