Kyla klausimų, ar įprasta darbo diena kada nors dar atrodys kaip anksčiau, ar vis dėlto hibridinio darbo modelis liks amžiams, o biurai keisis neatpažįstamai, siekdami susigrąžinti darbuotojus? Ko trūksta šiuolaikiniams biurams? Kaipgi galėtų atrodyti svajonių darbo erdvė, kurioje darbuotojai norėtų leisti laiką, o ne į kurią eitų iš reikalo?

Populiariausias – hibridinio darbo modelis

Anot Jurgitos Ragaišės, „Newsec“ Tarpininkavimo grupės vadovės, iš nuomininkų vis dažniau girdima, kad, norėdamos motyvuoti darbuotojus grįžti į biurus, įmonės keičia darbo modelį ir rūpinasi žmonių savijauta suprasdamos, kad šie į biurą eina ne dėl užkandžių ar patogių kėdžių.

Šiais metais „Newsec“ atlikus tyrimą paaiškėjo, kad šiuo metu rinkoje labiausiai dominuoja hibridinio darbo modelis. Net 87 proc. apklaustų įmonių vadovų teigė, kad tai tapo įprasta praktika jų įmonėse. O darbas biuruose be nuotolinio darbo galimybės siūlomas tik 10 proc. įmonių. Matyti, kad virtualaus darbo modelis pasibaigus pandemijai beveik išnyko – tik 3 proc. apklaustųjų išdrįso užverti biurų duris ir dirbti virtualiose komandose.

„Vienos įmonės taiko 4+1, kitos 3+2 darbo modelį, kai didžiąją savaitės dalį dirbama biure, o likusį laiką galima skirti darbui iš namų. Tačiau nenuginčijama tai, kad bendrovės į biurą žiūri kaip į vieną esminių vietų, kurioje formuojamas glaudesnis komandos narių ryšys. Todėl jos siekia, kad darbuotojai biuruose leistų kuo daugiau laiko. Tiesa, daugeliui nuomininkų kyla klausimų, kaip turėtų atrodyti šiuolaikinis biuras, ką galima pasiūlyti darbuotojams, kad šie noriai jame lankytųsi“, – cituojama J. Ragaišė.

Paklausus įmonių vadovų, kiek dienų jų darbuotojai šiuo metu dirba iš namų, paaiškėjo, kad 47 proc. darbuotojų nuotoliu dirba 1–2 dienas per savaitę, 30 proc. – pasirinktinai, 13 proc. renkasi darbą iš namų 3–4 dienas per savaitę, o likusieji 7 proc. dirba biure arba renkasi nuotolinį darbą 1–2 dienas per mėnesį.

„Vadovai supranta pasikeitusius darbuotojų poreikius ir stengiasi prie jų prisitaikyti. Tai atspindi ir tyrimo rezultatai. Kaip bus toliau, dar neaišku, tai priklausys nuo to, ar daugiau įmonių rinksis hibridinį darbo modelį, ar vis dėlto bus grįžtama prie darbo biuruose. Tačiau manau, kad darbuotojams, kurie įprato dirbti iš namų, reikės pasiūlyti daugiau naudų, norint susigrąžinti juos į biurus. Tikriausiai labiausiai motyvuotų tai, ko jie negali gauti namie – patogumo, užkandžių, ergonomiško stalo ir kitų panašių dalykų tikrai nepakanka“, – sako J. Ragaišė.

Apklausos duomenimis, 43 proc. įmonių šiuo metu įsikūrusios atviro tipo biuruose, 17 proc. – atviro tipo darbo erdvėse su kabinetais, o 13 proc. – erdvėse, kuriose įrengti kabinetai ir darbo vietos pagal veiklą.

Žmonės eina pas žmones

Pasak „Girtekos“ grupės Talentų pritraukimo ir darbdavio įvaizdžio formavimo skyriaus vadovės Eglės Taraškevičiūtės-Koryznienės, nors pandemija pakeitė darbuotojų įpročius ir daugiau žmonių pageidauja dirbti iš namų, siekiama, kad jie grįžtų į biurą.

Iš kairės: E. Taraškevičiūtė-Koryznienė, Jurgita Ragaišė, Guido Wolfas. Portalo Statybunaujienos.lt koliažas

„Įmonėje teikiame pirmenybę darbui biure, nes matome gyvo bendravimo komandoje naudą, o norintiems vieną dieną per savaitę siūlome dirbti iš namų. Pastebėjome, kad vasarą biuras tampa tuštesnis, įprastas ritmas sulėtėja. Tai natūralu, dauguma darbuotojų atostogauja, dirba užsienio šalyse, nes suteikiame galimybę 30 dienų per metus skirti darbostogoms. Tačiau atėjus rudeniui skatiname darbuotojus sugrįžti į įprastą darbo ritmą ir teikiame pirmenybę darbui biure. Todėl rugsėjį pradėjome su vidinės komunikacijos kampanija „Back to the office“. Pagrindinis šios iniciatyvos tikslas – priminti darbuotojams apie mūsų biure siūlomas naudas: sporto salę, lyderystei ugdyti skirtų knygų biblioteką, ergonomišką darbo aplinką, restoraną, kuriame darbuotojams kasdien ruošiamas šviežias maistas už patrauklią kainą, ir kitas vertes, tokias kaip įvairūs renginiai, pavyzdžiui, emocinei sveikatai stiprinti“, – cituojama E. Taraškevičiūtė-Koryznienė.

Anot jos, bendrovė darbuotojų pietų ir pusryčių išlaidas finansuoja apie 60 proc., taip pat kelis kartus per metus kviečia visus nemokamų bendrų pusryčių.

„Releven“ tvarumo ir inovacijų direktorius Guido Wolfas, cituojamas pranešime, tikina, kad eidami į biurą žmonės eina pas žmones, o ne į kažkokią konkrečią vietą.

„Dirbti iš namų patogu, tačiau darant tai nuolatos ima stigti bendravimo. Net jeigu atrodo, kad jo netrūksta, tai atsiskleidžia santykiuose su kolegomis, kai tampa sunkiau rasti bendrą kalbą, suprasti vieniems kitus, nes didžioji dalis bendravimo vyksta nuotoliu. Taip atitrūkstame nuo organizacinio gyvenimo, nebežinome, kaip sekasi kolegoms, ir nejaučiame vieni kitų nuotaikų, o tai gali pabloginti ir tarpusavio santykius, taip pat paveikti darbo rezultatus. Manau, gyvas bendravimas su kolegomis labai svarbus, kad žmonės jaustų komandinę dvasią, efektyviau ir tikslingiau padarytų kai kuriuos, pavyzdžiui, kūrybinius, sprendimų priėmimo darbus. Biurų nuomos situacija Vidurio ir Rytų Europoje atspindi, kad čia, kitaip nei, pavyzdžiui, JAV, žmonės stengiasi ateiti į biurą bent kelis kartus per savaitę“, – teigia jis.

Motyvacija – biuras, pasiekiamas pėsčiomis

Pasak „Newsec“ Tarpininkavimo grupės vadovės, šiandien darbuotojams svarbu ne tik patogi darbo vieta, maitinimas, sporto salė ir kitos darbdavių siūlomos motyvacinės priemonės, bet ir biurus supanti aplinka.

„Darbuotojai noriau dirba biuruose, greta kurių yra žaliųjų erdvių, maitinimo įstaigų, poilsio zonų, paslaugų, pavyzdžiui, grožio salonų, medicinos centrų, vaikų darželių, taip pat prekybos vietų. Tai svarbu, nes į darbą atvykęs žmogus galvoja ne tik apie darbo dieną, bet ir kas laukia po to, kaip greičiau ir efektyviau sutvarkyti asmeninius reikalus. Laikas darbuotojams yra toks pat vertingas kaip ir atlygis. Jei biuras yra tokioje vietoje, kurioje būdami darbuotojai jo sutaupo, tai – didžiulis pranašumas“, – cituojama J. Ragaišė.

Jai pritaria ir „Releven“ tvarumo ir inovacijų direktorius G. Wolfas: „Eidami į darbą žmonės nori jausti, kad gyvena. Jeigu biuras įrengtas toli nuo visų paslaugų, šalia nėra nė vienos parduotuvės ir vietų pavalgyti, vargu ar tokiuose biuruose žmonės norės lankytis. Todėl tikime 15 minučių miesto koncepcija, kurią atspindi miestuose kuriami kvartalai, sutaupantys žmonių keliavimo iš vienos vietos į kitą laiką. Pavyzdžiui, šiauriniame Neries krante 2026 m. įsikurs naujas kvartalas „Horizontai“, kuriame atsiras ne tik gyvenimui ir darbui skirtos erdvės, bet ir prekybos, paslaugų įstaigų. Čia gyvenantiems ir dirbantiems žmonėms nereikės naudotis automobiliu ar viešuoju transportu – daugelis atstumų bus įveikiami pėsčiomis per keletą minučių. Manau, tai ir yra viena didžiausių motyvacijų eiti į biurą.“

Pasak projektą įgyvendinančios bendrovės atstovo, „Horizontuose“ įsikurs maisto prekių parduotuvių, krautuvėlių, restoranų, vaikų dienos centras, bus siūloma įvairių paslaugų.

„Tikiu, kad kurdami netradicines erdves, tokias, kuriose žmonės susitinka ir kartu kuria, gyvena, ne tik sėdi prie kompiuterių ekranų, tikrai galime paskatinti žmones grįžti į biurus. Kam sėdėti namuose, jeigu į biurą galima nueiti per keliolika minučių“, – teigia G. Wolfas.

Vilniaus biurų rinkos tyrimą „Newsec“ atliko 2023 m. spalio mėnesį. Tyrime dalyvavo įmonių vadovai, kurių vadovaujamose įmonėse iš viso yra 16 000 darbuotojų.