Patikrinimų metu nustatyta, kad trys iš šių keturių kapitališkai remontuotų statinių – Gedimino prospekte, Krivių ir S. Skapo gatvėse – yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijose (jų apsaugos zonose).

Gedimino prospekte esančio daugiabučio gyvenamojo namo, kuris registruotas kultūros paveldo registre ir yra kultūros paveldo objektas, praneša Statybos inspekcija, rūsio patalpose neturėdamas SLD statytojas išardė patalpas skiriančias pertvaras ir dalį perdangos laikančių konstrukcijų, skiriančių rūsį nuo pirmo aukšto, pašalino dalį antro aukšto perdangą laikančių konstrukcijų, sijų, skiriančių pirmą ir antrą aukštus, nuo rūsio iki antro aukšto perdangos (lubų) išardė patalpose buvusias laiptų konstrukcijas, o patalpose – inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, nuotekų, elektros, dujų) tinklus. Dėl savavališkai atliktų darbų atsirado sienų įtrūkiai, dėl to sumažėjo pastato mechaninis pastovumas ir atsparumas.

Kultūros paveldo teritorijai priklausančioje Krivių gatvėje, Vilniaus senamiestyje, kapitalinio remonto metu statytojas savavališkai pakeitė gyvenamosios paskirties daugiabučio pastato išvaizdą: priestato sienoje virš lauko durų įrengė langą, pakeitė priestato stogo laikančiąsias konstrukcijas (gegnes), priestato stogą uždengė nauja danga, o stoge įrengė stoglangius, pranešė Statybos inspekcija.

Neturint SLD atliktas ir kultūros paveldo statinio (S. Skapo gatvėje), priskiriamo ypatingųjų statinių kategorijai ir įrašyto į kultūros paveldo registrą, kapitalinis remontas – norėdami padidinti patalpos aukštį statytojai pirmo aukšto buto perimetru pagilino pastato pamatą.

Be SLD kapitališkai remontuodamas daugiabutį gyvenamąjį namą Šilo gatvėje, Antakalnio seniūnijoje, statytojas apšiltino ir nutinkavo fasadą abiejose daugiabučio pastato pusėse, dalyje namo patalpų panaikino langus, įstiklintas lodžijas prijungė prie bendrų patalpų, pastogės patalpoje buvusią medinę perdangą pakeitė gelžbetonine. Keliose patalpose įrengė naują laiptinę, o buvusią panaikino.

Statybos inspekcija primena, kad Statybos įstatymo 56 straipsnyje numatyta, jog statytojams juridiniams asmenims už ypatingojo statinio savavališką paprastąjį remontą skiriama bauda nuo 300 iki 600 eurų, o už neypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje – nuo 1 700 iki 3 500 eurų.

Fiziniams asmenims pagal Administracinių nusižengimų kodekso 353 straipsnį neypatingojo statinio savavališkas kapitalinis remontas kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje užtraukia baudą nuo 560 iki 1 200 eurų, o už ypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje, pajūrio juostoje arba už savavališką kultūros paveldo statinio kapitalinį remontą statytojui gali tekti sumokėti nuo 1 700 iki 3 500 eurų baudą.

Statybos inspekcija primena, kad statinio kapitaliniu remontu vadinama statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas nekeičiant statinio išorės matmenų. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.

Atliekant statinio kapitalinį remontą SLD privalu turėti šiais atvejais:

- ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato[1] kapitaliniam remontui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį statinį), atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda[2];

- ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį statinį), kai įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos;

- kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui;

- statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį ir nesudėtingąjį statinį);

- atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo pastato kapitalinį remontą kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje, kai keičiama pastato išvaizda;

- atliekant nesudėtingojo pastato kapitalinio remonto darbus, kai keičiama pastato kategorija į neypatingąjį pastatą ar ypatingąjį pastatą.

[1] Viešasis pastatas – viešbutis ar kitas trumpalaikio apgyvendinimo pastatas; įstaigos pastatas; didmeninės ir mažmeninės prekybos pastatas; oro uosto, geležinkelio, autobusų keleivių stoties pastatas; pramoginių renginių pastatas; švietimo ar gydymo ir slaugos įstaigos pastatas; maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatas.
[2] Pastato išvaizdos keitimu laikoma: balkonų, lodžijų įstiklinimas; fasado elementų keitimas (keičiant spalvą (spalva laikoma nepakitusia, kai parenkami trys gretimi spalvos atspalviai, vadovaujantis bet kuriuo spalvų paletės katalogu, kuriame yra ne mažiau kaip 1 000 spalvų ir atspalvių), matmenis, suskaidymą), naujų įrengimas; esamų angų pastato fasade užtaisymas; šlaitinio stogo dangos keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą), stoglangių įrengimas ant šlaitinio stogo, keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą); fasadų dangos įrengimas, keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą); įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų, iškylančių daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo; Kultūros vertybių registre nurodytų kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimas.